Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, moksleivė, nedirbanti, neteista (teistumas išnykęs);

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., A. K. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą: jie 2025-03-06, laikotarpiu nuo 18.20 val. iki 19.00 val., veikdami bendrininkų grupe, iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. M., pagrobė 2 vnt. keptuvių, kurių vnt. vertė 15 Eur, bendros 30 Eur vertės, vieną kavos puodelių rinkinį, susidedantį iš 6 vnt. puodelių, kurio bendra vertė 40 Eur, plaukų džiovintuvą, kurio vertė 50 Eur, lygintuvą, kurio vertė 70 Eur, belaidį dulkių siurblį „Makita“, kurio vertė 140 Eur, ir televizorių „LG“, kurio vertė 1 000 Eur, taip padarydami nukentėjusiajam V. M. 1 330 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-03-06 dienos metu ji buvo Palangoje kartu su M. ir dukra A.. M. tuo metu draugavo su A.. Ji (kaltinamoji) prieš porą savaičių buvo išsinuomojusi sidabrinės spalvos, tikriausiai „Kia“ markės, automobilį, kurio valstybinio numerio neprisimena. Šiuo automobiliu visi trys išvyko į Klaipėdą. Transporto priemonę vairavo ji pati ir pasiūlė kitiems važiuoti kartu. Į Klaipėdą jie nusprendė vykti, nes kitos dienos ryte ji buvo užsiregistravusi vizitui „Luminor“ banke, todėl sumanė iš vakaro nuvykti į miestą. Maždaug apie 17 val. jie atvyko į Klaipėdą ir ėmė ieškoti trumpalaikės nuomos, kur galėtų visi trys pernakvoti. Tuomet ji rado skelbimą, tiksliai neprisimena, kuriame interneto puslapyje, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ji paskambino buto savininkui iš savo telefono ir užsakė kambarį, susitardama, kad pinigus (45 arba 55 Eur, tiksliai neprisimena) už nuomą reikės palikti tam skirtoje dėžutėje. Apie 19 val. jie atvyko nurodytu adresu. Raktas buvo dėžutėje prie buto durų, o kodą jai telefonu padiktavo buto šeimininkas. Įėję į butą jie pradėjo diskutuoti ir visi bendrai nusprendė, jog bute yra daug vertingų daiktų, todėl nutarė juos paimti. Visi trys daiktus nešė į automobilį, kuriuo buvo atvykę. Ji tiksliai neprisimena, kokius daiktus nešė pati, tačiau prisimena, kad M. tikrai išnešė televizorių. Vėliau M., pasinaudojęs „Google“ paieška, rado komisą, į kurį jie nuvežė televizorių ir už jį gavo 80 Eur. Šiuos pinigus išleido parduotuvėje. Po to visi kartu išvyko į (duomenys neskelbtini). M. ji paleido pas jo seserį, A. paliko ten pat. Kai kuriuos daiktus, kurių tiksliai neprisimena, ji (duomenys neskelbtini) išmetė prie konteinerio, o siurblį bei kavos aparatą pasiliko. Kitą dieną M. ir A. dalį daiktų išnešė į lombardą (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus pasidalino tarpusavyje. Ji labai gailisi dėl šio įvykio, sprendimas vogti kilo spontaniškai, ir pažada atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kaltinamoji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-03-05 į Palangą buvo grįžęs jos mamos brolis, todėl ji kartu su mama D. ir tuometiniu savo draugu M. nuvyko į Palangą. Vyko mamos išsinuomotu automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Ten jie pernakvojo, o jau kitą dieną, t. y. 2025-03-06, visi trys sumanė vykti į Klaipėdą, nes mama sakė turinti ten tam tikrų reikalų. Atvykę į Klaipėdą jie leido laiką, vaikščiojo po miestą. Vėliau mama D. internete pradėjo ieškoti buto, kuriame galėtų visi pernakvoti. Radusi tinkamą variantą, ji paskambino nurodytu telefonu ir užsakė butą (duomenys neskelbtini). Kaip buvo sutarta, raktas nuo buto buvo padėtas specialioje dėžutėje prie durų. Nuomotojas telefonu padiktavo kodą, kuriuo atidarius dėžutę buvo galima pasiimti raktą. Buto savininko jie nematė ir jo asmeniškai nepažįsta, nes visą laiką bendravo tik telefonu. Vakare, tikslaus laiko ji neprisimena, visi jau buvo bute. Tuo metu M. ir mama tarpusavyje kalbėjosi, kad mamai trūksta pinigų, todėl reikėtų paimti bute esančius daiktus ir juos parduoti. Ji pati visos jų kalbos neišgirdo, tik žino, kad buvo kalbama apie pinigus. Po šio pokalbio visi trys pradėjo vaikščioti po kambarius ir ieškoti vertingesnių daiktų. Jie paėmė pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus ir sukrovė juos į automobilį, kuriuo buvo atvykę. Iš karto po to jie išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilyje pradėjo tartis, kur galėtų realizuoti paimtus daiktus. Internete M. surado kažkokį komisą (panašų į lombardą), tačiau ji nežino, kokiu tiksliu adresu jie nuvyko, nes Klaipėdos miesto nepažįsta. Nuvažiavus į komisą, M. paėmė televizorių, o ji ėjo kartu, palaikė jam duris, tačiau į vidų nėjo. M. grįžęs pasakė, kad už televizorių gavo 80 Eur. Ji neprisimena, kaip buvo pasidalinti gauti pinigai, gal jie buvo išleisti maistui. Vėliau, jau vėlų vakarą, jie išvyko į (duomenys neskelbtini). Mama juos (ją ir M.) paleido pas M. seserį, o pati išvažiavo namo miegoti. Pavogti daiktai liko pas mamą automobilyje. Kitą dieną jie sugalvojo, kad siurblį „Makita“ reikia priduoti į (duomenys neskelbtini) lombardą. Tai ji padarė kartu su M.. Už siurblį gavo 40 Eur, kuriuos pasidalijo trise, t. y. ji, mama ir M.. Kur dingo kiti pavogti daiktai, ji nežino, mama sakė jais pasirūpinusi ir juos išmetusi, nes jie buvo apgadinti vežant iš Klaipėdos. Ji labai gailisi dėl to, kas įvyko, ir pažada, kad pasistengs atlyginti padarytą turtinę žalą bei ateityje taip nebesielgs.

Kaltinamasis M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-03-06 arba 2025-03-07 apie 12–13 val. jis buvo atvykęs į Klaipėdą nuomotu automobiliu, kuris galėjo būti „Kia“ arba „Toyota“ markės, šviesiai pilkos spalvos. Automobilį vairavo ir buvo išsinuomojusi D. K.. Ji jau anksčiau buvo pasirūpinusi šios transporto priemonės nuoma ir, atvykusi jo pasiimti iš namų, kartu atsivežė dukrą A.. Į Klaipėdą jie visi atvyko tą pačią dieną tiesiog praleisti laiko, neturėdami jokio konkretaus plano, važinėjo mieste be tikslo maždaug iki 20–21 val. Dar vos atvykusi į Klaipėdą, D. važinėdama po miestą pradėjo ieškoti nuomojamų butų, tačiau nenurodė, kokiu tikslu to ieško, o jis pats to ir neklausė. Galiausiai, kai D. surado tinkamą variantą, apie 19 val. visi nuvyko į pasirinktą butą. Jis pats adreso nežino, nes Klaipėdos nepažįsta, o D. nesakė, kur tiksliai važiuoja. D. internete, kokiame tiksliai puslapyje, jis nežino, susirado skelbimą ir iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino buto nuomotojui. Buvo sutarta, kad rakto nuo buto dėžutės kodas bus atsiųstas SMS žinute. Gavę kodą, jie nuvyko į butą ir jame prabuvo maždaug pusę valandos. Jie tiesiog atvyko į išnuomotą butą ir pasiėmė daiktus. Jis prisimena, kad buvo paimtas dulkių siurblys „Makita“ bei televizorius. Jis pats nešė į automobilį televizorių, D. – dulkių siurblį, o A. – du maišiukus, kurių turinio jis nežino. Jis prieštaravo D. minčiai paimti svetimus daiktus, sakė, kad vis tiek paaiškės, jog jie juos pavogė, tačiau galiausiai vis tiek sutiko. Visus daiktus jie susinešė į išnuomotą automobilį ir išvyko iš Klaipėdos. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), D. jį parvežė pas sesę į namus, kuriuose jis šiuo metu gyvena, o pati su A., jo manymu, išvyko galimai taip pat namo. Iš buto paimtus daiktus jie planavo parduoti lombarde ir gautus pinigus pasidalinti. Jis pats asmeniškai nunešė dulkių siurblį „Makita“ į lombardą (duomenys neskelbtini), tačiau neprisimena, kokią sumą už jį gavo. Taip pat jie turėjo lygintuvą, kurį ketino priduoti į lombardą, bet šio daikto lombardas nepriėmė, todėl lygintuvas liko pas D.. Kitų daiktų jie nepardavinėjo ir jų neturėjo, kiek jam žinoma, visi liko pas D.. Portalu skelbiu.lt yra naudojęsis tik kaip skaitytojas, t. y. yra žiūrėjęs skelbimus, bet pats niekada nėra įdėjęs jokio skelbimo, juo labiau apie parduodamą dulkių siurblį. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko, galėtų atlyginti dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, pažada daugiau taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-03-07 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu;

2025-03-07 nukentėjusiojo V. M. apklausos protokolu;

2025-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;

2025-03-07 tarnybiniu pranešimu;

2025-03-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinio tyrimų poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini);

2025-03-20 tarnybiniu pranešimu;

2025-04-10 Kriminalistinių tyrimų valdybos pranešimu;

2025-04-10 tarnybiniu pranešimu;

2025-04-17 kitų objektų apžiūros protokolu;

2025-06-23 nukentėjusiojo V. M. papildomos apklausos protokolu;

2025-07-17 tarnybiniu pranešimu;

2025-07-28 tarnybiniu pranešimu;

2025-07-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-337 (25);

2025-07-31 Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini);

2025-08-04 Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji D. K., A. K. ir M. Ž. veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais įvykdė vagystę. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad grobdami svetimą turtą ir pasišalindami, veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kitų asmenų nuosavybę, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), juo padaryta žala, ji nėra atlyginta, taip pat į kaltinamųjų asmenybes: jie neteisti, D. K. per pastaruosius 5 metus daug kartų bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjusi, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje; A. K. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka bausta vieną kartą už kitokio pobūdžio nusižengimą, paskirtos baudos nesumokėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre; M. Ž. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas taip pat vieną kartą už kitokio pobūdžio nusižengimą, paskirtos baudos nesumokėjęs, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, tarp jų ir kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Kaltinamieji įpareigotini dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K., A. K. ir M. Ž. skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – naikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – popieriaus skiautė su biologiniais pėdsakais, supakuota į voką Nr. 1, plomba LP Kriminalistinių tyrimų centras Nr. A010182, bei daktiloskopinės plokštelės su rankos pėdsakais, supakuotos į vokus Nr. 1 ir Nr. 3, plomba POLICIJA Nr. 202373 ir plomba POLICIJA Nr. 202371, saugomos PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Klaipėdos AVPK), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – popieriaus skiautę su biologiniais pėdsakais, supakuotą į voką Nr. 1, plomba LP Kriminalistinių tyrimų centras Nr. A010182, bei daktiloskopines plokšteles su rankos pėdsakais, supakuotas į vokus Nr. 1 ir Nr. 3, plomba POLICIJA Nr. 202373 ir plomba POLICIJA Nr. 202371, saugomas PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Klaipėdos AVPK), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.