- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- eI-1688-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04578-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. C.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų
- Trečiasis asmuo
- A. C., P. C., K. C.
- Advokatai
- Vilma Eigirdienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. C., P. C. ir K. C., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos (toliau – ir atsakovė arba Seniūnija) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. A33 (43)-4.39-(2.1) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C. ir nurodyta, kad dėl K. S. ir P. C. deklaravimo advokatei Vilmai Eigirdienei buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1), ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Paaiškina, kad 2017 m. balandžio mėn. pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama išdeklaruoti name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), nebegyvenantį P. C. 2017 m. birželio mėn. pradžioje pareiškėja buvo informuota, jog jos prašymas tenkintas ir P. C. yra išdeklaruotas. Nuo to laiko Name pareiškėja gyveno viena, tačiau 2017 m. spalio 11 d. P. C. su drauge K. S., vėliau tapusia jo žmona, prieš pareiškėjos valią vėl įsibrovė į Namą ir jame apsigyveno tuo pagrindu, jog Seniūnija jam išdavė pažymą, jog P. C. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau pareiškėjai tapo žinoma, jog Name buvo deklaruota ir K.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017 m. spalio 11 d. nuvyko į Seniūniją ir nurodė, jog P. C. buvo išsikėlęs, o jo gyvenamosios vietos deklaracija Name buvo panaikinta, ir kategoriškai nesutinka, kad sūnus būtų iš naujo prideklaruotas jos gyvenamojoje vietoje, kadangi jų santykiai yra konfliktiški, sūnus padeda įtariamajam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį jos sutuoktiniui A. C. ją toliau terorizuoti. Pažymi, kad pareiškėja Seniūnijai tiek 2017 m. balandžio mėn., tiek 2017 m. spalio 11 d. nurodė, jog Namo bendraturtis A. C., taikant kardomąją priemonę, iš Namo yra iškeldintas, nes ją 2016 m. liepos 29 d. sumušė. Baudžiamojoje byloje ji pripažinta nukentėjusiąja, šiuo metu byla jau pasiekusi teismą. Pareiškėja dar balandžio mėn. atsakovei pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, kuriose teismas detaliai išaiškino, jog Namo, žemės sklypo, pirtelės kieme savininkai, kol teismas nenusprendė kitaip, yra abu sutuoktiniai ir kad įtariamasis A. C. negali spręsti dėl asmenų prideklaravimo be R. C. sutikimo. Pareiškėjos teigimu, teismo nutartys turi įstatymo galią, nes yra įsiteisėjusios.
Pareiškėja 2017 m. spalio 20 d. atsakovei išsiuntė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – NTR CDB) išrašą, kurio 7 punkte nurodyti juridiniai faktai, jog teisme iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turto (gyvenamojo namo, žemės sklypo ir jame esančio pirties pastato) padalijimo. Daro išvadą, jog atsakovei žinoma, kad vyksta ginčas dėl Namo, o tai reiškia, kad Namas nėra A. C. asmeninė nuosavybė.
Nurodo, jog atsakovė 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A33 (43)-229-(2.1) informavo pareiškėją, jog 2017 m. spalio 10 d. į Seniūniją atvyko A. C. ir pranešė, kad jis yra Namo savininkas bei nurodė, jog nesutinka su sūnaus P. C. gyvenamosios vietos panaikinimu. Tuomet, kaip nurodė seniūnas, P. C. buvo atstatyta deklaruota gyvenamoji vieta bei paaiškinta, jog Seniūnija negali panaikinti P. C. deklaruotos gyvenamosios vietos, nes vienintelis Namo savininkas A. C. su tuo nesutinka. Be to, seniūnas pažymėjo, kad teismo nutartyse nėra uždrausta P. C. gyventi ginčo name.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, Name vėl apsigyveno P. C., kuris kartu jame apgyvendino ir savo draugę, vėliau tapusia jo žmona, K. C. Apsigyvenę Name, jaunieji sutuoktiniai, vykdydami A. C. nurodymus, pradėjo nesiliaujamai terorizuoti pareiškėją, pakeitė durų spynas, nebeįsileido jos į Namą, užvaldė jos daiktus, įžeidinėjo, tyčiojosi, apvogė, užvaldė visus daiktus ir pan. Dėl pareiškėjos terorizavimo P. C. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jis, jam taikius kardomąją priemonę, buvo iškeldintas iš Namo. Kartu išvyko ir sutuoktinė, nors kurį laiką dar bandė Name gyventi ir toliau terorizuoti pareiškėją. Išsikėlus jauniesiems C., pareiškėja Name ramiai gyveno viena, išnyko nurodytas jos teisių pažeidimas ir nebeliko poreikio skųsti atsakovės neteisėtus veiksmus, neteisėtai ir nepagrįstai be pareiškėjos, kaip bendraturtės, sutikimo prideklaruojant sūnų ir jo sutuoktinę.
Tačiau prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą, 2018 m. lapkričio 7 d., vėl nieko nepranešę, su policijos pagalba, remdamiesi tuo, jog jų gyvenamoji vieta deklaruota Name, sutuoktiniai vėl įsibrovė į Namą ir jame apsigyveno, nepaisydami pareiškėjos kategoriško bandymo tam priešintis. Apsigyvenę Name, sutuoktiniai iš karto vėl pakeitė spynas ir pareiškėjos nebeįleido į namus. Todėl šiuo metu Pareiškėja neturi kur gyventi, yra priversta gyventi skirtingose vietose.
Kadangi P. C. ir K. C. nuo 2017 m. lapkričio mėn. Name nebegyveno, jiems įsibrovus į Namą 2018 m. lapkričio 7 d., pareiškėja nuvyko į Seniūniją išsiaiškinti, kodėl ir šį kartą šių asmenų gyvenamoji vieta vėl buvo nurodyta Name, bei paprašė skubiai panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą Name. Atsakovė Sprendime nurodė, jog ji negali tenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi pareiškėjos bendraturtis A. C., vadovaujantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 68.1 papunkčiu, nėra pateikęs prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. Atsakovė jokių argumentų, dėl ko vykdė tik A. C. pageidavimus, o bendraturtę pareiškėją ignoravo, spręsdama P. C. ir K. C. prašymus, nepateikė.
Pažymi, kad atsakovė pareiškėjai nėra pateikusi jokios informacijos, kokiu pagrindu (nuomos, panaudos ar pan.) Name gyvena P. C. ir K. C., taip pat kokie asmenys be minėtų jame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, jeigu tokių asmenų dar yra.
Teigia, kad P. ir K. C. pateikė atsakovei neteisingus duomenis, jog A. C. yra vienintelis Namo savininkas, o Namas jam priklauso asmeninės nuosavybes teise ir tik jis vienas gali spręsti, kokie asmenys Name gali deklaruoti gyvenamąją vietą. Mano, jog atsakovė, turėdama papildomus duomenis – minėtas teismo nutartis, VĮ Registrų centro išrašą, žinodama kategorišką pareiškėjos nesutikimą, jog P. ir K. C. deklaruotų gyvenamąją vietą bei apsigyventų jos Name, privalėjo spręsti dėl jų gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo Name ir pareiškėjos prašymą tenkinti (1 t., b. l. 1–5).
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 10 d. prašymą P. C. 2017 m. gegužės 26 d. buvo panaikinta deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini). A. C. 2017 m. spalio 9 d. atvyko į Seniūniją gauti sūnui P. C. pažymą apie deklaruotą gyvenamą vietą. Paaiškėjus, kad P. C. buvo panaikinta gyvenamoji deklaravimo vieta, A. C. pateikus VĮ Registrų centro išrašą apie nekilnojamą turtą, 2017 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas dėl Seniūnijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (2017-127-SPR)-23 panaikinimo ir deklaravimo duomenų P. C. atstatymo. Seniūnija tokį sprendimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad P. C. buvo išdeklaruotas be A. C., t. y. Namo savininko, žinios.
Taip pat nurodo, kad 2017 m. spalio 16 d. A. C. kartu su K. S. (dabartinė pavardė – C.) kreipėsi į Seniūniją dėl pastarosios gyvenamosios vietos deklaravimo. K. S. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pateiktą A. C. VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio nustatyta, kad Namas priklauso A. C.
Nurodo, kad pareiškėjai 2017 m. spalio 11 d. atvykus į Seniūniją, jai buvo išaiškintos visos aplinkybės dėl P. C. gyvenamosios vietos atstatymo, į pareiškėjo atstovės advokatės Vilmos Eigirdienės 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. raštus buvo pateikti 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. atsakymai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo.
Seniūnija pakartotinį pareiškėjos prašymą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. gavo 2018 m. spalio 24 d., prašant paaiškinti, kodėl, kada ir kokiu pagrindu prideklaruoti minėti asmenys.
Atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. informavo pareiškėją, kad Namo bendraturtis A. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. nepateikė, todėl panaikinti deklaravimo negali, taip pat nurodė, kad pareiškėjos atstovei dėl deklaravimo buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1).
Nurodo, jog atsakymai pareiškėjai dėl deklaravimo buvo teikiami jau 2017 metais. Pareiškėja, kreipdamasi 2018 m. lapkričio 20 d. pakartotinai į Seniūniją dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, naujų įrodymų, leidžiančių priimti naują sprendimą ir išdeklaruoti minėtus asmenis, nepateikė. Daro išvadą, jog pareiškėja praleido ne tik 2017 m. teiktų atsakovės atsakymų apskundimo terminus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 1 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą terminą.
Teigia, kad pagal 2019 m. sausio 17 d. NTR CDB išrašą, nuosavybės teisė į Namą priklauso A. C., todėl, neturėdama bendrasavininko sutikimo, Seniūnija negali tenkinti pareiškėjos prašymo dėl deklaravimo panaikinimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pateiktą 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjos atstovės prašymą dėl deklaravimo pati atstovė nurodo, kad spręsti dėl disponavimo turtu turi teisę tik abu sutuoktiniai. Todėl atsakovė pagrįstai mano, kad dėl trečiųjų asmenų išdeklaravimo gali nuspręsti tik abu turto savininkai (bendrasavininkai) (1 t., b. l. 97–100).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. C. su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad skunde pareiškėja pateikė daug melagingos informacijos, be kita ko, kad sūnus P. C. Name, kuriame gyvena nuo vaikystės, turi savo kambarį ir asmeninius daiktus, negyvena. P. C. Name deklaruotas nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. ir niekada nebuvo iš jų teisėtai išdeklaruotas ar iškeldintas, be to, šiuo metu jame gyvena kartu su savo žmona K. C. Pareiškėja mėgino neteisėtai nebeįsileisti sūnaus į namus, Namo savininkui A. C. pritaikius kardomąją priemonę laikinai nesilankyti šiuose namuose. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-69-298/2016 nurodė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja realizuoja savo tariamą teisę, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas nustatė, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. C., o VĮ Registrų centro išrašas nėra užginčytas ir galioja visiems asmenims. Pažymi, kad ir šiai dienai VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodytas juridinis faktas – Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. C., nėra užginčytas ir yra galiojantis visiems asmenims.
Teigia, jog pareiškėja ir jos atstovė net penkis kartus kreipėsi į atsakovę, nurodydamos, kad pareiškėja yra namo savininkė, tačiau nė karto nepateikė jokių pareiškėjos Namo nuosavybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Pabrėžia, kad Namas VĮ Registrų centre nurodomas kaip asmeninė A. C. nuosavybė. Namo savininkas A. C. niekada nėra pateikęs jokio prašymo atsakovei dėl sūnaus P. C. ir jo žmonos K. C. išdeklaravimo. Todėl atsakovė, duodama atsakymą į pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą išdeklaruoti šiuos asmenis, teisingai nurodė, kad negali pareiškėjos prašymo tenkinti ir šiuos asmenis išdeklaruoti, nes neturi Namo savininko A. C. prašymo ir toks išdeklaravimas būtų neteisėtas.
Pažymi, kad pareiškėja pati savo noru Name nuo 2018 m. liepos 5 d. nebegyvena, nes išvyko uždarbiauti į Airiją. Pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos patvirtina ir Sodros duomenys, kuriuose atsispindi, kad ji Lietuvoje nedirba. Be to, pareiškėjos negyvenimą Name patvirtina ir elektros tiekimo bendrovės laiškas A. C., kuriame nurodoma, kad jis turėtų apmokėti pareiškėjos paliktą elektros naudojimo įsiskolinimą, bei kad pareiškėja pati bendrovėje sustabdė elektros naudojimą laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 68–72).
Tretieji suinteresuoti asmenys P. C. ir K. C., pritardami trečiojo suinteresuoto asmens A. C. atsiliepime išdėstytiems argumentams ir juos palaikydami, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 90–91).
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Seniūnijos Sprendimo, kuriuo pareiškėja informuota, jog Seniūnija negali panaikinti P. C. ir K. C. gyvenamosios vietos duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), nes bendraturtis A. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. nepateikė, ir kad dėl K. S. ir P. C. deklaravimo advokatei Vilmai Eigirdienei buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1), teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėja su 2017 m. balandžio 10 d. prašymu dėl deklaravimo duomenų ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo kreipėsi į Seniūniją, prašydama išdeklaruoti P. C., nes ji pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį yra įpareigota saugoti kilnojamuosius daiktus Name, kuriame P. C. negyvena nuo 2016 m. rugsėjo mėn. (1 t., b. l. 19).
Seniūnija 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (2017-127-SPR)-23 „Dėl deklaravimo duomenų naikinimo“ panaikino P. C. deklaravimo duomenis (1 t., 26).
Seniūnija 2017 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. A33 (43)- „Dėl neteisėtai priimto sprendimo panaikinimo“ panaikino Seniūnijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (2017-127-SPR)-23 tuo pagrindu, kad pareiškėjos pateiktame 2017 m. balandžio 10 d. prašyme nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (1 t., b. l. 17).
Pareiškėja su 2017 m. spalio 11 d. prašymu kreipėsi į Seniūniją išduoti, be kita ko, P. C. išdeklaravimo pažymą (1 t., b. l. 27).
Seniūnija 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A33 (43)-229-(2.1) „Dėl informacijos suteikimo“, atsakydama į minėtą pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymą, nurodė, kad P. C. 2017 m. spalio 10 d. buvo atstatyta deklaruota gyvenamoji vieta, nes atsirado naujos aplinkybės. Taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. į Seniūniją atvykęs A. C. pranešė, jog jis yra Namo savininkas ir nesutinka su sūnaus P. C. gyvenamosios vietos panaikinimu, nes sūnus gyvena minėtu adresu. Teigė, kad pagal pareiškėjos pakartotinai pateiktą prašymą negali panaikinti P. C. deklaruotos gyvenamosios vietos, nes, atsižvelgiant į 2017 m. spalio 20 d. NTR CDB išrašą, Namas priklauso A. C., o savininko sutikimo nėra (1 t., b. l. 56).
Pareiškėjos atstovė advokatė Vilma Eigirdienė su 2017 m. spalio 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovę pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, kokia Seniūnijos darbuotoja ir kokiais teisės aktais vadovavosi, nustatydama, kad P. C. nebuvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos gyventi kitur (pareiškėja buvo pateikusi tokius duomenis), ir kuo remdamasi be pareiškėjos sutikimo prideklaravo P. C. (1 t., b. l. 60–61).
Seniūnija 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. A33 (43)-231-(2.1) paaiškino advokatei, kad pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 10 d. prašymą 2017 m. gegužės 26 d. P. C. buvo panaikinta deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. į Seniūniją atvykęs A. C. (Namo šeimininkas) pareikalavo atstatyti sūnaus P. C. deklaruotą gyvenamąją vietą, nes tuo metu jis gyveno nurodytu adresu ir gyvenamosios vietos panaikinimas buvo padarytas Namo savininkui nežinant. Teigė, jog atsiradus naujoms aplinkybėms, P. C. 2017 m. spalio 10 d. deklaruota gyvenamoji vieta buvo atstatyta. Pareiškėjai 2017 m. spalio 11 d. atvykus į Seniūniją buvo išaiškintos visos aplinkybės dėl P. C. gyvenamosios vietos atstatymo (1 t., b. l. 63).
Pareiškėjos atstovė advokatė Vilma Eigirdienė su 2017 m. lapkričio 15 d. prašymu ištaisyti ir papildyti K. S. gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis ir pateikti papildomą informaciją, kuri, jos teigimu, nebuvo pateikta, atsakant į advokatės 2017 m. spalio 17 d. prašymą, kreipėsi į Seniūniją (1 t., b. l. 33–40). Atsakovė advokatei atsakė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1), chorologiškai paaiškindama aplinkybes, susijusias su P. C. ir K. S. gyvenamosios vietos deklaravimu adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–29).
Pareiškėja su 2018 m. spalio 24 d. prašymu „Dėl deklaravimo duomenų ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo“ kreipėsi į Seniūniją, prašydama išdeklaruoti iš jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), P. C. ir K. C., jei jie yra prideklaruoti. Taip pat pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl, kada ir kokiu pagrindu minėti asmenys prideklaruoti jos namuose (1 t., b. l. 32).
Seniūnija Sprendimu informavo pareiškėją, kad negali panaikinti P. C. ir K. C. gyvenamosios vietos duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjos bendraturtis A. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. nepateikė. Taip pat nurodė, kad dėl K. S. ir P. C. deklaravimo advokatei Vilmai Eigirdienei buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1) (1 t., b. l. 7).
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, inicijavo teisminį ginčą. Dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C., nurodė, kad A. C. nėra vienintelis Namo savininkas ir tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusios nutartys, kuriose teismas detaliai išaiškino, jog Namo, žemės sklypo, pirtelės kieme savininkai, kol teismas nenusprendė kitaip, yra abu sutuoktiniai ir, kad įtariamasis A. C. negali spręsti dėl asmenų prideklaravimo be pareiškėjos sutikimo, taip pat VĮ Registrų centro NTR CDB išrašas.
Sprendžiant dėl ginčijamos Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, jog byloje nekvestionuojamos aplinkybės, kad Sprendimą priėmė tinkamas (kompetentingas) subjektas – deklaravimo įstaiga (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 70 punktas), todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Įvertinus pareiškėjos prašymo Seniūnijai, į kurį atsakyta Spendimu, turinį, matyti, jog iš esmės pareiškėjos siekis yra panaikinti P. C. ir K. C. deklaravimo duomenis.
Pagal Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą, deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 68.1 punkte, kuriame nustatyta, jog deklaravimo duomenys naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą, spręstina, jog šio punkto nuostata patvirtina, kad gyvenamosios vietos savininkas (ar keli šio bendro turto savininkai), turėdamas nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą, turi teisę kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, jeigu tokie asmenys pateikė neteisingus deklaravimo duomenis arba jau negyvena gyvenamojoje patalpoje. Šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, ar asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, turi kitą gyvenamąją vietą, nes tai nėra tiesiogiai susiję nei su daiktinės teisės – nuosavybės teisės turėtojo galimybe įgyvendinti šią savo teisę, nei su asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, teise gyventi toje vietoje, kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktui taikyti esminę reikšmę turi tai, ar asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas (bendraturtis) ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, pateikė neteisingus deklaravimo duomenis ar negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko (bendraturčio) prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2184/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015).
Remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, darytina išvada, jog deklaravimo įstaiga dėl deklaravimo duomenų panaikinimo pagal Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą sprendžia tik gavusi patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) prašymą. Ši išvada suponuoja tvirtinimą, jog deklaravimo įstaiga, gavusi prašymą panaikinti deklaravimo duomenis, visų pirma, privalo nustatyti, ar prašymą deklaravimo įstaigai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pateikė asmuo, turintis teisę teikti tokį prašymą (gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis)). Ir tik nustačiusi, kad prašymą pateikė tinkamas subjektas, spręsti dėl prašymo esmės.
Pagal Taisyklių 69 punktą, deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) ar asmuo, pateikęs prašymą, pateiktų teisingus deklaravimo duomenis ir (ar) nuosavybę patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus skundžiamo atsakovės Sprendimo turinį, matyti, jog Seniūnija išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C. ir, vadovaudamasi Taisyklių 68.1 papunkčiu, nurodė, kad pareiškėjos bendraturtis A. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. nepateikė, todėl pranešė, jog Seniūnija šiuo metu negali panaikinti P. C. ir K. C. gyvenamosios vietos duomenis adresu: (duomenys neskelbtini). Kokiais faktiniais duomenimis remdamasi Seniūnija sprendė, kad pareiškėja ir A. C. yra Namo bendraturčiai, Sprendime nenurodyta.
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. NTR CDB išrašo su istorija matyti, jog Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. C., kuris jį įsigijo 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 81–82) iki santuokos su pareiškėja sudarymo 1993 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b. l. 83). Kitų duomenų, kad Namas yra sutuoktinių – pareiškėjos ir A. C., bendroji jungtinė nuosavybė, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį A. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o ne dėl Namo teisinio režimo. Pažymėtina, jog asmeninės nuosavybės teisinis režimas gali būti paneigtas tik teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.90 straipsnio 1 dalis), todėl jo nenuginčijus teisme ir nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo abejoti viešajame registre nurodytų duomenų tikrumu (CK 4.262 straipsnis).
Taigi objektyviais bylos duomenimis nustačius faktinę aplinkybę, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. C., darytina išvada, kad pareiškėja negali būti pripažinta tinkamu subjektu kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo P. C. ir K. C. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog Seniūnijos Sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C., negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta kaip neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos skundo teismui argumentu, kad atsakovė jai nėra pateikusi informacijos, kokiu pagrindu Name gyvena K. S. ir P. C. Seniūnija Sprendime nurodė, jog dėl K. S. ir P. C. deklaravimo advokatei Vilmai Eigirdienei buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1). Įvertinus šio rašto turinį, matyti, jog atsakovė pareiškėjos atstovei detaliai paaiškino K. S. ir P. C. deklaravimo Name aplinkybes. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad jai nebuvo pateikta informacija apie aplinkybes, susijusias su K. S. ir P. C. deklaravimu Name, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Seniūnijos Sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C., naikintina. Likusioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. C. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. A33 (43)-4.39-(2.1) „Dėl informacijos suteikimo“ dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos panaikinimo P. C. ir K. C.
Likusią pareiškėjos R. C. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.