- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-38-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-774/2009 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. D. 15 127 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, jiems priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo. 2007 m. vasario 4 d. atsakovui priklausančiame bute Nr. 4 įvyko vandentiekio avarija - vanduo užliejo aukštu žemiau esantį visą ieškovės butą Nr. 3, kurį ji 2006 m. pabaigoje buvo remontavusi. Vanduo iš atsakovo buto liejosi apie 12 valandų, buvo sulietos ieškovės buto lubos, sienos, grindys, visi bute esantys daiktai. Nuo didelio vandens kiekio ieškovės buto sienos ir lubos neišdžiūvo visiškai iki šiol, džiūstant krenta tinko gabalai, bute tvyro pelėsių kvapas, sunyko elektros laidai, bute nėra elektros, elektriniai prietaisai tapo netinkami. Užliejimo pasekmėms panaikinti reikalingas ne kosmetinis, bet rimtesnis buto remontas. Žalą dėl buto užliejimo privalo atlyginti atsakovas, nes jis kaltas dėl jam nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios vandentiekio avarijos. Žala ieškovei ir jos turtui atsirado dėl atsakovo netinkamo, nerūpestingo, abejingo požiūrio į jo bute esančią vandentiekio sistemą ir jos eksploataciją – atsakovas negyveno bute ir paliko atsuktą kraną. Tarp tokių atsakovų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos dėl jos buto užpylimo vandeniu yra priežastinis ryšys. Ieškovė patyrė 15 127 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: buto atstatomojo remonto vertė (5 408 Lt pagal UAB „Skena“ sąmatą ir 295 Lt už žalos dydžio paskaičiavimą), papildomos išlaidos įmirkusių sienų, lubų intensyviam džiovinimui ir bute tvyrančiai drėgmei sumažinti (506 Lt durpėms, malkoms ir papildomai sunaudotai elektros energijai), sugadintų ir netinkamų naudoti daiktų vertė (8 918 Lt). Atsakovas taip pat privalo atlyginti 80 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė didelių nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, tris mėnesius gyveno labai blogomis sąlygomis, dėl nuolat bute tvyrančios drėgmės pablogėjo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės K. M. atsakovui R. D. 1500 Lt už atsakovo advokato teisinę pagalbą. Teismas laikė ieškinį nepagrįstu ir neįrodytu. Vertindamas ieškovės prašymu UAB „Skena“ atliktą ieškovės butui padarytos žalos paskaičiavimą, teismas nurodė, kad šiuo įrodymu žalos atsiradimo priežastis nebuvo tirta ir ji nenustatyta. Vertindamas ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, teismas nustatė, kad ieškovė sveikatos sutrikimais skundėsi periodiškai įvairiais laikotarpiais, tame tarpe ir iki jos nurodyto buto užliejimo 2007 m. vasario mėn. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog įvykusi vandentiekio avarija kilo dėl atsakovo kaltės. Byloje aplamai nebuvo pateikta duomenų, dėl kokios priežasties įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas ieškovės butas. Teismas taip pat rėmėsi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, o būtent Kauno miesto savivaldybės rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad namas, esantis Kopūstų g. 13, yra senas, avarinės būklės ir kad ieškovės buto sienos ir lubos drėksta nuo 1997 metų. Be to, pačios K. M. teigimu, nuolat drėkstančių jos patalpų priežastis gali būti ypatingai blogos būklės stogo danga. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieškinys yra neįrodytas, nes nenustatyti atsakovo R. D. neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys, ir kaltė dėl žalos padarymo. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų ji patyrė neturtinę žalą ir kuo konkrečiai tai pasireiškė. Teismas nepriteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes Kauno valstybės garantuojamos teisinės tarnybos 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovei nustatytas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė K.M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dalyje dėl 15 217 Lt turtinės žalos atlyginimo; siekiant išsiaiškinti užliejimo šaltinį, skirti ekspertizę, ją pavesti atlikti ekspertui K. B., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir neišsiaiškino visų aplinkybių. Teismo sprendimo motyvai, jog ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Civilinė atsakomybė atsakovui kildinama iš delikto (CK 6.263 str.). Generalinio delikto atveju kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, nustačius pavojingą ir turtą gadinantį poveikį iš atsakovo valdomo buto. Ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, jog ieškovės buto užliejimas buvo realus ir užlieta buvo iš viršuje esančių patalpų. Manydamas, kad vien šių įrodymų nepakanka, teismas privalėjo ieškovei nurodyti, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios tinkamam bylos išnagrinėjimui, ir dėl kokių faktinių aplinkybių ieškovė turi pateikti įrodymus. Teismo argumentai, kad namas yra senas, avarinės būklės, kad ieškovės buto sienos ir lubos drėksta nuo 1997 m., nepaneigia aplinkybės, kad ieškovės butas 2007 m. vasario 4 d. buvo gausiai užlietas, sugadinant ne tik lubas ir sienas, bet ir kitą turtą. Bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas turėjo pasiūlyti atlikti ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo nepagrįsti. Teismas teisingai įvertino ir liudytojų parodymus, kurie neįrodo, kad avarija įvyko būtent atsakovo bute ir dėl atsakovo kaltės, ir oficialius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina namo avarinę būklę. Pati ieškovė nepaneigė prielaidos, kad nuolat drėkstančių jos patalpų priežastis gali būti ir labai blogos būklės stogo danga. Ieškovės teiginio, kad vanduo iš atsakovo buto liejosi 12 valandų, nepatvirtina ir byloje esantys vandens skaitiklių parodymai, kurie tą mėnesį turėjo būti žymiai didesni, jei vanduo būtų bėgęs dėl atsakovo neatsargumo palikus atsuktą kraną. Neatmetama galimybė, kad vandentiekio avarija įvyko dėl namo avarinės būklės. Teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Ieškovė turėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė neįrodė savo teiginio, kad atsakovas pažeidė pareigą valdant ir naudojant savo turtą nedaryti kitiems asmenims žalos. Ieškovė, atsisakydama reikalavimo dėl neturtinės žalos, pripažino teismo sprendimo pagrįstumą, o prašoma priteisti 15 127 Lt dydžio turtinė žala, kurią sudaro buto atstatomojo remonto vertė, sugadintų bute buvusių daiktų vertė ir išlaidos užliejimo pasekmių likvidavimui (įmirkusių sienų papildomas džiovinimas), yra ginčytina. Ieškovė neįrodė, kad turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, t.y. dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ne dėl kitų aplinkybių. Apeliantės argumentai, kad teismas nepasiūlė atlikti ekspertizę nepagrįsti, nes teismas rėmėsi byloje pateiktais atitinkamų institucijų oficialiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Apeliaciniu skundu keliama įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo problema, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaltė civilinės atsakomybės, kylančios iš delikto, atveju yra preziumuojama ir ją nuginčyti privalo žalą padaręs asmuo. Todėl kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad avarija įvyko dėl atsakovo kaltės. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, kurie byloje buvo pateikti pagrindžiant (arba paneigiant) aplinkybę, jog buto užliejimas įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. LR Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, t.y. dėl žalos, padarytos buto užliejimu, atlyginimo yra suformavęs nuostatą, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami, kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nors pirmosios instancijos vertindamas byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, jog nebuvo įrodyta vandentiekio avarijos priežastis, tačiau tokia teismo išvada faktiškai reiškia, kad nebuvo įrodytas ir nustatytas užpylimo židinys atsakovo bute, kilęs dėl atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala. Ieškovė, grįsdama ieškinį, yra nurodžiusi, kad jos butas buvo aplietas atsakovui aplaidžiai naudojantis vandentiekio įranga bute, t.y. palikus atsuktą kraną (b.l. 3-5). Tačiau ieškovė šios aplinkybės įrodymais faktiškai nepagrindė. Pirmiausia, nėra jokių duomenų, kad ieškovė, kaip ji teigia vandeniui liejantis apie 12 val., būtų kur nors kreipusis dėl skubių ir efektyvių priemonių, galėjusių užkirsti kelią tokiai avarinei būklei. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė įvykio dieną nesikreipė nei į priešgaisrinę tarnybą (b.l. 56), nei į policiją (b.l. 57), o UAB „Kauno vandenys“ tą dieną yra užfiksuota informacija apie vamzdyno trūkimą pastato viduje (b.l. 59, 94-96). Be to, nesuprantama, kodėl paprasčiausiai nepasinaudota galimybe užsukti vandentiekio stovus. Atsakovas, paneigdamas ieškovės nurodytas užpylimo aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymu, patvirtinančius, kad namas yra avarinės būklės, vamzdynas sutrūkęs, dėl ko vanduo nuolat bėga, namo stogo danga ypatingai blogos būklės (b.l. 63-73, 104, 125). Pažymėtina ir tai, kad po avarijos buvo nustatyta, jog atsakovo bute vandentiekio ir sanitarinio mazgo prietaisai yra tvarkingi (b.l. 104), be to, jei būtų buvęs tokio ilgalaikio vandens liejimosi faktas, vandens sunaudojimas atsakovo bute neabejotinai turėjo būti žymiai išaugęs, tačiau pateikti UAB „Kauno vandenys“ duomenys (b.l. 129-130) to nepatvirtina. Esant tokiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymai apie ieškovės buto patalpų užliejimą laikytini nepakankamais. Be to, dalis liudytojų (E. B. ir N. J.) yra ieškovei artimi asmenys – anūkas ir duktė, todėl besąlygiškai remtis jų parodymais būtų neteisinga. Kiti liudytojai (V. M., A. G., T.Vankevičius) tik parodė, kad ieškovės bute buvo pribėgę vandens (arba bėgo vanduo), tačiau nei vienas jų nepatvirtino aplinkybės, kad bėgo būtent iš atsakovo buto dėl palikto neužsukto krano. Atsakovo liudytojas A. R., gyvenęs atsakovo bute, parodė, kad įvykio dieną niekas jam nesakė, kad įvyko užpylimas, o tik vėliau iš draugo sužinojo, kad kaimynės butas neva buvęs apipiltas. Tokie liudytojų parodymai, atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog ieškovės butas buvo apipiltas iš atsakovo buto dėl pastarojo neteisėtų veiksmų. Pati ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad buto apliejimas būtų užfiksuotas tinkamai, pvz. surašant aktą, nustatant apliejimo priežastis, užėjus į atsakovo butą ar pan. Tokiomis galimybėmis nepasinaudota ne tik apliejimo dieną, bet ir po įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį esant neįrodytu. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenurodė ieškovei, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios tinkamam bylos išnagrinėjimui ir dėl kokių aplinkybių ji turėtų pateikti įrodymus (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), tačiau jai tokia galimybė buvo suteikta apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei paprašius skirti ekspertizę užliejimo šaltiniui ir priežastims nustatyti, kolegija tokią ekspertizę paskyrė (b.l. 177-178), tačiau atsakovė net du kartus teismo nustatytais terminais neįnešė piniginio užstato ekspertizei atlikti, dėl ko tokia ekspertizė ir nebuvo atlikta. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovė nevykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), todėl jos ieškinys pagrįstai atmestas, kaip neįrodytas.
Nenustačius pagrindų sprendimui panaikinti, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą aplikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.