- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- e2-4376-835/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03580-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4Žala
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. M., atsakovui K. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 65,58 Eur žalos gamtai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybės naudai.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. žvejojo Kavalio ežere, Alytaus rajone, neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo ir buvo sugavęs vieną karpį. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtinto Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 punkto reikalavimus ir padarė 65,58 Eur žalą gamtai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su žvejybos taisyklių pažeidimu sutinka, jis tikrai žvejojo neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, tačiau žalos gamtai nepadarė, nes sugautas karpis buvo paleistas atgal į vandenį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. žvejojo Kavalio ežere, Alytaus rajone, neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo ir buvo sugavęs vieną karpį. Už šį pažeidimą jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 105333 ir 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu skirta 86,00 Eur bauda. Atsakovas su nustatytu pažeidimu sutiko, paskirtą baudą sumokėjo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo.
Byloje kilo ginčas dėl žalos gamtai padarymo. Ieškovės atstovas teigia, kad pagautas karpis buvo mažai gyvybingas ir paliktas atsakovui, todėl atsirado žala gamtai. Tai patvirtino ieškovės darbuotojai J. M. ir J. J., kurie nustatė žvejybos taisyklių pažeidimą. Jie nurodė, kad nematė, ar atsakovas žuvį paleido ar ne, patvirtino, kad žuvis buvo tinkliuke vandenyje, mažai gyvybinga. Neteisėtai sugautos žuvies iš atsakovo nepaėmė dėl mažo kiekio. Atsakovas teigia, kad karpis buvo gyvybingas, nes sugautas buvo visai nesenai ir laikomas vandenyje esančiame tinkliuke. Po pareigūnų patikrinimo jis pats žuvį paleido atgal į ežerą ir ji nuplaukė, todėl žala nėra padaryta. Kartu su atsakovu buvęs A. K. patvirtino matęs, kaip atsakovas paleido karpį ir jis sėkmingai nuplaukė. Iš pateikto Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad nėra nurodyti nei tikrinimo rezultatai, nei atsakovo sutikimas ar nesutikimas su šiais rezultatais, nei ar buvo patikrinti daiktai, o tik pridedama nuotrauka. Nuotraukoje matosi žuvis, bet iš nuotraukos nuspręsti apie jos gyvybingumą nėra galimybių. Kadangi pareigūnai žuvies iš pažeidėjo nepaėmė, ir niekuo nepaneigti K. M. ir A. K. parodymai, kad žuvis nuplaukė, todėl tikėtina, kad ji buvo gyvybinga.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 12 str., 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, jų paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo ieškinio tenkinimui, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. žvejodamas Kavalio ežere, Alytaus rajone, be mėgėjų žvejybos leidimo, sugavęs vieną karpį ir jį paleidęs atgal į vandenį, padarė ne tik pažeidimą bet ir žalą, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.