Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės gautą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato teikimą dėl Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio P. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto ir 60 a § pažeidimą ir jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuota 401 diena, praleista laikino įkalinimo įstaigoje.

2021 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės persiųstas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato teikimas dėl Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio P. K. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistojo P. K. gynėjas – advokatas Valentinas Giriūnas klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsniu klausimas dėl Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinę teisę buvo perduotas spręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Dėl nuosprendžių, kuriais paskiriama laisvės atėmimo bausmė, priimtų po 2014 m. liepos 6 d. Osle pasirašyto susitarimo įsigaliojimo dienos pripažinimui ir vykdymui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo nuostatos (toliau - Susitarimas).

Remiantis minėtu Susitarimu Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos, atstovaudamos išduodančiąją valstybę (valstybę, kurioje priimtas nuosprendis) prašo Lietuvos Respubliką kaip būsimą vykdančiąją valstybę (valstybę, kuriai numatoma perduoti nuosprendį) per kompetentingas institucijas spręsti dėl pripažinimo ir vykdymo Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje ir dėl to apklaustas nuteistasis P. K., kaip to reikalauja Susitarimo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, nedavė sutikimo dėl bausmės vykdymo perdavimo. Tuo tarpu, iš gauto Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo teismas supranta, kad į tokią nuteistojo poziciją atsižvelgusi ir įvykdžiusi Susitarimo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas išduodančioji valstybė nusprendė vykdyti sprendimą dėl Agder lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžio ir liudijimo perdavimo Lietuvos Respublikai.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 1). Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatyta, kad P. K., kaip ir jo bendrininkai J. A., T. G. ir S. S. gyvena Lietuvoje, visi yra kilę iš to paties Ukmergės miesto (b. l. 5). Taip pat, iš byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad P. K. 2014 m. spalio 26 d. automobiliu atvyko į Norvegiją iš Lietuvos ties Magnor muitinės postu neteisėtai įveždamas narkotines medžiagas ir tą pačią dieną lėktuvu grįžo į Lietuvą (b.l. 3). Liudijime nurodoma, jog nuteistąjį sieja socialiniai ryšiai su vykdančiąja valstybe: Lietuvoje turi mylimąją D. B., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jį lanko kalėjime (b.l. 18). Iš 2020 m. gegužės 28 d. Norvegijos Karalystės imigracijos direktorato sprendimo dėl deportacijos matyti, kad nutarta visam laikui deportuoti užsienietį iš Norvegijos, jo ryšys su Norvegija įgytas trumpą laiką 2018 metų liepos mėnesį trukusių darbo santykių metu, yra labai ribotas. Konstatuota, jog ryšiui su Norvegija įgytam darbo metu negali būti teikiama didelė svarba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (b. l. 66). Esant tokioms aplinkybėms vertintina, kad P. K. ryšys su Norvegija yra labai ribotas, jo kilmės šalis yra Lietuva.

Įvertinus tai, kad nuteistasis P. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvos Respublikoje, teismas pripažįsta, kad tinkamai įvykdžius procedūrą apie nuteistojo informavimą ir nuomonės gavimą, remiantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktu nuosprendžio ir liudijimo perdavimas vykdančiajai valstybei yra tinkamas, įmanomas ir dėl to spręstinas klausimas dėl jo pripažinimo ir vykdymo. Įvertinus pateiktoje medžiagoje esančius duomenis nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo teismas vadovaujasi abišale sutartimi (Susitarimo 7 straipsniu), taip pat nacionaline teise (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu), kuri įpareigoja teismą nuteistajam P. K. nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis P. K. nesutinka, kad nuosprendžio vykdymas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau jo motyvai yra grindžiami ne Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju, vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalimi, nėra būtinas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad Susitarimo preambulėje nurodoma, kad jį priimant atsižvelgta į Konvencijos ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo nuostatas. Pagal Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, nuteisusiai valstybei prašant, nuosprendį vykdanti valstybė pagal šio straipsnio nuostatas gali sutikti perduoti nuteistąjį be jo sutikimo, kai jo atžvilgiu priimtas nuosprendis. Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo perdavimo atveju dvigubo nubaudimo (ne bis in idem) principas nebūtų pažeistas.

Atsižvegiant į visus aukščiau išdėstytus duomenis, konstatuotina, kad P. K. gyvenamąja vieta, socialiniais ryšiais yra susijęs su Lietuvos Respublika. Išduodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl P. K. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas.

Vadovaudamasis Susitarimo 7 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti nuosprendį, suderina jį su Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis bausmėmis taip, kad pritaikyta bausmė nebūtų griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

Nuteistasis P. K. nuteistas Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu už tai, kad 2014 m. spalio 26 d., sekmadienį, būdamas nusikalstamos grupuotės dalyvis, jis nelegaliai per valstybės sieną ties Magnor muitinės postu, Eidskog vietoje, iš Švedijos į Norvegiją automobiliu „Volvo S80“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įvežė mažiausiai 16,55 kg metamfetamino, o vėliau, tą pačią dieną, jis perdavė automobilį su narkotikais gavėjams Horteno vietovėje, gaudamas didelę pinigų sumą grynaisiais ir kitą dieną lėktuvu grįžo į Lietuvą.

Nuteistojo veikos kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto ir 60a § pažeidimą, kas pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą gali būti prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), padarytiems, veikiant organizuotoje grupėje (25 straipsnio 3 dalis). Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Teismas nerevizuoja nuosprendžio, tačiau pastebi, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais metamfetaminas pripažįstamas psichotropine medžiaga pagal „1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą“, o pagal Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nuteistojo P. K. į šalį įvežtas bei laikytas mažiausiai 16,55 kg. metamfetamino ir parduotas arba bandytas parduoti mažiausiai 16 kg. metamfetamino sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį.

Nuteistasis P. K. pirmos instancijos teismo nuteistas galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. Šis bausmės dydis yra nežymiai didesnis nei minimumo ir maksimumo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, vidurkis. Tokiu būdu, pritaikydamas bausmę teismas pagal principą, įtvirtintą Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje, negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam P. K. palieka Norvegijos Karalystėje paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato liudijime dėl Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nurodyta, jog: 1) 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 26 d.; 2) nuosprendžiu paskirta – 8 metų laisvės atėmimo bausmė; 3) visa jau atlikta laisvės atėmimo bausmės laiko dalis – 478 dienos (401+77); 4) atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis apskaičiuota nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d.; 5) bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka, įskaičiuodamas į bausmės atlikimo laiką visą jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 478 dienas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo liudijime nurodytos datos – 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu taip pat inkriminuota, kad P. K. pažeidė Kelių eismo įstatymo 31 § pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo skirsnių, 22 § pirmojo skirsnio, Vaistų įstatymo 31 § antrojo skirsnio, 24 § pirmojo skirsnio nuostatas, nes, jis 2018 m. lapkričio 14 d., trečiadienį, apie 20 val. 10 min., Nordstrandveien gatvėje, Osle, vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E320“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir buvo apsvaigęs nuo narkotikų bei disponavo 0,2 g hašišo (b.l. 3). Liudijime nurodoma, jog pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vairavimas apsvaigus 2018 m. spalio 14 d. ir disponavimas hašišu neturėjo jokios reikšmės nustatant bausmės dydį. Esant tokioms aplinkybėms, dėl šių pažeidimų atitikimų Lietuvos Respublikos įstatymams detaliau nepasisakoma.

Teismas įvertinęs P. K. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, šio asmenybės požymius tiek, kiek jie akivaizdūs iš pateiktos medžiagos, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje numatytų bausmės atlikimo vietų kaip tinkamiausią parenka pataisos namus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašytu ir Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu ratifikuotu „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Suderinti nuteistajam P. K., gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, 60a § pažeidimus paskirtą subendrintą 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies bei baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kalinime išbūtą laiką kaip atliktą 478 (keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.