Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-107-212/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2A-107-212/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
UAB „Lavynera“
Ieškovas
L. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-107-212/2014

Vitalijus Šidagis Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01451-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lavynera“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-515/2013 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui UAB „Lavynera“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 284 Lt turtinę žalą, 95 000 Lt neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-03 jis išėjo į Pasvalio miesto turgavietę, kurios teritorijoje paslydo, griuvo bei patyrė sužalojimus. Įvykis įvyko atsakovui priklausančioje teritorijoje, todėl yra atsakingas dėl įvykio, nes nevykdė Pasvalio rajono miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių, kurios įpareigoja tvarkyti priklausančią teritoriją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Priteisti iš atsakovo ieškovui 2 284 Lt turtinės žalos atlyginimą, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 300 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 669 Lt žyminio mokesčio bei 47 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovas 2010-03-03 ėjo į Pasvalio miesto turgavietę ir jos teritorijoje paslydęs nugriuvo bei susižalojo. Jam nustatytas dešinio smilkinkaulio, momenkaulio ir kairės vidurinės daubos lūžis su pakraujavimu į dešinę piramidę ir sfenoidalinį sinusą. Kontūzijos židiniai frontalinėse skiltyse, subarachnoidinės abipusės hematomos. Pakraujavimas į tentorium iš dešinės. Tai, kad ieškovas nugriuvo Pasvalio miesto turgavietės teritorijoje patvirtino šalių parodymai, rašytiniai įrodymai bei liudytoja J. M.. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)12 (01) patvirtino, kad ieškovo griuvimo sieti su ankstesne patologija nėra pagrindo. 2010-03-03 nuo 7:35 val. iki 13:25 val. pustė, su pertraukomis krito liūtinė šlapdriba. Todėl atsakovo paaiškinimus, jog atsakomybę šalinanti aplinkybė būtų staigiai pasikeitę oro sąlygos atmetė. Objekto (Pasvalio miesto turgavietės) savininkas ir teritorijos tvarkytojas žiemos sąlygomis privalo užtikrinti saugų eismą, naudoti šaligatvių, gatvių slidumą mažinančias priemones, ypač prasidėjus plikšalai ir t. t. Pasvalio miesto turgavietės teritorija nebuvo tinkamai prižiūrima, ji buvo slidi, dėl ko susižalojo ieškovas. Teritorijos savininkas yra atsakovas, todėl turtinė žala, kurią patyrė ieškovas 2 284 Lt yra pagrįsta ir priteisė iš jo. Teismas nenustatė, kad ieškovas įvykio dieną elgėsi nerūpestingai ar neatsargiai. Nukentėjusiojo nugriuvimas dėl atsakovo kaltės ir susižalojimas neišvengiamai sukėlė jam neigiamų išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, sutrikdė normalią gyvenimo eigą, todėl teismas sprendė, kad neturtinė žala turi būti atlyginta. Nustatant jos dydį, atsižvelgė į tai, jog ieškovas iki įvykio dienos buvo senatvės pensininkas, o po jo pripažintas kaip specialios nuolatinės priežiūros reikalaujantis asmuo, nustatytas didelis specialių poreikių lygis, po traumų susilpnėjo dantys, dėl ko sunku valgyti, kalbėti. Teismas darė išvadą, kad neturtinę žalą sudarė 30 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimą tenkinto ieškinio dalyje ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, arba panaikinus sprendimą ginčijamoje dalyje, perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas nepagrįstai taikė ir aiškino CK 6.266 str. normas, nes apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų. Tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo grindinio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant tam tikrą kelio (gatvės) dalį. Todėl nelaimingą atsitikimą lėmė ne CK 6.266 str. 1 d. nustatyti žalos padarymo būdai, o padaryta žala turi būti įrodinėjama ir nustatoma remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.249 str. Tai atitinka ir teismų formuojamą praktiką. Teismas nenustatė atsakomybės pagrindų, neteisingai byloje tyrė ir vertino esančius įrodymus dėl atsakovo kaltės, ieškovo veiksmų, priežastinio ryšio, esminiai neteisingai taikė procesinės teisės normas liečiančias įrodymų pripažinimą, tyrimą, vertinimą, įrodinėjimo naštą, esančias CPK 177, 178, 180-183, 185 str. Pirmiausia, atsakovas nėra savininkas Pasvalio miesto turgavietės teritorijos, o nuomininkas. Byloje nebuvo nustatyta kokie įpareigojimai yra numatyti nuomininkui ir kaip jie buvo vykdomi, vien tai, kad buvo slidu, dar nereiškia, kad teritorija buvo netinkamai prižiūrima ir atsakovas turi atlyginti žalą. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, todėl sprendime nėra nustatyta būtina sąlyga atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Antra, byloje nebuvo tinkamai išspręsti kaltės klausimai, kuriuos reglamentuoja CK 6.248 str. Atsakovas pagal galimybes valė sniegą bei šalino slidumą, todėl esant nuolatinei pūgai neįmanoma visiškai eliminuoti oro permainos poveikį. Mano, jog tai yra nenugalima jėga, kurios kontroliuoti negalima. Nelaimingas atsitikimas įvyko nepraėjus nei valandai nuo pradėjimo pustyti, todėl dėl tokio staigaus oro pasikeitimo sudėtinga iš karto pašalinti sniegą bei slidumą visoje turgavietės teritorijoje. Remiantis Vyriausybės 2004-02-11 nutarimo Nr. 155, 42 p., dėl staigios atmosferos sąlygų pasikeitimo, nėra pagrindo atsakomybei dėl patirtų sveikatos sužalojimų kilti. Trečia, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Teismas neatsižvelgė į ieškovo turėtas traumas bei sveikatos sutrikimus; ekspertizėje nėra paaiškinta kokią įtaką galėjo turėti ankstesni ieškovo susirgimai kasdieniniam jo elgesiui; neįvertinta tai, kad ieškovas koordinacijos, atminties, orientacijos sutrikimais skundėsi iki 2013-03-03 traumos. Nesurinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas įvykio dieną būtų elgęsis nerūpestingai ar neatsargiai. Teismas neteisingai taikė CK 6.248 str. Ieškovas nenurodė dėl kokių neatidėliotinų ir būtinų priežasčių, dėl ko tokiomis blogos sveikatos ir oro sąlygomis jis turėjo eiti į slidžią aplinką, t. y. jis sąmoningai rizikavo. Jokios būtinybės ieškovui eiti į turgavietę nebuvo, be to, jis vaikščiojo ten kur prekyba nevyko ir kur žmonės paprastai nevaikšto. Todėl ieškovas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo kaltės ir teismas nepagrįstai netaikė CK 6.282 str. 1 d. Mano, kad neturtinės žalos dydis nustatytas per didelis, nes liko neįvertintas atsakovo kaltės pobūdis, ieškovo kaltė bei traumos pasekmės, t. y. neįvertinta, kad ieškovas iki traumos buvo ligotas žmogus. Teismo nustatytas žalos dydis ženkliai viršija panašiais atvejais priteisiamas žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sužalojus sveikatą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-03-03 apie 09:30 valandą, eidamas Pasvalio miesto turgaus teritorijoje, paslydo, nukrito ir patyrė sunkią traumą, ko pasėkoje tapo visiškai neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 19, 21-23, 77, 86-87). Po 2010-03-03 patirtos traumos ieškovui diagnozuotas kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, dešinio ausies būgnelio plyšimas, potrauminė veidinio nervo neuropatija. Dėl šių sužalojimų ieškovui sutriko atmintis, orientacija, apsitarnavimo ir judėjimo funkcijos, išsivystė dalinis rankų ir kojų paralyžius. Pasvalio miesto turgavietės teritorijoje ūkinę-komercinę veiklą vykdo atsakovas, turgavietės žemės sklypas jam išnuomotas 2006-12-14 sutartimi 50 metų (t. 1, b. l. 72-77).

