Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nuteistajam G. A. (dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba), jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, subendrinus Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausme, prie Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies (5 mėnesių 17 dienų ir 56 MGL (2 800 Eur) pridėta 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - (3 mėnesiai) ir G. A. paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 17 (septyniolikai) dienų ir 56 MGL dydžio, t. y. (2 800 Eur) bauda. Nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškotina iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur (penki šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. liepos 10 d. apie 18.20 val., miško kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą S. K. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių girtumas, t. y. 18.23 val. pirmuoju bandymu nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), o antruoju bandymu atsisakė tikrintis neblaivumo, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. A. ir jo gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jolanta Petraitytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis G. A. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad G. A. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai nustatė, jog G. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo bei kartu su juo važiavusių dviejų keleivių sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Teismas, skirdamas bausmę, vertino ir į tai, jog G. A. anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat, kad yra teistas užsienyje, šiais metais (t. y. 2020 m.) teisiamas jau trečią kartą, šį tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo metu, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į psichikos ligų įskaitą neįrašytas, yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Be to, apylinkės teisme G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau taip pat pagrįstai pripažino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis laikytinas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi minėtą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo metu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir jos pavojingumu. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė ir išskyrė tai, jog G. A. išgėręs alkoholio, sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles, vis tiek važiavo ir vairavo automobilį, kuomet jam buvo nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. Pažymėtina, jog tolimesnį nuteistojo vairavimą nutraukė policijos pareigūnai gavę iš privataus fizinio asmens pranešimą, todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnams laiku nesustabdžius nuteistojo, jis galėjo toliau tęsti kelionę, kurios baigtis galėjo būti kur kas skaudesnė ir tragiškesnė. Skirdamas bausmės rūšį, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą G. A. padarė ne pirmą kartą, šį nusikaltimą padarė nepraėjus metams po pirmo tokio paties nusikaltimo padarymo, bausmės (laisvės apribojimo), paskirtos už kitas nusikalstamas veikas, vykdymo metu, jam anksčiau taikytos švelnesnės bausmės už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą teigiamos įtakos nepadarė, jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, nesiekia taisytis, visuomenėje priimtinų normų nesilaiko, priešingai, jis gan dažnai vartoja alkoholį, girtas pasirodo viešoje vietoje, vykdo vagystes, pažeidinėja viešąją tvarką, dėl ko ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti G. A. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatė artimą šios bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kad ir nors G. A. prašė jam skirti švelnesnę bausmę, tačiau paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmę (baudą arba areštą) ar taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėjus bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 (šešiems) mėnesiams buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, subendrinus Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta galutine subendrinta bausme, prie Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtos subendrintos galutinės ir neatliktos bausmės dalies (5 mėnesių 17 dienų ir 56 MGL (2 800 Eur) pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (3 mėnesius) ir G. A. paskyrė subendrintą galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 17 (septyniolikai) dienų ir 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudą.

16. Kolegija daro išvadą, kad G. A. pagrįstai teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, kaip ir nurodė apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

18. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

19. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui.

20. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.