- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-696-114-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 79-1-00509-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Vladislovas Milukas
Pranešėjas: A. Smolskas Baudžiamoji byla Nr.1A-696-114/2011;
Teisėja Loreta Radzevičienė Proceso Nr.79-1-00509-2010;
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.
2011 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. V., gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-07-19 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžios laiką nustatyta pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str., į V. V. paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-10-16 iki 2010-10-18 įskaitytinai.
Priteista iš V. V. 2296,20 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, Vilnius a.s. Nr. LT 217300010002484333 ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmonės kodas 191351679) už R. Š. gydymą.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje- paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. V. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo vardu registruotą kilnojamąjį turtą - keleivinį automobilį Volvo V70, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos, paliktas galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. pagal LR BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 16 d. apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), R. K. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. Š. į dešinį šoną, po to, R. Š. nugriuvus ant grindų, spyrė jam ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam R. Š. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtiniu-pjautiniu-kiauryminiu pilvo sužalojimu, odos nubrozdinimais kairiame šone, kairiame klube.
Šalies argumentai
N. V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 135 str. į LR BK 137 str. 1 d. ir pritaikyti LR BK 75 str., t. y., bausmės vykdymą atidėti. Taip pat, pripažinti jo veiksmus neperžengus būtinosios ginties ribų ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neobjektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismas netinkamai paskyrė bausmę ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis V. V. pažymi, jog teismas neįvertino įvykio aplinkybių visumos. Jis 2010-10-16 atėjo pas draugą - R. K. į namus pabendrauti, išgėrė alaus kartu su R. K., V. M. ir A. M.. Apsvaigęs V. M., nuėjo miegoti, o kiti liko sėdėti virtuvėje. Apelianto teigimu, jis yra turėjęs galvos traumą, todėl pasijuto silpnai, ir, sudėjęs rankas ir pasidėjęs ant jų galvą, prie stalo užmigo. Apie 22 val. 30 min. į virtuvę užėjo K. K., R. Š., M. K. ir M. M. tariamai atsiimti skolos iš V. M.. Jie, radę V. M. miegantį, susikivirčijo su A. M., tačiau po kiek laiko išėjo iš buto. Po kelių minučių jie grižo ir užsipuolė A.M. ir smūgiu pažadino jį iš miego. Atsibudęs, bet dar nesusivokiantis aplinkoje, išgirdo, kaip atėjusių ketvertukas rėkia ant jų, grasina „atsiskaityti", užgaulioja įvairiais žodžiais bei pamatė, kad jie grėsmingai artinosi prie jo. Pajutęs pavojų savo sveikatai ar net gyvybei, jis bandė gintis, pagriebė kažką nuo stalo (vėliau suprato, kad tai buvo virtuvinis peilis) ir juo mojuodamas rėkė, kad nelįstų prie jo. Tačiau K. K. su draugais puolė jį. Suprasdamas, kad yra puolamas keturių vyrų, privalėjo gintis. Jis nieko nepuolė, tik mojavo prieš save nuo stalo pagriebtu peiliu ir, tik priartėjus užpuolikams, atsitiktinai, visai to nenorėdamas, pataikė R. Š., bandžiusiam raminti itin agresyviai besielgiantį K. K.. Tai, kad jam bemiegančiam buvo suduotas smūgis (keli smūgiai), patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2010-10-19 specialisto išvada Nr. G 877/10 (06), kad jam padaryti sužalojimai ne mažiau trijų poveikių pasėkoje. Vienas iš jų - iš dešinės pusės, t. y., pažadinęs jį iš miego. Teismas konstatavo LR BK 137 str. 1 d. numatytos veikos požymius, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, tačiau neįvertino, kad įvykis kilo iš buitinių sąlygų - dėl skolos atgavimo ir tik K. K. veiksmų perėjo į agresyvią stadiją. Remdamasis išdėstytu, apeliantas mano, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendis naikintinas - jo veika perkvalifikuotina iš LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 137 str. 1 d. ir jam pritaikytinas LR BK 75 str., t. y., bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, jis mano, kad, gindamasis nuo 4 agresyvių vyrų ir padaręs nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, jis neperžengė būtinosios ginties ribų (LR BK 28 str.), kadangi įvykio aplinkybės sąlygojo, kad jis turėjo gintis, todėl teismas turėjo taikyti BK 28 str. ir pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi, t. y., baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe ir bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. V. nusikalstamą veiką pagal LR BK 135 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai neperkvalifikavo jo nusikalstamos veikos į LR BK 137 str. 1 d., taip pat, nepagrįstai jo veiksmų nepripažino būtinąja gintimi. Tokie apelianto argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog bendroji atsakomybės dėl neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo norma taikoma tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, požymių, t.y., kai tai atsitinka buityje, nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Tuo tarpu, pažymi kolegija, nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė atliekamų veiksmų pavojingumą, kadangi mosikuojant pavojingu žmogaus gyvybei bei sveikatai daiktu - peiliu, nutaikius duriamąjį mostą, ką pripažino ir pats apeliantas teisiamajame posėdyje, V. V. suprato, kad tokiais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ir gyvybę, suvokė kilsiančias pasekmes. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apelianto prašymą jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, neperžengiant jos ribų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi teismų praktikoje būtinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada, kai pavojingas kėsinimasis į asmenį yra realus, t.y., egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, yra akivaizdus, t.y., pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Menka, abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusysis nesikėsino į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą, jis neatliko veiksmų, kėlusių nuteistajam realią grėsmę. Vadovaujantis liudytojų parodymais, pats kaltinamasis provokavo konfliktą ir be jokios dingsties peiliu dūrė nukentėjusiajam, nors realaus pavojaus jo gyvybei nebuvo. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto veiksmai buvo tyčiniai, todėl negali būti vertintini kaip būtinoji gintis. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ( nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nors nuteistasis V. V. nukentėjusiojo R. Š. atsiprašė, jie susitaikė, tačiau apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), todėl susitaikymas pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. negalimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę, numatytą LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas, būtų pagrindas taikyti kitą nei sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, nustatyta nėra.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, keisti jį V. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,-
nutarė:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.