Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. O. ieškinį atsakovei E. O. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį jai pranešta viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjama byla priskiriama viešojo intereso bylų kategorijai, atsakovei žinoma apie jos kaip sutuoktinės pareigas, dėl kurių nevykdymo iš dalies ir keliamas reikalavimas ieškinyje. Bylos duomenys leidžia teigti, kad šių savo pareigų atsakovė gali nevykdyti gana ilgą laiką. Todėl pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovei viešo paskelbimo būdu taikytas pagrįstai. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (2010-03-15 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota 2013 m. vasario 23 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15.

Įstatyme nustatyta, kad, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas yra nesaistomas ieškininių reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu, o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nes išryškėjo šalių skirtingi požiūriai bendrais gyvenimo kartu klausimais, šalys kartu nebegyvena, faktiškai jokių santykių nebepalaiko, yra priešiškai nusistatę vienas kito atžvilgiu, sukūrę atskiras šeimas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Tokiu būdu byloje nustatytas minėtas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2013 m. vasario 23 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, tarp O. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo E. O. palikti santuokinę pavardę „Odinbergienė“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.