Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotam asmeniui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2007-11-07, po motinos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1999-09-02 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

CPK 444 str. 1 d. teigiama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o minėtos normos 2 d. 8 p. nurodyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarimo Nr. 56 1.2 punkte pažymėjo, jog juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškimu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos tėvas A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti savo motinos I. K. turtą po jos mirties. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes teisė į palikimą yra turtinė teisė ir jį nustatančius jos tėvas bus laikomas paveldėjęs savo motinos I. K. turtą ir tai bus pagrindas notarui pradėti paveldėjimo bylą, išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus (jos mirusio tėvo vardu), bei jai, kaip mirusio tėvo turto paveldėtojai, įgyti nuosavybės teises į turtą (CK 4.47 str. 2 p.).

Jos tėvas A. K. buvo vienintelis I. K. sūnus. Jis vienintelis iki pat mirties prižiūrėjo savo motiną, ją palaidojo po mirties. Taip pat mirus I. K., A. K. priėmė jos palikimą turtą valdymu, t. y. visi I. K. gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) buvę daiktai atiteko jos tėvui A. K., jis juos pasiėmė bei naudojo kaip savo. Kitų I. K. įpėdinių nėra, paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos mirusio tėvo A. K. motina I. K. mirė 1999-09-02 ir tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimo duomenys.

Pareiškėjos giminystės ryšius su A. K. patvirtina gimimo liudijimai.

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po I. K. mirties atsirado palikėjos mirties momentu (1999-09-02), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi I. K. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos I. K. mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą. Pareiškėjos tėvas A. K. valdė, naudojosi ir disponavo visu motinos turėtu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė.

Pareiškėjos tėvas A. K. priėmė palikėjos I. K. turtą visa apimtimi, koks jis buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pareiškimu, palikėjų mirties liudijimais, nekilnojamojo turto duomenų išrašais, pažyma apie gyvenamąją vietą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2007-11-07, po motinos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1999-09-02 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.