Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-09 · Byla Nr. N1-1725-953/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
N1-1725-953/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36601-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamojibyla Nr. N1-1725-953/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36601-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (2 veikas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2018 m. liepos 31 d. apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrose vaikų globos namų patalpose, tyčia, mažamečiui P. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ranka suspaudė žandikaulį ir jį pasuko, kumščiu sudavė po vieną smūgį į dešinį ir kairį petį, bei apkabinęs ranka kaklą, jį spaudė ir šiais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmą.

Be to, L. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2018 m. liepos 31 d. apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrose vaikų globos namų patalpose, tyčia mažamečiui E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kumščiu sudavė vieną smūgį į petį bei suėmęs už rankos žasto, spaudė, bei sudavė vieną smūgį ranka į žandą ir šiais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su broliais E. ir P. P. dažnai tenka pyktis, nes jie ateina į jo kambarį ir naršo po daiktus. Yra buvę netgi, kad po jų apsilankymo, pasigedęs savo asmeninių daiktų. Apie tai yra sakęs savo auklėtojai T., bet ji nelabai į tai reaguodavo. Prašė ne kartą, kad jį iškeltų į kitus namus, tačiau tai nebuvo padaryta. Ir tą dieną, t. y. 2018-07-31 apie 13.00 val., nuėjo į savo kambarį pasiimti ten palikto savo mobilaus telefono, kurį buvo palikęs įjungtą į elektros tinklą krautis, gyvena (duomenys neskelbtini), ir jo pasigedo. Suprato, kad telefoną bus paėmę broliai P.. Kambariai nėra rakinami. Būdamas supykęs, nuėjo į bendras patalpas, kur buvo broliai P., E. gulėjo lovoje, P. sėdėjo prie kompiuterio, tuo metu šioje patalpoje buvo auklėtoja T., pavardės nežino, o toliau nuo jos virtuvėje virėja I., kurios pavardės taip pat nežino, ruošė valgyti. Daugiau šioje patalpoje jokių asmenų nebuvo. Iš karto priėjo prie P., klausė, kur telefonas, tačiau jis sakė, kad neėmė ir tada, sutinka kaip nurodyta pranešime apie įtarimą kuo yra įtariamas, sugriebė P. už žandikaulio ranka, jį suspaudė, bei po vieną smūgį sudavė jam į pečius abu, bei apkabinęs ranka kaklą spaudė, po to, priėjo prie gulinčio E. ir jo paklausė, kur telefonas, tačiau jis į klausimą nieko neatsakė ir kumščiu jam sudavė vieną smūgį į petį, bei suėmęs ranką jam suspaudė. Tuo metu E. pradėjo verkti, tai išgirdo auklėtoja T. ir ji priėjo, pradėjo drausminti ir sakyti, kad kvies policiją. Auklėtojai nieko nesakė, kad dingo iš kambario telefonas ir, kad įtaria jį paėmus brolius P.. Tada išėjo iš šios patalpos ir nuėjo į P. kambarį, paieškoti ten savo telefono ir jį rado E. spintoje po drabužiais. Pasiėmęs savo telefoną, išėjo į lauką parūkyti, kai netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė. Apie tai, kad rado savo mobilų telefoną P. kambaryje nei auklėtojai, nei atvykusiems policijos pareigūnams nesakė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti prieš P., bei kitus vaikų globos namuose gyvenančius vaikus. Nenori, kad jam būtų paskirta bausmė areštas. Yra nepilnametis, pirma kartą padaręs nusikaltimą, jei būtų galimybė, norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis. Prašo paskirti piniginę baudą, kurią gali sumokėti, nes turi santaupų sąskaitoje 1038 eurus bei kiekvieną mėnesį gauna po 156 eurus (b. l. 122-123, 150).