Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
1-149-446/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00103-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
E. B., A. R.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00103-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 11 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai E. B.,kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. liepos 11 d. Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. M. ūkyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-06-22 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 201 str. 3 d., 201 str. 2 d. viešaisiais darbais 3 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui ir 15 MGL dydžio - 1950 Lt – bauda, ją sumokant iki 2012-12-18;

2) 2013-05-24 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2012-06-22 teismo baudžiamąjį įsakymą, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėn. ir 15 MGL (1950 Lt) bauda; vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p.,7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant iki 2013-09-01 atlyginti nukentėjusiajam A. R. turtinę žalą, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuota pagal 2012-06-22 teismo baudžiamąjį įsakymą faktiškai sumokėta baudos dalis; vadovaujantis LR BK 72³ str. 2 d. 1 p. konfiskuota 100 litų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2014 m. vasario 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į galvą savo sugyventinei E. B., tuo nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. vasario 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sakydamas savo sugyventinei E. B. „užmušiu“, „ar nori užmušiu“, tyčia vieną kartą kumščiu jai sudavė į galvą, vėl kartojo jai „užmušiu aš tave“, taip sudarė nukentėjusiajai E. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. B. prisipažino sukėlęs fizinį skausmą savo sugyventinei ir paaiškino, kad 2014 m. vasario 12 d. girtuokliavo su draugais, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, prisimena, kad susikivirčijo su sugyventine, neneigia, kad jai sudavė vieną kartą, pripažįsta, kad vartojo grasinančio pobūdžio žodžius, tačiau jokių ketinimų sužaloti ar nužudyti savo sugyventinės jis neturėjo. Dėl savo elgesio gailisi, su sugyventine E. B. susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido, jie ir toliau kartu gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui įrodyta.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2014 m. vasario 12 d. jos sugyventinis V. B., su kuriuo kartu gyvena apie vienerius metus, visą dieną girtuokliavo su draugais. Jį sutikusi kaime, liepė eiti namo. Į namus jos sugyventinis grįžo įpykęs, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jie susiginčijo. Jis, sugriebęs ją, pargriovė ant lovos, pagrasino, kad užmuš, vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį ir paleido ją. Jai jokio sužalojimo nepadarė, po suduoto smūgio jai truputį skaudėjo. Ji dėl tokio sugyventinio elgesio supyko, be to išsigando, kad daugiau nesmurtautų, todėl iškvietė policiją. Tą dieną ji pati buvo išgėrusi sidro. Šiuo metu jie susitaikė, ji jam atleido, gyvena kartu, civilinio ieškinio nereiškia.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (5-6 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolo (8-11 b. l.) matyti, kad po E. B. telefoninio pranešimo dėl sugyventinio smurtavimo nuvykus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), E. B. veide, jos nurodytose smūgio sudavimo vietose, smurtavimo požymiai nenustatyti – akivaizdžiai nebuvo matomi.

Iš alkotesterio rodmenų (17 b. l.) matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. 23 val. 09 min V. B. nustatytas 2,58 promilių, t. y. sunkus girtumo laipsnis.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiniais smurtiniais veiksmais – suduodamas smūgį kumščiu į galvos sritį savo sugyventinei, su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, jos nesužalojo, tačiau sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B., pargriovęs ant lovos savo sugyventinę, vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, jokių sužalojimų nepadarė, jo smurtiniai veiksmai truko labai trumpą laiką, jokių kitokių veiksmų, iš kurių galima būtų matyti, kad jis gali įgyvendinti žodžiais išsakytus ketinimus, neatliko, sudavęs smūgį sugyventinės nelaikė, daiktų, kuriais būtų galima sužaloti žmogų, neturėjo. Be to, pati nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (12 b. l.), kas neabejotinai turėjo įtakos vertinant sugyventinio veiksmus. Iš aptartų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo V. B. sugyventinei E. B. pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai „užmušiu“ buvo realūs, kad jais V. B. norėjęs įbauginti sugyventinę ar siekė ją sužaloti. Įvertinus visumą aplinkybių, jų pačių paaiškinimus teisme, spręstina, kad apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo V. B. sugyventinei išsakyti žodžiai buvo tik emocionaliai išreikštas pyktis. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamasis V. B. nukentėjusios atsiprašė, su ja susitaikė, kaltę pripažino, gailisi, todėl jo prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – nepagrįstas susinervinimas dėl sugyventinės pasakytų žodžių jam - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis turi du neišnykusius teistumus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Už ankstesnį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams, tačiau jis per šį laikotarpį iš naujo nusikalto, kas rodo, kad kaltinamasis V. B. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo ir toliau daro nusikaltimus. Visuma aptartų aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti V. B. paskyrus griežčiausią bausmę, numatytą už jo padarytą nusikaltimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. gailisi nusikaltęs, jo smurtiniais veiksmais sužalojimai nebuvo padaryti, susitaikė su nukentėjusiąja, todėl jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrinama su neatkiltos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalimi. Kadangi V. B. nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skirtinas vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, paskiriant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos jam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. gegužės 24 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 15 MGL dydžio – 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) - baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. vasario 14 d., pagal 2012 m. birželio 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2013 m. gegužės 24 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį faktiškai sumokėtą baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje,

V. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė