Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3302-576/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
1-3302-576/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46686-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3302-576/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46686-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46686-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-07-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL bauda (bausmė įvykdyta), 2017-11-17 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 2 metams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – kompiuterio su įkrovimo kabeliu konfiskavimą, įpareigojimą tęsti darbą (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu nukentėjusiajai – savo sugyventinei U. D., rankos delnu sudavė į veidą, po to ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tada užlipo ant nukentėjusiosios ir ją spaudė kūnu, šiais savo veiksmais sukėlė U. D. fizinį skausmą, Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas A. R. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis prisipažino kaltu visiškai, nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine U. D.. Pažįstami yra apie 6 metus, o gyvena kartu apie 5 metus. Turi 3,5 metų sūnų M.. Jis gyvena kartu su jais. Butas nėra jo, jis jį nuomojuosi. Šeimos išlaikymu visą laiką rūpinosi jis, U. pradėjo dirbti maždaug prieš mėnesį. 2017 m. rugsėjo 11 d., vėlai naktį, tiksliai nepamena kelintą valandą, bet tai buvo maždaug apie 03.00 val. grįžo namo. Jis buvo išgėręs, buvo pas draugą. Jis grįžo iš užsienio, dėl to šventė, kiek išgėrė tiksliai pasakyti negali. Grįžęs namo iš karto nuėjo į lovą ir atsigulė. U. nemiegojo, sėdėjo prie kompiuterio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji jam pradėjo priekaištauti dėl jo girtumo, ir kodėl jis čia atėjo. Žodinio konflikto metu jis išlipo iš lovos ir iš pykčio ją dviem rankomis pastūmė. Nuo jo stūmimo ji nukrito ant lovos ir pradėjo jam sakyti, kad kvies policiją. Lovos čiužinys yra minkštas ir ji nukritusi tikrai nieko susižeisti negalėjo. Konflikto metu jų vaiko namie nebuvo, nes vaikas savaitgaliais būna pas močiutę. Sekmadienį jo su jais kartu taip pat nebuvo, nes pirmadienį ryte tiesiai iš močiutės norėjo nuvesti į darželį. Konfliktai jų šeimoje kyla retai, tai pirmas kartas, kai ji kreipiasi į policiją. Šiuo metu gyvens pas mamą (duomenys neskelbtini). (b.l.32) Duodamas parodymus 2017 m. lapkričio 10 d. patikslino, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. kai grįžo namo girtas, tarp jų su U. įvyko buitinis konfliktas. Pirmos apklausos metu buvo labai susijaudinęs, todėl galėjo klaidingai nurodyti įvykio aplinkybes. Konflikto metu jie pykosi dėl buitinių klausimų, be to, ji jam priekaištavo dėl to, kad jis girtas. Tas jį labai supykdė, nes jau prieš šį įvykį jie buvo nusprendę skirtis, ir jis galvojo, kad ji tikrai neturi jokios teisės jam priekaištauti. Žodinio konflikto metu jis norėjo savo ranka griebti jai už veido, kad ją nutildyti, bet taip išėjo, kad netyčia delnu trenkė jai į veidą. Ji nenustojo ant jo rėkti, todėl jis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, jis užlipo ant jos ir savo kūno svoriu tiesiog ją spaudė. Neilgai trukus nuo jos pasitraukė. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Nori jos atsiprašyti. (b.l.37).

Nukentėjusiosios U. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais prodymais, kuriuose ji nurodė, kad ji su A. R. yra sugyventiniai 5 metus. Turi bendrą vaiką M., kuriam šiuo metu 3 metai. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai gyveno su savo sugyventiniu A. (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jo pažįstamam, ir A. jį nuomoja. 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 02.00 val. namo grįžo jos sugyventinis A.. Konfliktas kilo dėl to, kad jis pradėjo visaip vadinti jos draugus, ji supyko ir pradėjo jam sakyti, kad eitų miegoti. Jis pradėjo jai sakyti, kad nori skirtis, ji pasakė, kad išeis. Jis jai pradėjo sakyti: „tai ir gerai, eik dabar“. Žodinio konflikto metu jis jai su delnu trenkė per veidą, ji juto fizinį skausmą. Žodinio konflikto metu, berėkdamas jis ją pastūmė, ji nugriuvo ant lovos, jis užlipo ant jos ir ją spaudė į lovą, ji juto trumpalaikį fizinį skausmą. Po kurio laiko jis nuo jos pasitraukė, tai netruko ilgai. Dėl streso dabar negali pasakyti tikslių įvykio aplinkybių eiliškumo, tačiau kelis kartus priėjęs jis ją pastūmė. Ji buvo su chalatu ir tapkėmis, ji pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė“ „ va prašau eik“, ir leido jai suprasti, kad dingtų iš namų ir atėmė namų raktą. Ji išėjo pro duris, jis jas uždarė ir užsirakino, ji nuėjo pas kaimynę. Iš kurio buto buvo kaimynė, pasakyti negali, tačiau ji yra iš to pačio aukšto. Kaimynės, pas kurią nuėjo, visiškai nepažįsta, tiesiog atsitiktinai pabeldė į duris ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai beldėsi į buto duris, bet A. jų neatidarė. Niekaip negalėjo įeiti į jo namus ir nuvežė ją pas jo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), nufotografavo vieną sužalojimą ant jos krūtinės, kuris atsirado nuo spaudimo į lovą ir davė parašyti pareiškimą. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė ir nesikreips. Kūno tyrimo nedarė ir nedarys. Šiuo metu su A. santykiai yra normalūs, jie su juo bendrauja dėl vaiko. Jis jai padeda finansiškai dėl vaiko, taip pat kai ji dirba, arba jis, arba jo mama pabūna su jų vaiku. Skirtis buvo nusprendę dar iki šio incidento. Ji išsikraustė į Vilniaus krizių centrą, šiuo metu jie nėra sugyventiniai. Ji nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, jam jokių pretenzijų dėl to neturi, su juo kartu jie daugiau negyvens, kadangi to nenori nei jis, nei ji. Į policijos pareigūnus kreipiasi pirmą kartą. Vaikas gyvens kartu su ja. (b.l.21).

Šalies argumentai

2017 m. rugsėjo 11 d. U. D. pareiškimu, kuriame ji nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 3 val. grįžo jos sugyventinis A. R., kuris buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti. Konflikto pasekoje smūgiavo rankomis ir kojomis į visą kūną, kiek smūgių, pasakyti negali. Po to išvarė ją iš buto, palikęs ją koridoriuje tik su chalatu. Smurtauja ne pirmą kartą, pareiškimo rašiusi nėra. Atvykusių policijos pareigūnų neįsileido. (b.l. 10)

Apžiūros protokolu, kuriuo fiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl policijos iškvietimo, iš jo nustatyta, kad skambinusi moteris iškvietė kaimynės prašymu policiją, nes kaimynę buitinio konflikto metu jos vyras išvarė iš namų (duomenys neskelbtini), siautėja. (b.l. 16)

Tyrėjos G. K. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog į įvykio vietą pareigūnus kvietė O. A.. Ji paaiškino, kad apie 05.00 val. ryte į jos duris paskambino kaimynė iš 36 buto, paprašė pagalbos, nes vyras išvarė iš namų. Moteris paaiškino, kad pas ją atėjusi mergina buvo su chalatu ir naktiniais, kadangi koridoriuje buvo tamsu, neatkreipė dėmesio, kokios spalvos buvo drabužiai, mergina buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, drebėjo, prašė iškviesti policiją. Pranešėja taip ir padarė ir liepė laukti, kol atvažiuos policija, koridoriuje, o pati nuėjo pas save miegoti, todėl nematė, nei kada jie atvyko, nei su jais bendravo. (b.l.18-19).

Policijos pareigūnų 2017 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 06.10 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją U. D. sugyventinis išvarė iš buto, neįleidžia, įvykio vietoje nustatyta, jog apie 3.00 val. grįžęs neblaivus sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti, ko pasekoje pradėjo smurtauti rankomis ir kojomis į visą kūną. Po to U. D. išvarė iš buto su chalatu ir užrakino buto duris. Atvažiavus pareigūnams ir beldžiant į duris, durų niekas neatidarė. Pranešėja teigė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tik ji nerašė prieš tai pareiškimo. Fiksuotas nubrozdinimas dešinėje krūtinės pusėje. (b.l. 20-21)

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. R. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. A. R. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę U. D., įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus – rankos delnu sudavė į veidą, po to ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tada užlipo ant nukentėjusiosios ir ją spaudė kūnu, tuo sukeldamas moteriai fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino atlikęs šiuos veiksmus, jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. A. R. iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas vieną kartą (b.l. 44-45), baustas administracine tvarka, nuobaudos jau negalioja (b.l. 65-70), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 47). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji nurodė ne pirmą kartą patirianti smurtą iš kaltinamojo, laiko tikslingu jam skirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 38).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinti A. R. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 6 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. R. paskirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2017 m. lapkričio 23 d.