Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio nebaigtą vidurinį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 15:05 val., Kapsų g. 30, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo, atsitrenkė į stovintį ženklą „Stovėjimo vieta asmenims su negalia“ (ž. 528, 846) bei jį apgadino. Šiais veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. nurodė, kad savo kaltės nelabai pripažįsta, nepastebėjo. Jis paaiškino, kad ant mašinos pažeidimų nėra. Jeigu kas iš šono matė, tai gal ir atsitrenkė. Žalos niekam neatlygino, parkavimo ženklas nenuverstas, stovi vietoje, nėra jokių žymių, kad sulankstytas buvo. Jeigu būtų jį sulankstęs, būtų pajutęs. Jis tą pačią dieną nuvažiavo pasižiūrėti, ženklas stovėjo toje pačioje vietoje. Jis iš viso negeria (alkoholio nevartoja).

Savo 2013-09-13 rašytiniame paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui R. V. nurodė, kad 2013-09-01 vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kapsų g. 30, prie „IKI“ parduotuvės, apsisukinėdamas nepajautė smūgio, kliudė ženklą, jokio kontakto negirdėjo, apie įvykį sužinojo tik tada, kai rado pranešimą iš Kelių policijos, ir atvyko (b. l. 18).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. Eismo įvykio neprisimena, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Teismui paskelbus tarnybinį pranešimą (b. l. 5), M. M. atsakydamas į klausimus paaiškino, kad įvykį matė vaikai, jie papasakojo tėvui ar patėviui, o šis pasakė kaimynui, kuris pranešė policijai, kad automobilis atsitrenkė į ženklo stulpą ir išvažiavo iš įvykio vietos. Ženklas stovėjo prie įėjimo į namą. Į ženklą buvo atsiremta ir ženklas šiek tiek paverstas į šoną. Tai metalinis stulpas su Kelių eismo taisyklėse numatytu ženklu. Jam atrodo, kad automobilis buvo priparkuotas ant šaligatvio ar vejos ir vairuotojas negalėjo išvažiuoti, atsirėmė į stulpą ir išvažiavo. Ženklas apgadintas nesmarkiai, nedeformuotas tik pasviręs, maždaug 60 laipsnių kampu. Ant stulpo liko automobilio dažų žymės. Apžiūrėjus automobilį, nustatyta, kad ant bamperio šviežiai apibrozdinti dažai. Į kelio ženklą atsiremta automobilio galu. Apgadinto ženklo nefotografavo. Kaip minėjo, įvykį matė vaikai. Jie jiems adekvačiai papasakojo apie įvykį. Klausė, kaip pasikalbėti su tėvu, kuriam jie pranešė, sakė, kad jo nėra. Su asmeniu, kuris paskambino policijai, taip pat nepavyko pasikalbėti. Vairuotojas galėjo nepajausti, tačiau važiuojant tokioje vietoje turėjo būti atsargus. Automobilis yra didesnių gabaritų, mikroautobusas.

Teismas stengėsi pakviesti į teismo posėdį G. R., kuris paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį, tačiau du kartus siųsti teismo šaukimai grįžo su atžyma, jog netikslus adresas. Susisiekus su liudytoju G. R. telefonu jis paaiškino, kad pats įvykio nematė, tiktai kaimynai, kuriuos jis pažįsta iš matymo, paprašė jo paskolinti telefoną, kad pranešti apie eismo įvykį, taip pat paaiškino, kad šiuo metu jis yra pas sergančią mamą ir į teismo posėdį neatvyks, nes apie eismo įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 34).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2013-09-01, 15:05 val., buvo pranešta, kad Kapsų g. 32, Vilniuje, kieme, automobilis „WV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos) apgadino parkavimo neįgaliesiems ženklą ir pasišalino. Vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 12).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, kelio ženklo buvimo vieta (b. l. 6).

Iš 2013-09-01 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir rasti tokie techniniai defektai: ant galinio bamperio ties automobilio viduriu daugiau į dešinę pusę, 40 cm aukštyje nuo asfalto matosi neseni apgadinimai, plastmasės braukimas. Apžiūrint automobilį variklio dangtis buvo šiltas nuo variklio (b. l. 8).

Iš nuotraukų bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Fotolentelės matyti, jog buvo užfiksuoti automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ant galinio bamperio (b. l. 9-11, 19).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2013-11-29 rašte Nr. A51-123409 (3.3.10.1-EM4) Dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad UAB „Bisteris“ pagal Savivaldybės sutartį įvertino nuostolį (115,56 Lt su PVM) dėl sugadintų techninės eismo reguliavimo priemonių adresu ties Kapsų g. 30 (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, jog „Eismo įvykis“ – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tai yra turi būti nustatyta asmens kaltė dėl KET pažeidimo ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių. Byloje esantys faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir kelio ženklas „Stovėjimo vieta asmenims su negalia“ (ž. 528, 846). Liudytojo M. M. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-4499137-13 (b. l. 2-3), vyriausiojo patrulio M. M. 2013 rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6, 7), Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 8), nuotraukos (b. l. 9-11), išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 12), fotolentelė (b. l. 19), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus raštas (b. l. 21) patvirtina, kad R. V., važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo ir atsitrenkė į stovintį ženklą „Stovėjimo vieta asmenims su negalia“ bei jį apgadino, tuo pažeisdamas KET 9 punktą, kuriame nurodyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Paties galėjusio būti kontakto tarp automobilio ir kelio ženklo neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V., kadangi nurodo, jog jeigu kas iš šono matė, tai gal jis ir atsitrenkė į ženklą, bet jis to nepajautė ir ženklas nesugadintas. Taigi visuma šių byloje esančių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad R. V. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

R. V. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis savo veiksmais apgadino aukščiau minėtą kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. R. V. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento savo kaltės pasišalinus iš eismo įvykio vietos nepripažino, nurodydamas, kad nepajautė jokio kontakto, jokio smūgio negirdėjo, ant mašinos pažeidimų nėra, apie apgadintą ženklą sužinojo tik iš policijos.

Šiuo atveju, neabejotinai būtų svarbūs žmonių, kurie matė eismo įvykį parodymai. Tačiau, kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir liudytojo M. M. parodymų teismo posėdžio metu, įvykį matė kažkokie vaikai, kurie papasakojo tėvui ar patėviui, o šis pasakė kaimynui, kuris pranešė policijai. Išklausyti asmens, kuris apie įvykį pranešė policijai, G. R., parodymų teismo posėdyje nebuvo galimybės, tačiau telefonu G. R. teismui paaiškino, kad jis pats įvykio nematė, tiktai kaimynai, kuriuos jis pažįsta iš matymo, paprašė jo paskolinti telefoną, kad pranešti apie eismo įvykį. Byloje taip pat nėra jokių asmenų, kurie matė eismo įvykį, paaiškinimų, teismas jų asmenybių taip pat nenustatė, todėl nustatyti, kokie objektyviai buvo R. V. veiksmai eismo įvykio metu ir po jo, tai yra, ar jis buvo išlipęs iš automobilio, kaip elgėsi, ar ramiai išvažiavo ir panašiai, nėra galimybės. Be to, kaip matyti iš liudytojo M. M. parodymų teismo posėdžio metu, į kelio ženklą buvo atsiremta ir ženklas šiek tiek paverstas į šoną, ženklas apgadintas nesmarkiai, nedeformuotas, tik pasviręs maždaug 60 laipsnių kampu. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad automobilis yra didesnių gabaritų, mikroautobusas, vairuotojas galėjo nepajausti, tačiau važiuojant tokioje vietoje turėjo būti atsargus. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir fotolentelės, R. V. automobiliui taip pat padaryti nežymūs apgadinimai – plastmasės braukimas ant galinio bamperio. Esant tokiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo M. M. parodymams bei atsižvelgiant į užfiksuotus sužalojimus ant automobilio bei kelio ženklo, taip pat į tai, kad automobilis yra didelių gabaritų ir nesant įvykį mačiusių asmenų parodymams, negalima neginčijamai teigti, kad R. V. pajuto, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kelio ženklą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl R. V. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Taigi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo R. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, pažymos apie galiojančias nuobaudas duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2013 m. vasario 22 d. nubaustas 300 Lt bauda už greičio viršijimą) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. V. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, kilusius padarinius, padarytą žalą, į nustatytą, pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta, taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. V. - anksčiau administracine tvarka iš viso baustas tris kartus, nuobaudos galiojančios, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti R. V. paskyrus baudą, artimesnę ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl R. V. veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė patyrė 115,56 Lt turtinį nuostolį, kadangi tiek kainavo sutvarkyti sugadintą eismo reguliavimo priemonę (b. l. 21). Kadangi R. V., kaip pats nurodė, žalos niekam neatlygino, todėl įpareigotinas atlyginti minėtą turtinį nuostolį (ATPK 37 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. teismas,

nutaria:

pripažinti R. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 130 (vieno šimto trisdešimties) Lt baudą.

Priteisti iš R. V. Vilniaus miesto savivaldybei padarytų nuostolių atlyginimą – 115,56 Lt (vieną šimtą penkiolika litų penkiasdešimt šešis centus).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 341 straipsniu, turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.