- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2-768-336/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., R. D., UAB „Kėdainių vandenys“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., R. D. ir UAB „Kėdainių vandenys“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/06037/1 skolininką S. R. D. pakeisti į R. D. ir S. D.. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2269-336, išduotą 2007-09-20 dėl 669,56 Lt skolos ir 30,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo išieškotojui UAB „Kėdainių vandenys“ iš skolininko S. R. D.. Skolininkas 2008-06-04 mirė. Jo palikimą 2008-09-30 priėmė R. D. ir S. D.. 2009-05-12 S. D. buvo iškviestas į antstolio kontorą pokalbiui, kurio metu išaiškinta apie mirusiojo įsiskolinimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.
LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kuomet netaikoma 1 d. nurodyta tvarka. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0110/12/06037/1 duomenimis nustatyta, jog antstolio A. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-09-20 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2269-336/2007 dėl 669,56 Lt skolos išieškojimo (vykd. bylos b. l. 1) iš skolininko S. R. D. išieškotojui UAB „Kėdainių vandenys“. Apie skolininko mirtį antstolio kontoroje sužinota ne vėliau kaip 2008-08-08, t. y. praėjus 2 mėnesiams ir 4 dienoms po jo mirties (vykd. bylos b. l. 12). Dėl informacijos dėl mirusiojo turto paveldėjimo į notarų biurą antstolis pirmą sykį kreipėsi praėjus 11 mėnesių po skolininko mirties (b. l. 13). Mirusiojo palikimą priėmė R. D. ir S. D. (vykd. bylos b. l. 27).
Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad palikimo priėmimo metu palikimą priimantys asmenys butų žinoję apie esamus kreditorinius reikalavimus. Pirma, išieškotojas ar antstolis, vykdantis skolos išieškojimą, savalaikiai neatliko LR CK 5.63 str. 1 d. numatytų veiksmų, ko pasėkoje skolininko palikimą priėmę įpėdiniai nebuvo tinkamai informuoti apie kreditoriaus reikalavimą ir atitinkamai tokį reikalavimą, kaip palikimo dalį, perėmę. Antra, VĮ Registrų centro išrašuose su istorija nėra informacijos, kad mirusiojo nekilnojamajam turtui buvo taikyti kokie nors apribojimai (b. l. 10- 11, 18- 19), t. y. jokie skolininko suvaržymai nebuvo išviešinti, ir dėl to būtų pagrindas išvadai, kad skolininko palikimą priėmę įpėdiniai būtų tinkamai informuoti apie kreditoriaus reikalavimą. Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu paveldėtojai, netgi būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi, neturėjo pagrindo numanyti, kad palikimas gali būti apsunkintas kreditorių reikalavimais, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog palikėjo turtinė prievolė perėjo jo įpėdiniams paveldėjimo būdu. Aplinkybė, kad S. D. 2009 m. buvo kviestas į antstolio kontorą (vykd. bylos b. l. 15, 21), šiuo atveju negali būti laikoma pakankama dėl palikimą priėmusio įpėdinio informavimo 5.63 str. prasme, nes byloje nėra duomenų, kad S. D. būtų informuotas apie konkretų vykdomą kreditoriaus reikalavimą- 669,56 Lt skolos išieškojimą, be to yra praleistas CK 5.63 str. numatytas 3 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (2008-06-04).
Taigi išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkai vykdymo procese nepakeistini (LR CPK 596 str., 48 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas
nutaria:
Antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.