Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-315/2012

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00745-2011-3

2012 m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo B. S. ir civilinio atsakovo AAS „G. B.“ atstovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant B. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteista 20 075,59 Lt R. D. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 8632,00 Lt daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti. Iš B. S. priteista 41 368,00 Lt R. D. naudai daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti bei 3000 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

B. S. 2011 m. birželio 8 d., apie 18.01 val., Vilniuje, Pilaitės pr. ties 13 pastatu, prie maršrutinio transporto sustojimo „Pilaitės“, vairuodamas motociklą „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas trečia eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita, ta pačia kryptimi, važiavusi transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad įsitikintų, ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja, iš dešinės, važiavusio dviratininko R. D., kuris vairavo dviratį „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį partrenkė, kas sukėlė R. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (2011-03-02 nutarimo Nr. 236 redakcija, Žin., 2011, Nr. 28-1323) 9 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 37 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį ir 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Šiais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą – tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovas apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą – tenkinti iš dalies. N. R. D. atstovė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso nuostatų reglamentuojančių bausmės skyrimą, paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Tačiau kolegijos nuomone, apylinkės teismas B. S. atžvilgiu pritaikęs baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir BK 67 str. 3 d., 68 str. reikalavimus pažeidė.

Nuteistasis skunde nurodo, jog nesutinka su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir vežioja, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, todėl dėl teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės prarastų darbą ir galimybę materialiai aprūpinti šeimą, be to, atlyginant priteistą žalą. Jis praktiškai netenka lėšų pragyvenimui ir mažamečių vaikų išlaikymui.

Kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo B. S. padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei pasekmes, į nuteistojo B. S. šeimyninę padėtį (turi šeimą, nepilnamečių vaikų), darbovietė yra Vilniaus mieste, o gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sprendžia, kad nuteistajam apylinkės teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas esmingai neigiamai paveiktų tiek jo, tiek jo šeimos interesus, net dvejus metus būtų apribotas ir suvaržytas nuteistojo judėjimas, apsunkintas susisiekimas su miestu, jo darbo vieta, be to, kiltų grėsmė netekti darbo bei galimybės išlaikyti mažamečius vaikus.

Kolegija pažymi, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors B. S. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, yra anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą būdamas blaivus, iš esmės neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto, todėl nebuvo pagrindo B. S. uždrausti vairuoti transporto priemones dvejiems metams (BK 68 str. 2 d.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo B. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui, yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, civilinio atsakovo AAS „G. B.“ atstovo apeliacinis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek jis yra susijęs su civiliniu ieškiniu, kiti apeliacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

Pažymėtina tai, kad tiek apeliantas B. S., tiek civilinio atsakovo AAS „G. B.“ atstovas ginčija skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teisingai taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.283 str. 1 d. numato, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek sugadinto turto (dviračio „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, tiek nukentėjusiojo turėtos išlaidos medikamentams bei patirtos išlaidos dėl suplanuotos kelionės ir įsigytais bilietais į viešuosius renginius yra nustatyti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė patirtą žalą dėl turto sugadinimo, taip pat pastarojo turėtas išlaidas.

Taip pat pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistos ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę B. S. neteisėtų veiksmų. Civiliniame kodekse nurodyta negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Skundžiamu nuosprendžiu paskaičiuotos ir priteistos negautų pajamų išmokos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas, jame nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka, jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio įstatymo nuostatą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip išplaukia iš 6.250 straipsnio 2 dalies turinio, kaltininko turtinės padėties kriterijus nėra pirmutinis. Įstatymas tarp neturtinės žalos nustatymo kriterijų į pirmą planą iškelia neturtinės žalos pasekmes.

Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam nuteistojo B. S. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, patiriamus fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, jis visą laiką kentė skausmus, negalėjo vaikščioti ir pats save apsitarnauti, bendravimo ir lavinimosi galimybių sumažėjimą, taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, paties nuteistojo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Siekiant išsamiau aprašyti aplinkybes, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad specialisto išvada Nr. G 3262/11(01) konstatuota, jog R. D. padarytos muštinės – plėštinės kairio dilbio ir kairės šlaunies, blauzdos bei čiurnos žaizdos ir atviri skeveldriniai kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio vidurinių dalių ir atviras sąnarinis kairio blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio lūžiai. Tai galėjo būti padaryta nurodyto eismo įvyko metu motociklo dalims sudavus smūgį per kairę koją ir kairį dilbį ir/ar šias galūnes prispaudžiant prie dviračio dalių, kelio, žemės paviršiaus ir slenkant jų paviršiumi. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio lūžio (t. 1, b. l. 42-44).

Po eismo įvykio nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi ligoninėje, taip pat namuose, o vėliau reabilitacijoje. Per visą gydymosi laikotarpį jam buvo atliktos penkios rankos ir kojos operacijos, ateityje planuojama atlikti dar bent dvi. Dėl eismo įvykio jis kentė skausmus, negalėjo vaikščioti, be to, laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2011-12-02 buvo nedarbingas, dėl to nukentėjo jo darbinė veikla.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, daug nepatogumų, didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Jį nuolat turėjo prižiūrėti artimieji, kadangi jis pats negalėjo savęs apsitarnauti..

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegiją daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo naudai priteisė 45 000 litų neturtinei žalai atlyginti: 41547,20 Lt iš R. K. ir 3452,80 Lt iš UADB „Ergo Lietuva”, apeliantų skunduose nėra pateikta objektyviai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo teisingumu.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinių skundų teiginys, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomas taikant LR CK 6.282 str. nuostatas dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad R. D. per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavo, o ne jį vedėsi, tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes KET jis nepažeidė. Toks jo elgesys nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę (dėl kilusių padarinių) ir dėl to mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė pateikė prašymą atlyginti advokato atstovavimo išlaidas – 3000 Lt apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje, teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 568428.

LR BK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos procese, tačiau kolegija pažymi, kad teisminis bylos nagrinėjimas nebuvo ypač sudėtingas, jame nebuvo nagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, todėl priteistinų nukentėjusiajam advokato atstovavimo išlaidų dydis atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, šalies ekonominę situaciją ir žmonių pragyvenimo lygį atitinkamai turi būti sumažintas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis keistinas, kadangi apylinkės teismas nuteistajam B. S. paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

civilinio atsakovo AAS „G. B.“ atstovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo B. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį: B. S. paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams -panaikinti.

Priteisti iš B. S. 800 Lt nukentėjusiojo R. D. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.