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Mažametis nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 9 metai. Yra pakviestas, nes jį L. B. sumušė. Pažįstamas jis, jam 17 metų. Sėdėjo, žaidė, pradėjo laužyti jam žandikaulį, mušėsi. Buvo vasara, gal liepos mėnuo. (duomenys neskelbtini) viskas vyko, (duomenys neskelbtini), nežino kaip vadinasi. Žaidė prie „kompo“, L. B. paėmė ir suspaudė jam žandikaulį (rodo ant savęs), skaudžiai buvo, skalėje gal 5 balai buvo. Jis neilgai suko žandikaulį. Paskui mušė į petį iš kumščio, į dešinį ir į kairį, vieną kartą trenkė, skaudžiai buvo. Daugiau nieko nepadarė. Tuo metu, kai suko žandikaulį, sėdėjo, o jis stovėjo. Kai trenkė į petį, stovėjo, jis irgi stovėjo, L. B. yra aukštesnis. Nežino, ar kas matė, atrodo matė auklėtoja, vaikai beveik visi buvo lauke. Papasakojo auklėtojai, kad mušasi. Tą pačią dieną pasakė, kad jis visada mušasi. Jis gyvena tuose pačiuose globos namuose. Daug kartų mušėsi, į savaitę kokie penki kartai būdavo. Mušdavo į petį su kumščiu, vieną kartą atėmė „tapkes“ ir trenkė į petį. Daugiausia į petį trenkdavo, nėra buvę mėlynių. Tą kartą, kai suko žandikaulį, nebuvo mėlynių. Kad L. B. muštų brolį yra matęs. Brolis turėjo miegoti pietų, atėjo L. B. ir trenkė iš visų jėgų į petį. Prie T. trenkė. Anksčiau čia buvo, kai jam paskutinį kartą suko žandikaulį. Brolis verkė. Nežino, dėl ko mušdavo, jis nieko nesakydavo. Nėra buvę, kad su broliu būtų L. B. kambaryje (b. l. 74-75).

Mažametis nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 6 metai, švenčia gimtadienį žiemą. Šiandien kalbės apie L. B., kuris yra iš jo grupės. Gyvena pirmoje grupėje, globos namuose. L. B. jam trenkė į petį ir spaudė (rodo ant savęs). Nepamena, kada tai buvo, su kumščiu trenkė, skaudžiai buvo. Laikė taip ranką ir suko (rodo ant savęs). Gulėjo ant sofos, apačioje. Matė auklėtoja, nežino koks vardas. Iš vaikų matė Urtė. L. B. visada jį muša. Trenkė jam su ranka į žandą (rodo ant savęs). Skaudėjo, nebuvo žymių, mėlynių. Daugiau nėra trenkęs. L. B. brolį daužo, kaip ir jį. Yra matęs kaip trenkdavo į koją, daugiau niekur. Su ranka ir su koja trenkdavo. Nėra sakęs niekam, kaip elgiasi L. B.. L. B. trenkė, kai gulėjo lovoje, brolis nematė, nežino, kur jis buvo. Nėra buvęs pas L. B. kambaryje (b. l. 76-77).

Liudytoja T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) namuose socialine darbuotoja šeštoje šeimynoje. Šeimynoje yra aštuoni ugdytiniai, kurie yra įvairaus amžiaus. Šeimynoje iki šio įvykio gyveno L. B., kuris po įvykio tuoj pat buvo iškeltas gyventi į kitą šeimyną, bei toje pačioje šeimynoje gyvena broliai P. ir E. P.. P. gyvena dviese viename kambaryje, o L. B. su kitu ugdytiniu gyveno kitame, šalia esančiame kambaryje. Kambariai, kuriuose gyvena ugdytiniai, nėra rakinami. Apie tai, kad iš L. B. kambario dingo jam priklausantys pinigai, pats L. B. yra pasakęs prieš tą įvykį anksčiau, tačiau datos nepasakys tiksliai kada, nepamena. L. B. nurodė, kad pinigus iš jo pavogė P., tačiau nepatikėjo tuo, nes jis pinigų neturėjo ir tai išsigalvoja. Kad P. vaikščiotų po L. B. kambarį, jai nėra tekę matyti ir girdėti. L. B. nėra prašęs, kad jis būtų dėl kokių tai priežasčių perkeltas į kitą šeimyną iki šio įvykio. Kad P. vaginėtų iš kitų ugdytinių kambarių yra tekę girdėti iš kitų ugdytinių ir darbuotojų, tačiau pati asmeniškai nėra užtikusi ar toks faktas pasitvirtinęs. Ugdytiniai auklėtojais vadina socialinius darbuotojus. 