- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-319-594/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. (toliau – G. G.) apeliacinį skundą, dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria G. G. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 28 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2018 m. kovo 28 d. nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2018 m. kovo 20 d. 15.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI Q 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. RFM-0229, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,68 promilės. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. G. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi jį atmetė, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2018 m. kovo 28 d. nutarimą palikdamas nepakeistą. Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2018 m. kovo 28 d. nutarimą ir sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skiriant ne ilgesnį nei 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra grindžiamas tik teoriniais samprotavimais, nevertinant konkrečios bylos medžiagos ir pažeidimo padarymo aplinkybių. Priimant skundžiamą apylinkės teismo nutartį nebuvo vadovaujamasi suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, dėl ko, G. G. paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota. Apelianto teigimu, jis turi sergantį mažametį vaiką, kurį privalo vežti į konsultacijas (duomenys neskelbtini) klinikose, yra numatyta atlikti operaciją. Vaikui bet kuriuo metu gali prasidėti priepuolis, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis mirtimi, o pagalbos jam suteikimas, apeliantui praradus teisę vairuoti transporto priemones, itin apsunkinamas. Nebuvo įvertinta ir tai, kad susisiekimas su jo gyvenamąja vieta yra itin komplikuotas, kadangi jis gyvena vienkiemyje, šeimoje transporto priemones vairuoja tik jis. Nebuvo atsižvelgta ir į apelianto bei jo žmonos darbo specifiką, į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu ir praradęs teisę vairuoti apeliantas nebeturės galimybės toliau dirbti bei aprūpinti savo šeimą. Pasak G. G., liko neįvertinta ir tai, kad jis nuolatos rūpinasi savo močiute bei seneliu, sulaukusių garbaus amžiaus ir visiškai negalinčiais savimi pasirūpinti. Apeliantas juos aprūpina maistu, medikamentais bei higienos priemonėmis, tačiau seneliai gyvena toli nuo jo gyvenamosios vietos, dėl ko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią tinkamai bei skubiai garbaus amžiaus asmenų priežiūrai. Be to, apylinkės teismas, G. G. įsitikinimu, išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie tai, kas gali pasirūpinti apelianto šeimos nariais, tačiau neįvertino aplinkybių visumos ir neindividualizavo apelianto situacijos, ko rezultate, padarė klaidingas išvadas. Nurodydamas, jog visos aptartos aplinkybės egzistavo ir G. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neužkirto kelio nusižengimo padarymui, apylinkės teismas iš pažeidėjų reikalauja tobulumo ir bando pakeisti individo prigimtį, tačiau visiškai neatsižvelgia į ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Apeliaciniu skundu pažymima, kad vertinamu atveju yra visos aplinkybės, leidžiančios švelninti apelianto teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi G. G. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekada nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, neteistas. Be to, apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl ko, jo padarytas nusižengimas nėra itin pavojingas. Savo kaltę apeliantas pilnai pripažino, labai gailėjosi, administracinį nusižengimą įvykdė tik todėl, kad netinkamai įvertino savo būklę – buvo gėręs iš vakaro ir vairuodamas jautėsi gerai. Be to, darydamas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą G. G. veikė būtino reikalingumo sąlygomis, kadangi privalėjo vykti pasiimti savo kompiuterį, kuris yra pagrindinis jo darbo įrankis. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į G. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.Institucijos įsitikinimu, teisė vairuoti G. G. atimta pagrįstai, šios administracinio poveikio priemonės terminas nustatytas atsižvelgiant į visų reikšmingų aplinkybių visumą, o išimtinių sąlygų, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2018 m. kovo 28 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, G. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti G. G. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik G. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.Analizuojant G. G. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už G. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių terminui. Analizuojamu atveju G. G. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad G. G. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad tokius G. G. veiksmus sąlygojo tai, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, o ryte jautėsi gerai, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė apeliantas pervertino savo galimybes ir aplaidžiai pasitikėdamas savo pajutimu, žinodamas, jog iš vakaro jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę, kas vertinamu atveju suponuoja pagrįstą išvadą, jog G. G. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę padarant administracinį nusižengimą, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pažeidimas buvo padarytas dienos metu 15.25 val., girtumas patikrintas 15.42 val., todėl apelianto teiginiai, kad alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro (protokole jokių aplinkybių su alkoholio vartojimu jis nenurodė), kelia pagrįstų abejonių apelianto nuoširdumu.Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą, kartu ir atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Vien tai, kad G. G. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Iš esmės analogiškas motyvais atmestini ir G. G. teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų vykdymui. Būtent tai, kad G. G. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, sūnaus sveikata, nepatogia apelianto gyvenamosios vietos geografine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad G. G., būdamas socialiai atsakingas už savo mažametį sūnų, kurio ligą kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nors apeliantas teigia, jog tokio elgesio reikalavimas iš asmens yra nepagrįstas, tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad G. G. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. G. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir G. G. teiginiai dėl būtinojo reikalingumo. Nesutinkant su apelianto teiginiais, jog vertinamas administracinis nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis vis tik pažymėtina, kad būtinojo reikalingumo situacija yra numatyta ANK 16 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste neabejotina, kad G. G. atlikti veiksmai – padidinto pavojaus šaltinio vairavimas jam esant neblaiviam, tokiu būdu keliant pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, siekiant pasiimti kompiuterį, reikalingą G. G. darbinių funkcijų vykdymui, neatitinka ANK 16 straipsnyje įtvirtintų būtinojo reikalingumo sąlygų. Akivaizdu, kad vertinamu atveju apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus tik siekdamas asmeninių interesų patenkinimo, tuo metu nei jam, nei jo artimiesiems joks pavojus negrėsė.Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik G. G. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.