- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- A5.-3284-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01396-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., jos atstovui teisininkui V. J.,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2017-05-04 leido dirbti padavėjo pareigose R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos R. S. įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią įdarbinimą ir tuo pažeidė pažeidimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) 95 str. 1 d.
Apklausta teisme I. S. parodė, kad nebuvo tyčios. Buvo patikrintos R. S. galimybės dirbti jų įmonėje. Paprašoma susipažinti su jų meniu. Laikomas testas. Bandomas stebėti kaip žmogus orientuojasi, ar atitinka jų kriterijus. Jie turi vidinę tvarką, kuri nustatyta jos, I. S. įsakymu. Vykdė administratorė K. M.. R. S. prieš tai buvo atėjęs į pokalbį, prieš gegužės mėn. 4 d. Ji, I. S. asmeniškai nebuvo susipažinusi su darbo pobūdžiu. Po jos, I. S. atėjimo į darbą, R. S. atleido po savaitės. Tuo metu nedirbo M. administratore. Pas juos didelė darbuotojų kaita. Pasak I. S., buvo atranka, gauna staliuką ir gali pasitikti žmones, nunešti patiekalą ir vertina kaip bendrauja. Šalia dirba padavėjas. Šiuo atveju administratorė buvo. Dėl sąlygų buvo kalbėta, kad niekas nepasikeitė pas juos. R. S. buvo paaiškinta. R. S. pats sutiko. Ankščiau gal nutrūko tas R. S. pasirodymas nei 2 val., kai atėjo darbo inspekcija viskas ir nutrūko. Maisto meniu tas pats buvo išlikęs. Yra įmonėje taisyklės, jie privalo žinoti koks meniu, todėl sugalvojo testą, kad patikrinti gebėjimus. E. R. turėjo tą dieną kitas funkcijas. Kada atėjo tiksliai pareigūnai negali įvardinti.
Apklaustas teisme liudytojas D. R. parodė, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Patikrinimo metu domėtasi, ar darbuotojai dirba pagal grafiką, ar dirba legaliai, pagal Sodros sąrašus tikrinti darbuotojai. Patikrinimo metu rastas vienas asmuo, kuris buvo neįdarbintas. Buvo aiškinamasis kokiu pagrindu dirba. Kalbėta su restorano vadove E., kuri paaiškino, kad R. atėjo pasibandyti dirbti neatlygintinai. Pateikė raštą, kuriame parašyta, kad prašo leisti pabandyti dirbti neatlygintinai. Apklaustas ir pats galimai nelegaliai dirbęs asmuo. Buvo pietų metas ir pats R. buvo užimtas, aptarnavo klientus, kavą gamino, aptarnavo staliukus, ne mažiau 3 staliukų turėjo terasoje. Norėjo apklausti, tai prašė E., kad 10 min. galėtų patį R. pakeisti, kad nesutrukdytų restorano darbo. R. nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pastarojo prašyme. Kitos informacijos, kad dirba kitais pagrindais, tai nepateikė. Tas pats R. yra dirbantis tos pačios grupės restoranuose, ten dirba ilgiau negu pusmetį. „(duomenys neskelbtini)“ tiekia tokį patį maistą, meniu nesiskiria ir ta pozicija, kad apmokamas, tai tik gynybinė pozicija. Nei viena iš pusių nepateikė jokios informacijos, kad vykdomas konkursas. Pasak D. R., į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną atvyko apie pietus, tikslaus laiko nepasakys, byloje yra duomenys. Kai buvo atliekamas tyrimas, tai domėjosi kur R. dirba. Jei neklysta, tai apie pusmetį R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra Sodra išrašas, galima pažiūrėti kur R. tada dirbo. Aiškinosi kodėl R. atvyko, sakė, kad atėjo pasibandyti dirbti neatlygintai. Kad vykdomas konkursas, tai nesakė.
Apklausta teisme liudytoja E. R. parodė, kad ji dirbo administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“. R. S. buvo atėjęs pasibandyti, dirbo apie 2 val., turėjo porą staliukų. R. tarėsi su I., o gegužės mėn. 4 d. atėjęs į restoraną, tai su ja, E. R. kalbėjo, jam buvo duota pora staliukų terasoje. Buvo tartasi, kad R. ateis, pasibandys, atliks testą, nes norėjo įsidarbinti pas juos įmonėje. Negali pasakyti, kas sudarė testą, žino, kad jis buvo atliktas. Dirbo apie valandą, turėjo pora staliukų, R. prižiūrėjo kita administratorė K. M.. Ji, E. R. R. pasakė ką reikia daryti, o K. žiūrėjo kaip aptarnauja asmenis. Reikėjo pasibandyti, nes jie nežino kaip dirba, gerai ar prastai. Ji, E. R. pasakė R. klientų aptarnavimo standartus, kaip prieiti prie staliuko, kaip bendrauti su klientais. Porą staliukų turėjo su jos, E. R. žinia, su jos kortele kartu į kompiuterį vedė. Konkurso nebuvo, tiesiog R. norėjo ateiti pas juos dirbti, turėjo pasižiūrėti kaip žmogus dirba. Atvyko iš VDI, su pareigūnais ji, E. R. bendravo, prašė grafiko, ji jį atnešė, pasikvietė R., pastarojo kažko klausinėjo, nelabai pamena, kaip ten viskas. Iki VDI atvykstant tai R. tik tą dieną atėjo, atrodo apie 11 val. atėjo. Pasak E. R., R. buvo paskyrusi porą staliukų, R. atėjo, parašė testą, kurį po to tikrino. Apie testą nieko negali pasakyti, nes ne ji, E. R. vertino. Ji, E. R. dirbo savo darbą, prižiūrėjo padavėjus salėje. R. turėjo pora staliukų, aptarnavo žmones, nešė gėrimus, maistą. E. R. teigimu, R. reikėjo pasimokyti įgūdžių, kiek pamena, tai ir testas buvo prastai atliktas. K. buvo atsakinga už praktinių žinių patikrinimą. Ji, E. R. nebuvo atsakinga už testą, tiesiog prižiūrėjo padavėjų darbą. Iš anksto buvo suderinta, kad kai ateina naujas žmogus pasibandyti, tai duodami pora staliukų. K. sėdėdama kaip svečias prie staliuko, tai žiūrėjo, matė kaip aptarnauja, o ji, E. R. padavė korteles. Testą sudarė ne ji, E. R., K. padavė R. testą. Ji, E. R. pasakė R. staliukus, pasakė klientų aptarnavimo standartą. Nežino, ar tuo metu R. kažkur kitur dirbo. Atrodo, apie 12 val. atvyko VDI, tiksliai nepamena.
Apklausta teisme liudytoja K. M. parodė, kad gegužės 4 d. E. R. prižiūrėjo tvarką, ji sėdėjo prie staliuko terasoje ir žiūrėjo kaip R. dirba, aptarnauja staliukus. Ji, K. M. dirba administratore, tuo momentu atliko netiesiogines savo funkcijas. Nežino, ar R. žinojo, kad ji, K. M. pastarąjį testuoja. Atėjo R. S., tada pildė testą, kurį ji, K. M. ar kolegė padavė, parašęs padavė jai, tada R. E. pasakė, kad jis gali prieiti prie staliukų ir tikrins praktines žinias. R. buvo skirti du maži staliukai, aptarnavo klientus, suvedė į sistemą užsakymus su E. priežiūra. Nepasakys nuo kelintos valandos dirbo, visą laiką ji, K. M. sėdėjo prie staliuko terasoje. VDI atvyko apie pietus, tiksliau pasakyti negali. Ji, K. M. nebendravo su inspekcija. Pasak K. M., staliukai buvo terasoje, jie buvo parinkti atsitiktine tvarka. Tą dieną R. atėjo pasibandyti dirbti, aptarnavo klientus, bandė atlikti padavėjo funkcijas. Reikėjo R. pasitempimo, nes buvo nepastabus, nepaslaugus tiek, kiek jie to reikalauja, R. jiems netiko. Nežino, ar R. 2017-05-04 dirbo kitur. R. pasirinko jų įmonę, galbūt dėl to, kad linksmiau centre.
Apklaustas teisme liudytojas R. S. parodė, kad gegužės 4 d. turėjo atvykti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai tarėsi su I., nes norėjo pakeisti padalinį, iš Ogmios miestelio norėjo pereiti dirbti į Senamiestį. Vadovė pasakė ateiti 11 val., parašyti testą, pažiūrės kaip dirba, įvertins. Atėjęs parašė testą, pradėjo padėti kolektyvui nurinkti stalus, po to atėjo nauji klientai, pasakė, kad gali eiti pabandyti aptarnauti. Su grynais nedirbo, viską darė E. Į kompiuterį pats mušė, E. buvo šalia. Apie 12 val. atėjo VDI. Turėjo 20-30 min. praktinį darbą, nors tiksliai nepasakys. Kol atėjo inspekcija, tai padarė testą, priėmė užsakymą, nunešė gėrimus, nurinko stalus. VDI bendravo su juo, R. S., pasakė, kad parašytų prašymą, kad dirba neapmokestinamai. Tą prašymą jam, R. S. padavė, kas nepasakys. Jis, R. S. parašė, kad ateis dirbti neapmokestinamai. Pasak R. S., nepasakys, kada tiksliai apie planuojamą konkursą sužinojo. Su Vilniaus g. vadove susitiko prieš 2-3 savaites iki gegužės 4 d. Apklausos metu nepasakė apie testą, nes išsigando, pamiršo, VDI užsipuolė, sakė nebandyti bėgti, iškvies policiją. Pirmą kartą susidūrė su inspekcija. Be to, negalvojo, kad būtina paminėti testą. Bendrai visame restorane padėjo kolegoms nuimti lėkštes. Turėjo ir sau paskirtus staliukus. Norėjo padaryti gerą įspūdį, todėl kolegoms padėjo nurinkti staliukus. Jis, R. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo pereiti dirbti, nes žmonių srautas kitas, yra terasa. Praktinės atrankos testo nepraėjo.
Šalies argumentai
R. S. 2017-05-04 prašyme nurodyta, kad 2017-05-04, nuo 11.00 val. iki 01.00 val., atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoraną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo noru, su tikslu apsimokyti dirbti, bei pasižiūrėti kaip atliekamas darbas. Apmokymai buvo atlikti neatlygintinai.
R. S. 2017-05-04 paaiškinime nurodyta, kad 2017-05-04 atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pasibandymams į padavėjo poziciją. Darbo sutarties nesudarė, bet rašė prašymą, jog 2017-05-04 dirba neapmokestinamai, dėl to tarėsi su administratore E. Kiek truks bandymai nenumano.
I. S. 2017-05-23 paaiškinime nurodyta, kad 2017-05-04 R. S. atėjo pasibandyti dirbti ir parodyti savo sugebėjimus. Dirbo neatlygintinai, buvo kaip stebėtojas ir mokinys. R. S. už tai nebuvo mokėtas joks atlygis. R. S. dirbo nuo 11.00 iki 13.00 val. Prieš tai R. S. buvo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu direktorius buvo A. L., o vadove kita, todėl ji negalėjo įvertinti R. S. gebėjimų.
Nelegalaus darbo tyrimo 2017-05-05 akte Nr. NDA 0957-0078 nurodyta, kad 2017-05-04 VDI kompetencijos ribose buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R. S. dirbo padavėjo pareigose (aptarnavo klientus, nešiojo maistą, gėrimus). Savo rašytiniame paaiškinime minėtas asmuo nurodė, kad 2017-05-04 atėjo pasibandyti į padavėjo poziciją ir darbo sutarties nėra sudaręs. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatus R. S. nėra darbuotojų sąraše. Tuo galimai pažeista Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. Dėl šių aplinkybių bus sprendžiamas Įmonės atsakingo asmens administracinės atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad pagal Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatus R. S. nuo 2016-05-06 iki 2017-01-23 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuo 2017-01-18 minėtas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano prekės ženklas.
Šalies argumentai
I. S. 2017-06-08 paaiškinime nurodo, kad 2017-05-04 R. S. nedirbo su tikslu gauti atlygį, o atėjo į padavėjo atranką atlikti teorinio ir praktinio testo, nuo 11.00 val. iki 13.00 val., su tikslu pakeisti jau giminingoje bendrovėje - „(duomenys neskelbtini)“ – dirbamą darbą („pasibandyti į padavėjo poziciją“), tačiau jo nepraėjo. Teorinį ir praktinį testą vertino restorano darbuotoja K. M.. Byloje nėra duomenų, kad R. S. atliekant teorinį ir praktinį atrankos į darbą testą buvo susitarta dėl atlygio, darbo sutarties sąlygų, taip pat, kad jam būtų mokami pinigai ir kt. Šioje administracinėje byloje surašytame protokole pareigūnas nurodė tik vieną iš kvalifikuojančių požymių – darbo sutartis neįforminta, tačiau neįvardijo faktinių aplinkybių, liudijančių, kad R. S. dirbo konkrečius darbus pagal susitarimą su I. S. už užmokestį. Papildomai pažymi, kad nenustačius aukščiau nurodytų administracinio pažymių, taip pat nebuvo nustatyti ir kiti reikiami požymiai, kaip antai: dirbamas darbas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus dėl darbo sąlygų; asmuo dirba darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; darbo funkcijų nuolatinumas; veikos pavojingumas; asmens kaltė, nes nesant asmens veiksmų tyčios ar neatsargumo formos, toks asmuo atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį netraukiamas ir pan. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą I. S. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykdymo nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-01-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-06-01 iki 2017-01-23, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-05-06 iki 2016-05-10.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimo metu galiojančio LR Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Pažeidimo metu galiojančio LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:
1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;
2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;
3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;
4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi I. S., būdama atsakinga už R. S. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtam asmeniui, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Teismo posėdžio metu I. S. neigė savo kaltę, paaiškino, kad buvo patikrintos R. S. galimybės dirbti jų įmonėje, buvo atranka, duodamas staliukas ir taip gali patikrinti žmones, vertina kaip bendrauja, ar atitinka jų kriterijus, šalia dirba padavėjas, šiuo atveju buvo administratorė, dėl sąlygų buvo kalbėta su R. S., jog pas juos niekas nepasikeitė, tai buvo jam paaiškinta. Pažeidėjos I. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad I. S. parodymai nėra nuoseklūs, pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad R. S. dirbo neatlygintinai, buvo kaip stebėtojas ir mokinys, apie vykdomą atranką (konkursą) nieko neužsiminė, tuo tarpu teismui pateiktame 2017-06-08 paaiškinime jau nurodo, kad R. S. atėjo į padavėjo atranką atlikti teorinio ir praktinio testo. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2017-05-04 11.00 val., atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis R. S. padavėjo pareigose (aptarnavo klientus, nešiojo maistą, gėrimus), kuris nėra sudaręs darbo sutarties. Pirminiame savo paaiškinime R. S. nurodė, kad 2017-05-04 atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pasibandymams į padavėjo poziciją. Darbo sutarties nesudarė, bet rašė prašymą, jog 2017-05-04 dirba neapmokestinamai, dėl to tarėsi su administratore E. Apklaustas teisme liudytojas R. S. parodė, kad prieš gegužės 4 dieną tarėsi su I. S., nes norėjo pakeisti padalinį, iš Ogmios miestelio norėjo pereiti dirbti į senamiestį. Vadovė pasakė ateiti 11 val., parašyti testą, pažiūrės kaip dirba, įvertins. Atėjęs parašė testą, pradėjo padėti kolektyvui nurinkti stalus, po to atėjo nauji klientai, pasakė, kad gali eiti pabandyti aptarnauti. Į kompiuterį pats įmušė, E. buvo šalia. Kol atėjo inspekcijos darbuotojai, tai atliko testą, priėmė užsakymą, nunešė gėrius, nurinko stalus. Bendrai visame restorane padėjo kolegoms nuimti lėkštes. Turėjo ir sau paskirtus staliukus. Apklausta teisme liudytoja E. R. parodė, kad R. S. buvo atėjęs pasibandyti, dirbo apie 2 val., turėjo porą staliukų terasoje, aptarnavo žmones, nešė gėrimus, maistą. R. S. tarėsi su I. S., o gegužės 4 dieną atėjęs į restoraną, su ja, E. R. kalbėjo. Ji, E. R. pasakė R. S. ką reikia daryti, o K. prižiūrėjo kaip aptarnauja asmenis. Ji, E. R. pasakė R. S. klientų aptarnavimo standartus, kaip prieiti prie staliuko, kaip bendrauti su klientais. Konkurso nebuvo, tiesiog R. S. norėjo ateiti pas juos dirbti, turėjo pasižiūrėti kaip žmogus dirba. Iki VDI atvykstant R. S. tik tą dieną atėjo, atrodo apie 11 val. Apklausta teisme liudytoja K. M. parodė, kad gegužės 4 dieną ji sėdėjo prie staliuko terasoje ir žiūrėjo kaip R. S. dirba, aptarnauja staliukus. R. S. buvo skirti du maži staliukai, aptarnavo klientus, suvedė į sistemą užsakymus su E. priežiūra. Apibendrinęs šias nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad patikrinimo metu buvo užfiksuotas R. S. realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai faktas. Šią teismo išvadą patvirtina teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. R. parodymai, kuris tvirtino, kad patikrinimo metu rastas vienas asmuo, kuris buvo neįdarbintas, buvo pietų metas ir pats R. S. buvo užimtas, aptarnavo klientus, gamino kavą, aptarnavo staliukus, terasoje turėjo ne mažiau 3 staliukų. Norėjo R. S. apklausti, tai prašė E., kad 10 min. galėtų pakeisti patį R. S., kad nesutrukdytų restorano darbo. Nei viena iš pusių nepateikė jokios informacijos, kad vykdomas konkursas. Aiškinosi kodėl atvyko R. S., sakė, kad atėjo pasibandyti dirbti neatlygintinai, kad vykdomas konkursas nesakė. Teismas neturi pagrindo abejoti inspektoriaus teiktais parodymais, kadangi byloje nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Kreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytojas R. S. teikė parodymus, prieštaraujančius jo pirminiam paaiškinimui. Savo pirminiame paaiškinime R. S. nurodė, kad 2017-05-04 atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pasibandymams į padavėjo poziciją, tuo tarpu teisme keičia savo prodymus ir tvirtina, kad nepasakys kada tiksliai sužinojo apie planuojamą konkursą, apklausos metu nepasakė apie testą, nes išsigando, pamiršo, be to, negalvojo, kad būtina paminėti testą. Dėl R. S. parodymų prieštaringumo teismas pažymi, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz. esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinu į valstybės biudžetą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno teiktais parodymais. Tuo tarpu liudytojos R. S. parodymai vertintini kritiškai – kaip nustatyta R. S. nuo 2016-05-06 iki 2017-01-23 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, taip pat pažymėtina ir tai, kad nuo 2017-01-18 minėtas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano prekės ženklas, todėl yra priklausomas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuotas bylos baigtimi. Pažeidėja I. S. nurodo, kad R. S. dirbo neatlygintinai, už tai jam nebuvo mokamas joks atlygis. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 str. 1 d., juolab, kad pati I. S. teisme teigė, jog R. S. buvo paaiškinta, kad pas juos niekas nepasikeitė, dėl sąlygų buvo kalbėta, tai, kad R. S. jau yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano prekės ženklas, akivaizdu, jog R. S. žinojo kokio dydžio atlyginimai yra mokami atliekant padavėjo pareigas. Pažymėtina, kad R. S. pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, tai yra, pradėjo dirbti 2017-05-04, priėmė užsakymą, nunešė gėrimus, nurinko staliukus, aptarnavo staliukus, gamino kavą, kas leidžia manyti, kad R. S. buvo suteiktos ir darbo priemonės. I. S. versija, jog yra laikomas testas, paprašoma susipažinti su jų meniu, asmenys privalo žinoti koks meniu, todėl sugalvojo testą, kad patikrinti gebėjimus, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma, R. S. dirba giminingoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbamą padavėjo darbą, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)‘ ilgiau kaip 6 mėnesius padavėjo pareigose, t. y. nuo 2016-06-01 iki 2017-01-23, byloje nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ teikia tokį patį maistą, meniu nesiskiria, ką patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu pati I. S., teigianti, kad maisto meniu buvo išlikęs tas pats, todėl nurodytą I. S. aplinkybę, jog tikrino R. S. gebėjimus ar žino koks meniu, atmestina kaip nepagrįsta. Priešingai, nei teigia I. S., nagrinėjamoje byloje jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos jos naudai, nėra. Šių aplinkybių pagrindu I. S. nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 95 str. 1 d.
Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje pateikta nėra, pažeidėjai skirtina minimalaus dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., skirti 1000 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17068456239 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.