2018-07-31 apie 13 val., ugdytiniai pavalgę pietus ir grupėje paguldė E. P. pamiegoti pietų, o pati šalia esančioje toje pačioje patalpoje, tik kitoje pusėje ruošėsi gerti kavą. Toje pačioje grupėje, kur paguldė E., prie kompiuterio sėdėjo P. ir žaidė. Netrukus pamatė į grupę įėjusį L. B., kuris priėjo prie lovoje gulinčio ir dar nemiegančio E. ir rankos delnu ar kumščiu, to tiksliai nepasakys, nes užstojo sofos atlošas matyti, smūgiavo, kur smūgiavo E.i, taip pat nematė. Kai E. sucypė, iš karto priėjo prie E., L. B., jai priėjus, daugiau jokių smūgių nesudavė E., kuris buvo užsiėmęs už rankos žasto srityje, ji buvo paraudusi, suprato, kad L. B. tai padarė sugriebdamas ar suduodamas smūgį. Sudrausmino L. B., pasakydama, kad kvies policiją. Patikslina, kad iki šio įvykio, pirmiau L. B. toje pačioje grupėje kabinėjosi prie P. P., mate, kaip jam stovinčiam jis, priėjęs iš už nugaros P. ir apglėbęs ranka jo kaklą, jį spaudė, P. verkė, L. B. sudrausminus, jis vis tiek nesiliovė elgtis įžūliai ir tada priėjo prie gulinčio lovoje E.. Tai įvyko bendruose vaikų globos namų patalpose, o ne L. B. kambaryje. Šį įvykį iš darbuotojų dar galėjo matyti socialinės darbuotojos padėjėja I., kurios pavardės nežino, nes ji buvo kartu. Drausminant L. B., jis elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, buvo pasipiktinęs, kad jį drausmina. Jo tokį įžūlų elgesį su ja galėjo matyti globos namų darbuotoja S., kurios pavardės nežino, ji tik girdėjo kaip L. B. vartojo įvairius jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, o paties įvykio, kaip jis smurtavo P. atžvilgiu, to nematė, nes ji atėjo po šio įvykio. Jai P. nėra skundęsis, kad jį skriaudžia L. B., kartais E. pasiguosdavo, kad jį skriaudžia L. B., praeidamas pastumia, pakumščiuoja. Su L. B. dažnai pasikalbėdavo ir jį drausmindavo dėl jo tokio elgesio skriausti už save mažesnius šeimynos ugdytinius, tačiau jis išvadų nedarydavo. L. B. yra ūmaus charakterio, jis be jokios priežasties linkęs skriausti mažesnius vaikus už save. Nėra pastebėjusi, kad P. ir E. P. būtų linkę fantazuoti, meluoti ar prisigalvoti nebūtų dalykų, įvykių. Šiuose globos namuose dirba pusę metų, o šeimynoje, kurioje yra P., L. B., dirba apie du mėnesius. Šeimynoje ugdytiniai visi pasipyksta, pakonfliktuoja, tačiau rimtų įvykių tarp ugdytinių jai dirbant neteko matyti ir girdėti. Kad L. B. su P. ir E. konfliktuotų, juos apstumdytų, tik pastebėjo š. m. liepos mėn., tačiau tai nebuvo rimti įvykiai, todėl tai išsispręsdavo vietoje, į policiją nepranešė. Tik šis įvykis paskutinis buvo įžūlus ir sukėlęs fizinį skausmą P., todėl apie jį ir informavo. Po šio įvykio, t. y., įvykusio 2018-07-31, ugdytiniai P. ir E. nebuvo sužaloti, kad juos būtų reikėję vežti pas gydytoją ir gydyti. Pas teismo med. specialistus taip pat, jei gerai pamena, nebuvo nuvežti, nes E. tik, kaip minėjo, rankos, kurios tiksliai nepamena, žastas buvo paraudęs, daugiau jokių sužalojimų išorinių nebuvo matyti, jis tik verkė ir sakė, kad skauda ranką. Ant P. kūno taip pat nebuvo jokių išorinių matyti sužalojimų (b. l. 83-85, 87).