- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- 1S-203-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00004-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- B. J.
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. B. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Be to, jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – 12 (dvylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
3. Be to, jis nuteistas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 262 straipsnį, 64¹ straipsnį – 3012,80 Eur bauda.
4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime pažymėta, jog Komisija teigiamai vertina nuteistojo B. J. požiūrį, jog nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei jo tęsinyje numatytas priemones: dirba, įgijo specialybes, baigė paskirtas elgesio pataisos programas, nuolat vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, pažeidimų nefiksuota, įstaigoje stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes Komisija sprendė, jog galima daryti prielaidą, kad nuteistasis žino savo kriminogenines sritis ir siekia jas valdyti dalyvaudamas numatytose priemonėse, daro akivaizdžią pažangą valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
6. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Teismas konstatavo, jog nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje jam taikoma probacija būtų efektyvi, todėl sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, pataisos procesas tęstinas įkalinimo įstaigoje.
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis B. J. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, esant būtinybei nustatyti papildomai kelias pareigas.
7.1. Nuteistojo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nes nepilnai koncentravosi į esminius B. J. bausmės atlikimo metu darytus pokyčius, o daug dėmesio skyrė paties nusikaltimo analizei ir su juo susijusioms aplinkybėms, ką teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę už padarytus nusikaltimus. Nuteistasis skunde nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į visas jo daromas pastangas bausmės atlikimo metu siekiant realizuoti visus tikslus ir nustatytus siekius. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis B. J. nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišanalizavo nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, kurie buvo jo asmens byloje. Juo labiau, nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei deda pastangas, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. B. J. teigia, jog skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje, jo daroma pažanga vertinama dvejopai – vienur konstatuojama, jog jis nedaro pažangos, kitur, jog pažangą daro, todėl iš tokio teismo vertinimo nuteistasis nesupranta, kodėl negali būti paleistas lygtinai. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra perkeltas į pusiaukelės namus, o į juos perkeliami tik nuteistieji, kurie daro pažangą. Apeliantas skunde nurodo, jog dalyvavo visur kur tik buvo galimybė bei vykdė visas rekomendacijas ir praėjo programas.
7.2. Skunde apeliantas nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtintas, adaptuotas bei aprobuotas vertinimo instrumentas — „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema - OASys“. Ši vertinimo sistema yra sukurta matuoti pakartotinio nuteisimo riziką bei įvertinti rizikos veiksnius (kriminogeninius veiksnius) ir stebėti jų pokyčius. Jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai skirti už statinius veiksnius - sumažinti jų nėra galimybės, kadangi statiniai (nekintamų) veiksniai nekinta. Koreguojama, t. y. mažinama rizika pakartotinai nusikalsti gali būti tik tuomet, jei pakartotinio nusikalstamumo tikimybę didina kriminogeniniai asmens poreikiai, t. y. probleminės gyvenimo sritys, apimančios socialinius, ekonominius ir asmenybinius aspektus. Tokiu atveju asmeniui yra rekomenduojamos įvairios intervencinės-korekcinės priemonės, pataisos programos, tikslinės individualios konsultacijos ir t. t. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nustatomi statiniai (nekintami) kriminogeniniai veiksniai (t. y. nuteistojo kriminalinė istorija), ir dinaminiai (kintami) veiksniai, tokie kaip: gyvenimo sąlygos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, ryšiai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinė gerovė. Statinėse vertinimo srityse susumuotų balų nėra galimybės sumažinti. Šiuo atveju nuteistasis gali sumažinti tik susumuotus dinaminių vertinimo sričių balus. Balų mažinimo galimybė priklauso nuo to, kokioje vertinimo srityje nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei vidinės nuteistojo motyvacijos pozityviems pokyčiams, kuriems esant gali būti parenkamos į kriminogeninių poreikių mažinimą orientuotos priemonės, pvz. individualios psichologinės konsultacijos, įvairios programos, socialinės reabilitacijos priemonės ir t.t. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis B. J. nurodo, jog nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimas jam vaidina reikšmingą vaidmenį pretenduojant į lygtinį paleidimą iš įkalinimo vietos. Aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, didžiąja dalimi priklausantis nuo nuteistojo vidinės motyvacijos, mąstymo ir elgesio pokyčių.
7.3. Nuteistasis B. J. skunde pažymi, jog kaip yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teisėtumo principo suponuojami imperatyvai reikalauja, kad nuteistajam privalomas elgesio modelis ne tik būtų nustatytas įstatymo, bet ir būtų jam žinomas bei suprantamas. Kyla klausimas, ar yra pakankamai dirbama ir bendraujama su nuteistuoju, kad jis žinotų, kokių veiksmų ir elgesio iš jo reikalaujama. Nuteistieji turi teisę žinoti, ką privalo daryti ir kaip elgtis bei kokiomis konkrečiomis priemonėmis gali susimažinti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus ir kaip jie yra skaičiuojami arba perskaičiuojami bei kokie nuteistojo veiksmai lemia vienokių ar kitokių balų skaičių. Apeliantas skunde nurodo, jog savo kriminalinės praeities negali ištrinti, o tai ženkliai prideda balų, tačiau ateitį jis koreguoja, ko pasėkoje buvo perkeltas į pusiaukelės namus. Nuteistajam norint būti perkeltam į pusiaukelės namus, komisija sprendžia apie nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą. Jei pažanga nedaroma į pusiaukelės namus patekti galimybių nėra. B. J. teigia, jog jis jau yra pusiaukelės namuose, o tai reiškia, jog jis stengiasi, kad ateityje nenusikalstų ir gyventų dorai. Finansinių įsipareigojimų neturi, turi sukūręs šeimą, turi sūnų, deklaruotą gyvenamąją vietą, darbą.
7.4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis taip pat nurodo, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nereiškia, kad baigiasi bausmės vykdymas, nuteistasis bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės ypatingai preciziškai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų bei jų nepažeidinėti, nenusikalsti, nes lygtinis paleidimas gali būti panaikintas. B. J. nurodo, jog jei būtų paleistas lygtinai, galėtų daugiau laiko skirti geresnio darbo paieškai, šeimos socialinių santykių stiprinimui. Nuo bausmės nuteistasis neatleidžiamas, dabar bausmę jis atlieka (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, jei būtų paleistas lygtinai, bausmę ir toliau atlikinėtų panašiomis sąlygomis, tik būtų su šeima. Skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad vieninteliuose (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose nuteistiesiems yra taikoma intensyvi priežiūra. B. J. taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje neatsižvelgta į tai, kad savaitgaliais nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikei išvykai į namus, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su draugais bei artimaisiais, yra įgijęs specialybę. Nuteistasis nurodo, jog yra turėjęs vieną nuobaudą, tačiau ją laiko mažareikšme, nes ji buvo skirta už tai, kad iš pažįstamo nuteistasis buvo pasiėmęs USB ir laisvu laiku žiūrėjo filmą, o įkalinimo įstaigoje dviejų USB turėti negalima, tačiau paskirto nubaudimo laikas jau seniai yra pasibaigęs.
7.5. B. J. teigia, jog jis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį, o jo likusi neatlikta bausmės dalis negali būti motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Taip pat nuteistasis nurodo Žmogaus teisių stebėjimo įžvalgą, kurioje teigiama, kad teismai nenurodo jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų nustatyti, kad likęs neatliktos bausmės laikas yra pernelyg mažas bei nepaaiškina, koks atliktos bausmės laikas būtų laikomas užtektinu. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo kriminogeninius veiksnius, t. y., kad jis ankščiau teistas, negalima žmogaus nepaleisti lygtinai vien todėl, kad prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą turėjo draugų ar vedė vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei jo socialinės reabilitacijos procesais, kurių paskirtis yra sudaryti visas reikiamas sąlygas nuteistajam taisytis ir galiausiai pasitaisyti nepaisant jo praeities, kad ir kokia ji baisi ar spalvinga bebūtų. B. J. įsitikinimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė tinkamas išvadas ir dabar tik nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti, ir ramiai nugyventi likusį gyvenimą su jam brangiais žmonėmis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. J. skundas tenkinamas
9. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį.
10. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismui abejonių, jog B. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, nekyla, ką teisingai pažymėjo Komisija savo nutarime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja.
11. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodė, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, į tai, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, B. J. nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika bei į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, likusią neatliktą bausmės dalį bei nusikaltimų sunkumą, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės buvo nepagrįstai pernelyg sureikšmintos, nes jas akivaizdžiai nusveria teigiamai B. J. charakterizuojanti medžiaga.
12. Iš kartu su skundu pateikto nuteistojo 2024 m. balandžio 22 d. pasižadėjimo matyti, jog B. J. aukštesniajam teismui pareiškė, jog visiškai prisipažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, taip pat pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei vesti dorą gyvenimą (b. l. 53). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. vasario 19 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis pripažįsta savo kaltę nusikaltime, kritiškai vertina savo poelgius, nepateisina nusikaltimų darymo bei mano, jog viską galima pasiekti teisėtais būdais įdedant daugiau darbo ir pastangų. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnių teistumų metu nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygų nepažeidė, terminus išbuvo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d., Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais padarytos veikiant organizuotoje ar bendrininkų grupėje, tačiau tiek skunde nuteistasis nurodė, tiek matyti ir iš Socialinio tyrimo išvados, jog nuteistasis sąžiningai pripažįsta, jog bendravimas su netinkama kompanija buvo problema, kurios šiuo metu nėra. Apygardos teismo vertinimu, sutiktina su Socialinėje išvadoje nustatytu, jog gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose yra apsauginiai veiksniai, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
13. Socialinio tyrimo duomenimis, B. J. laisvės atėmimo vietoje nuo 2018 m. kartojo vidurinės mokyklos kursą ir mokėsi 7-8 klasėje, pamokų metu stropiai atliko pateiktas užduotis, lankė pamokas, mokymosi pasiekimai buvo geri. 2020/2021 m. mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, o 2021/2022 m. mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. 2020 m. sausio 20 d. bei 2020 m. balandžio 22 d. raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2020 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki darbų vykdymo nutraukimo ir vytelių cecho uždarymo 2021 m. gruodžio mėn. Nuo 2022 m. kovo mėn. nuteistasis įsitraukė į užimtumą darbine veikla programoje „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. birželio 2 d. kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo, nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 27 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. B. J. perkėlus į Kauno kalėjimo pusiaukelės namus, jis pateikė pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad asmuo priimamas dirbti šioje įmonėje nuo 2023 m. spalio 17 d., šioje įmonėje dirba šiuo metu bei ketina dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis finansinių įsipareigojimų neturi, laisvės atėmimo įstaigoje antstolio vykdomųjų raštų negauta.
14. Nors B. J. skunde apygardos teismui nurodė, jog yra turėjęs vieną nuobaudą ir ją laiko mažareikšme, nes ji buvo skirta už tai, kad iš pažįstamo nuteistasis buvo pasiėmęs USB ir laisvu laiku žiūrėjo filmą, o įkalinimo įstaigoje dviejų USB turėti negalima, tačiau paskirto nubaudimo laikas jau seniai yra pasibaigęs, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis B. J. už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą drausmine tvarka baustas vis dėlto tris kartus: 1) 2014 m. rugpjūčio 24 d. – negrąžino į sandėlį daiktų – papeikimas ((duomenys neskelbtini)); 2) 2018 m. rugpjūčio 22 d. – atsisakė administracijos siūlomo darbo – papeikimas ((duomenys neskelbtini)); 2020 m. lapkričio 12 d. – gamino, įsigijo ar laikė uždraustus daiktus – papeikimas ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu nuobaudos negaliojančios. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį, gerą mokymąsi ir pozityvų laisvalaikio leidimo būdą net devynis kartus skatintas, tai yra 1) 2015 m. balandžio 3 d. – pratęstas pasimatymo laikas; 2) 2016 m. liepos 1 d. – pareikšta padėka; 3) 2017 m. lapkričio 6 d. – pareikšta padėka; 4) 2018 m. rugpjūčio 3 d. – suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas; 5) 2019 m. kovo 20 d. – suteiktas papildomas skambutis; 6) 2019 m. gruodžio 12 d. – suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas; 7) 2020 m. kovo 24 d. – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 8) 2021 m. spalio 26 d. – skirtas didžiausios pinigų sumos, kurią nuteistasis gali per mėn. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos socialinės išmokos dydžio suma; 9) 2023 m. rugpjūčio 16 d. – skirtas didžiausios pinigų sumos, kurią nuteistasis gali per mėn. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos socialinės išmokos dydžio suma. Proporcingai vertinant nuobaudų ir paskatinimų svarbumą, nekyla abejonių, jog nuteistojo elgesys gerėja ir matomos akivaizdžios jo pastangos siekiant teigiamų pokyčių.
15. Nuteistajam konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (5 teistumai), nusikaltimų sunkėjimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, tik vienas dinaminis – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais), ir visa eilė apsauginių – pastovi gyvenamoji vieta, palaikantys santykiai su artimaisiais ir draugais, gebėjimas valdyti savo finansines lėšas, finansinių įsipareigojimų vykdymas, profesijos turėjimas, mokymasis, užimtumas bei galimybė oficialiai įsidarbinti išėjus iš laisvės atėmimo vietos, socialiniai ryšiai, bendravimas su palaikančiais žmonėmis, pasitikėjimas savimi bei optimistinis požiūris į gyvenimą, gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose. Šių duomenų kontekste, teismas daro išvadą, jog nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuostatos bei mąstymas yra vertintini teigiamai.
16. Apygardos teismas vertina ir tai, jog nuteistojo asmens byloje yra pateiktas patvirtinimas, jog taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, yra galimybė B. J. taikyti intensyvią priežiūrą E. S. (sutuoktinei) priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog iš asmens byloje esančių Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimų matyti, jog B. J. kas savaitę dviem parom leidžiamas išvykti į namus, esančius aukščiau įvardintu adresu. Be to, pažymėtina, jog B. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat 2024 m. sausio 26 d. pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog asmuo ketina dirbti šioje įmonėje ir lygtinio paleidimo atveju. Darytina išvada, kad nuteistasis turi išsikeltus realius ir pakankamai konkrečius uždavinius, kuriuos nori ir stengiasi įgyvendinti dar būdamas ir laisvės atėmimo vietoje – dirbti, elgtis pozityviai, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tokiu būdu kuo greičiau sugrįžti į šeimą. Pažymėtina, jog nuteistasis pateisino jam įkalinimo įstaigos suteiktą pasitikėjimą, o būtent - tiek perkeldama bausmės tęsimui į pusiaukelės namus, tiek išleisdama trumpalaikėms išvykoms į namus ir nuteistasis šio pasitikėjimo dar nė karto nenuvylė, kas patvirtina, jog jis geba būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir savo interesų neiškelti aukščiau kitų visuomenės narių poreikių.
17. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą manyti, jog B. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apylinkės teismas savo sprendimo tinkamai neargumentavo, t. y. atsisakė taikyti lygtinio paleidimo institutą daugiau formaliais bei deklaratyviais motyvais, o ne konkrečiais argumentais, todėl skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.