Aplinkybė, kad ieškovas susižalojo Pasvalio miesto turgavietės teritorijoje visiškai įrodyta ir apeliantas to neginčija. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai atsakovo atsakomybę siejo su CK 6. 266 straipsnio nuostatomis ir nepagrįstai nesivadovavo bendrais civilinės atsakomybės pagrindais. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Pagal CK 6.266 straipsnį, kuris reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Nenumatytomis aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.248 straipsniuose ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei. Kaip minėta, ieškovas susižalojo paslydęs Pasvalio turgavietės teritorijoje, kuri buvo tinkamai nevalyta ir skydi. Teritorijos slidumas atsirado dėl gamtinių oro sąlygų, o ne dėl konstrukcinių trūkumų, iškylimų, netinkamo remonto ir pan., todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais.

Apelianto argumentai, kad jis nėra žemės sklypo, kuriame yra turgavietė savininkas, kad oro sąlygos pasikeitė staigiai ir jis negalėjo greitai pašalinti slidumo visoje turgavietės teritorijoje atmestini, kaip nepagrįsti.

Su apeliantu 2006-12-14 sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės nuomos sutartis (t. 1, b. l. 72-73), todėl jis privalo naudotis išnuomotu daiktu kaip savininkas, t. y. turi jį išlaikyti, prižiūrėti, tvarkyti (CK 4. 165, 4. 168, 6. 556 straipsniai). Be to, tokią pareigą apeliantas turi ir pagal Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2005-10-26 sprendimu Nr. T1-275 patvirtintas „Pasvalio rajono miestų ir rajonų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles“ (t. 1, b. l. 96-99, Taisyklių 15, 16 p.), ir pagal Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1995-06-28 sprendimu Nr. 37 patvirtintas „Prekybos Pasvalio miesto turgavietėje ir prekyvietės taisykles“ (t. 1, b. l. 121-127, Taisyklių 9.2 p.).

Įstatymas reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal bendrąsias įrodinėjimo nuostatas žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti kreditorius, o tokiu atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1, 3 d.).

Kadangi įvykio aplinkybių apeliantas neginčija, jis turi paneigti kaltės prezumpciją, t. y. įrodyti, kad turgavietės teritorija buvo tinkamai prižiūrima ir tvarkoma.

Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2010 m. kovo 2 d. iki 3:15 val. lijo ir krito šlapdriba, nuo 5:15 val. iki 15:10 val. snigo, pustė, o vakare buvo liūtinė šlapdriba. Panašus oras buvo ir 2010-03-03, nes nuo 4:36 val. iki 16:00 val. pustė su pertraukomis, o nuo 7:35 val. iki 13;25 val. su pertraukomis krito liūtinė šlapdriba (t. 1, b. l. 12). Pažyma akivaizdžiai paneigia apelianto argumentą, kad oro sąlygos pasikeitė staigiai. Dar iš vakaro, t. y. 2010-03-02 krito liūtinė šlapdriba, 2010-03-03 liūtinė šlapdriba prasidėjo nuo 7:35 val., o nelaimingas atsitikimas įvyko apie 09:30 val., taigi apeliantas turėjo pakankami laiko pasirūpinti, kad jo valdomoje teritorijoje einantiems pėstiesiems būtų saugu, turėjo imtis priemonių, kad slidumas būtų sumažintas ar pašalintas tam tikromis priemonėmis, o nespėjus to padaryti – teritoriją turėjo aptverti, uždėti įspėjamuosius ženklus apie pavojingas zonas.

Atsakovas nuolat tvirtino, kad teritorija buvo tvarkoma ir valoma, tačiau slidumą pašalinti visoje teritorijoje buvo sudėtinga dėl staigių oro sąlygų pasikeitimo. Šių aplinkybių patvirtinimui atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip atsakovas organizuoja teritorijos priežiūros ir valymo darbus, ar yra paskyręs tam tikrą darbuotoją (darbuotojus), kurie yra atsakingi už tinkamą ir savalaikį teritorijos valymą ir priežiūrą, kokias pareigas šiems darbuotojams nustato pareiginė instrukcija esant sudėtingoms oro sąlygoms (žiemos meti, kai yra daug sniego, apledėjimai ir pan.), kokia tvarka atžymima apie teritorijos/jos dalių valymą ir priežiūrą, naudotas priemones, laiką. Nesant pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, daroma išvada, kad atsakovas nepaneigė kaltės dėl netinkamos teritorijos priežiūros. Atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neveikimu nulėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas ieškovas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir samprotavimais dėl ieškovo nerūpestingumo ir neatsargumo. Nepaneigti bylos duomenys, kad ieškovas iki nelaimingo atsitikimo 2010-03-03 neturėjo rimtų sveikatos sutrikimo problemų, nebuvo priklausomas nuo vaistų, jautėsi kaip visiškai energingas ir sveikas žmogus, kuris rūpinosi neįgalia sutuoktine, tvarkė namų ūkį, vairavo automobilį ir pan. (t. 1, b. l.164-166, 182-183). Byloje atlikta ekspertizė ir apklaustas ekspertas R. R. vienareikšmiškai patvirtino, kad nėra jokių pagrįstų medicininių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo apie 1991 metus patirtas galvos smegenų sukrėtimas ir 2005 metais persirgto hemoraginio galvos smegenų insulto pasekmės, turėjo įtakos 2010-03-03 griuvimui. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių ieškovo didelį neatsargumą ir kad dėl jo atsirado žala.

Ieškovo samprotavimai apie tai, kad ieškovas turėjo įvertinti sveikatą, blogas oro sąlygas, neiti iš namų, eiti į kitą parduotuvę ir pan. yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįsti. Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio nuostatų ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas visiškai įrodė reikalavimo pagrįstumą, nes žala jo sveikatai padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių neveikimu, nevykdant pareigos tinkamai prižiūrėti valdomą turgavietės teritoriją. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų r ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl žalos dydžio.

Apeliantas nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, mano, kad teismas priteisė aiškiai per didelę žalą, neįvertino atsakovo kaltės laipsnio.

Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250 straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, ją galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą vardą, sveikatą ir pan.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Asmens prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jį nustato teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys: 2003-03-26 civ. byla Nr. 3K-3-371; 2005-04-18 civ. byla Nr. 3K-7-255/2005;2005-04-27 civ. byla Nr. 3K-3-280/2005; 2006-11-06 civ. byla Nr. 3K-3-569/2006; 2008-08-14 civ. byla Nr.3K-3-393/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteista neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Kaip minėta, žala ieškovo sveikatai padaryta dėl atsakovo kaltės, jo neveikimo, o ieškovo didelio neatsargumo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš pakankamai energingo, save aptarnaujančio ir besirūpinančio kitais žmonėmis tapo visiškai neįgalus, reikalingas specialių poreikių ir slaugos, jam apribota judėjimo ir bendravimo laisvė, dėl sveikatos sužalojimo nuolat vartoja vaistus, atsirado papildomų su tuo susijusių išlaidų, priteista 30 000 Lt neturtinės žalos suma nelaikytina per didele. Atsakovas nepaneigė, kad jo turtinė padėtis bloga ir kad priteistos žalos jis neišgalės sumokėti. Iš pateiktos metinės finansinės ataskaitos ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo veikla yra pelninga (t. 2, b. l. 78-80).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o neteisingos materialinės normos pritaikymas nepanaikina atsakovo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Pasvalio rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė