- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- I-10198-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03766-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Š. (pareiškime nurodyta pavardė Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), 10 000 EUR neturtinei žalą atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo suimtas ir 2013 kovo mėnesį atvežtas į Lukiškių TI-K. Kadangi yra garbingo amžiaus, atvykusį į Lukiškių TI-K jį apžiūrėjo gydytojai ir nustatė sveikatos sutrikimus, susijusius su širdimi ir krauju. Pareiškėjas buvo patalpintas į karantino kamerą rūsyje, joje kartu su pareiškėju buvo keturi asmenys. Medicinos darbuotojus informavo, jog rūsyje esančioje kameroje labai drėgna ir šalta, daug žmonių, todėl dėl širdies ligos blogai jaučiasi, tačiau į prašymus niekas nereagavo, tik paskyrė vaistų. Po trijų mėnesių dėl blogos sveikatos buvo paguldytas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Ligoninėje medikai nustatė, kad būtinai reikia keisti širdies vožtuvą ir paskyrė daug vaistų. Kadangi tuo metu vyko bylos tyrimas, operaciją atidėjo vėlesniam laikui ir vėl teko grįžti į Lukiškių TI-K. Grįžęs iš ligoninės buvo laikomas kamerose esančiose antrame ir trečiame aukštuose. Kamerų plotas mažas, jose buvo laikoma daug žmonių. Lukiškių TI-K buvo nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio. Kalint tokiomis nežmoniškomis sąlygomis pablogėjo sveikata dėl širdies ir kraujo ligų. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 10-16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-03-20 iki 2014-03-12. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius. Paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose 2013-03-29 ryte, 2013-05-28 ryte, 2013-11-28, 2013-12-12, 2014-01-09, 2014-02-24 - 2014-02-25 visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiais 2013-05-20 - 2013-05-27, 2013-09-10 - 2013-09-12, 2013-12-09 - 2013-12-12, 2014-02-20 - 2014-02-21 pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo laikinai išvykęs, o 2014-03-12 perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius visada išduodamas į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
2015 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b.l. 112). Nurodė, kad žiemą vėdinti kamerą atidarius langą sudėtinga. Dėl laikymo sąlygų administracijai nesiskundė bijodamas „nerašytų kalėjimo įstatymų“.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 110, 115). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 2). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-09-30 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 131).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, akcentuodamas teisės į minimalų plotą ir higienos normų (dėl santykinės oro drėgmės ir kamerų temperatūros) pažeidimus. Ginčo laikotarpis nuo 2013-03-20 iki 2014-03-12 (356 dienos).
Nagrinėjamos bylos medžiaga (b.l. 10-12, 18-19) nustatyta, kad pareiškėjas A. A. Š. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-20 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m² (4 asmenys kameroje). 2013-03-21 perkeltas į kamerą Nr. 179, kurios plotas - 7,94 m² (kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys). Toje pačioje kameroje laikytas laikotarpiu nuo 2013-03-22 iki 2013-03-28 (4 asmenys kameroje). 2013-03-29 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 376, kurios plotas - 7,35 m² (kameroje ryte buvo - 1, vakare - 4 asmenys). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas ir nuo 2013-03-30 iki 2013-05-19, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-05-20 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2013-05-27 pareiškėjas grįžo iš ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 110, kurios plotas -7,48 m² (4 asmenys kameroje). 2013-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas iki 2013-08-20. Kameros plotas - 7,94 m², laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. Nuo 2013-08-21 iki 2013-09-09 buvo laikomas kameroje Nr. 126, jos plotas - 7,48 m², laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-09-10 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2013-09-12 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo laikomas kameroje Nr. 112A, jos plotas - 7,63 m² (3 asmenys kameroje). 2013-09-13 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurioje buvo iki 2013-11-28, kameros plotas 7,94 m², laikomų asmenų skaičius 3-4. Pareiškėjas 2013-11-28 perkeltas į kamerą Nr. 197, jos plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje buvo iki 2013-12-08 (3 asmenys kameroje). 2013-12-09 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2013-12-12 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje). 2013-12-13 perkeltas į kamerą Nr. 140, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2013-12-14 iki 2014-01-08 buvo laikomas toje pačioje kameroje, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2014-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 153, jos plotas - 7,94 m (2 asmenys kameroje). 2014-01-11 – 2014-02-19 laikytas toje pačioje kameroje, laikomų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4. 2014-02-20 išvyko į Kauno areštinę.
2014-02-21 atvyko iš Kauno areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 m² (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2014-02-22 iki 2014-02-23 laikytas kameroje Nr. 121 (4 asmenys kameroje). 2014-02-24 perkeltas į kamerą Nr. 169, jos plotas - 7,94 m² (4 asmenys kameroje), tą pačią dieną (2014-02-24) perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje). 2014-02-25 perkeltas į kamerą Nr. 191, jos plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje). 2014-02-26 – 2014-03-11 taip pat laikytas kameroje Nr. 191 (3-4 asmenys kameroje). 2014-03-12 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 356 dienas. Iš jų trylika dienų pareiškėjas buvo laikinai išvykęs. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimalus kameros plotas buvo užtikrintas tik šešias dienas, t.y. penkias pilnas dienas (2013-11-28, 2013-12-12, 2014-01-09, 2014-02-24, 2014-02-25) ir du kartus po pusę dienos (2013-03-29 ir 2013-05-28). Likusiu laikotarpiu (343 dienos) pareiškėjui teko nuo 1,84 iki 2,65 kv.m. kameros ploto, t.y. pareiškėjui Lukiškių TI-K teko mažesnis plotas nei nustatyta įstatyme.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, higiena ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vedinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo labai drėgna ir šalta.
Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad kai kuriose kamerose buvo nustatyti tik trumpalaikiai santykinės oro drėgmės ir temperatūros neatitikimai Higienos normoje nustatytiems reikalavimams (b.l. 35-34, 42-43), tačiau daugelio patikrinimų metu drėgmės ir temperatūros rodikliai reikalavimus atitiko (b.l. 24-25, 31, 44-45, 52-53, 67, 70-71, 46-47). Vėdinimo pažeidimų nenustatyta (b.l. 24-25, 30-31, 44). Pareiškėjas nei dėl drėgmės, nei dėl kitų skunde nurodytų galimai netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė (b.l. 17).
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo sveikata (b.l. 17). Iš byloje esančios sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra gera. Būdamas Lukiškių TI-K kreipėsi į gydytojus dėl galvos skausmo, galūnių tirpimo, ausies uždegimo, dėl hipotonijos ir galvos skausmų ištyrimo buvo išsiųstas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę ir ten gydytas (b.l. 92-97). Kaip paaiškino pats pareiškėjas, gydytojai jį apžiūrėjo iš karto atvykus į Lukiškių TI-K ir pasakė, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini). Sveikatos problemas sąlygojo pareiškėjo garbingas amžius (b.l. 1). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sutrikimų turėjo iki jo suėmimo ir patekimo į Lukiškių TI-K. Laisvės vietų atėmimo ligoninė rašte nurodė, kad pareiškėjas su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kurią galėjo įtakoti jo laikymas Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013 metų kovo iki 2014 metų balandžio mėnesio, nesikreipė (b.l. 9). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus (pablogėjimą) dėl kurių jis kreipėsi į gydytojus suėmimo vykdymo metu įtakojo būtent jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2014-12-18), 343 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, pareiškėjui tekdavo nuo 1,84 iki 2,65 kv.m. kamerų ploto, nustatyti trumpalaikiai drėgmės santykio ir temperatūros neatitikimai Higienos normoje nustatytiems reikalavimams.
Nors byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtent suėmimo vykdymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, pareiškėjo amžių, jo sveikatos būklę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Kamerų perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – suėmimo vykdymas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo amžių, jo sveikatos būklę, patirtus nepatogumus, ir tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 2 000 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.