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialiniu darbuotoju nuo 2006 metų. Dvejus metus dirba šeimynoje, kurioje yra broliai P. ir E. P. ir L. B.. P. ir E. P. gyvena dviese viename kambaryje, o L. B. su kitu ugdytiniu gyveno kitame kambaryje, tame pačiame aukšte, tik jų kambariai buvo skirtingose pusėse. Po įvykusio įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. B. yra iškeltas į kitą šeimyną. Jam L. B. nėra sakęs, kad jam iš kambario dingsta jo asmeniniai daiktai ir, kad juos vagia broliai P., pats taip pat nėra matęs, kad P. vaikštinėtų po svetimus kambarius, tame tarpe ir L. B. be ten gyvenančių vaikų leidimo ir žinios. Dirba dienomis nuo 12 val. iki 22 val. 2018-07-31 nedirbo globos namuose ir išsamiau apie tą dieną įvykusį įvykį, kurio metu L. B. smurtavo P. ir E. P. atžvilgiu, negali papasakoti. L. B. pažįsta gan senai, gal nuo dvylikos metų, iš pradžių jis gyveno kitoje šeimynoje, o prieš dvejus metus perkėlė į šeimyną, kurioje dirba. Jį gali apibūdinti kaip konfliktišką vaiką, linkusį atsikalbinėti su administracijos darbuotojais, linkusį konfliktuoti ir su vaikais, daugiausiai su jaunesniais už save. Jis nėra pasirinkęs konkrečiai kokių tai vaikų, tame tarpe P. ir E. P., su kuriais tik konfliktuotų ir prie jų kabinėtųsi, jis su visais vaikais elgiasi, kai nebūna jam nuotaikos, įžūliai ir nemandagiai. Dirbant tiksliai datų nepasakys, yra skundęsi jaunesni šeimynos ugdytiniai, tame tarpe ir P. bei E. P., kad L. B. erzinasi, neleidžia atlikti kokių tai jiems darbų, ar užsikabinėja, bet tai būdavo kasdieniniai smulkūs konfliktai tarp šeimynos ugdytinių, L. B. jų atžvilgiu fizinio smurto nėra panaudojęs ir juos sumušęs, kad būtų reikėję kreiptis į medikus ar būtų buvę padaryti sužalojimai vaikams (b. l. 95).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja antroje šeimynoje, tačiau vasaros laike, atostogaujant kitų šeimynų kolegėms, jie vienas kitą pavaduoja, todėl 2018 m. liepos mėnesį, pavaduodama atostogaujančią kolegę, laikinai dirbo šeštoje šeimynoje, kurioje gyvena broliai E. ir P. P., bei tuo metu gyveno L. B.. 2018-07-31 dirbo šeštoje šeimynoje kartu su socialine darbuotoja T. B.. Apie 13 val. ugdytiniai pavalgė pietus ir grupėje socialinė darbuotoja T. paguldė E. P. pamiegoti pietų. Tuo metu taip pat buvo šioje patalpoje, nes šios patalpos gale yra įrengta virtuvė ir buvo joje. Toje pačioje patalpoje, kur gulėjo E., prie kompiuterio sėdėjo P. ir žaidė. Matė, kaip vienu metu į grupę atėjo L. B., ką jis veikė atėjęs, nežiūrėjo, kai išgirdo netrukus verkiantį P., atsisuko tada pažiūrėti ir pamatė netoli jo stovintį L. B.. Kokius veiksmus jis atliko P. atžvilgiu ir dėl ko P. verkė, šito išsamiau negali pasakyti, nematė, tačiau suprato, kad L. B. nuskriaudė P., dėl to jis ir verkė. T. nuėjusi prie L. B. jį drausmino žodžiais, kai netrukus išgirdo kaip E. pradėjo verkti. Kokius veiksmus atliko L. B. E. P. atžvilgiu, kuris tuo metu gulėjo, šito nematė, tik suprato, kad ir E. kažką L. padarė, nes socialinė darbuotoja T. ir toliau drausmino L. B., dėl jo įžūlaus elgesio, sakydama, kad kvies policiją. Tai vyko bendruose vaikų globos namų patalpose. Socialinei darbuotojai T. drausminant L. B., jis elgėsi su ja agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, buvo pasipiktinęs, kad jį drausmina. Daugiau tuo metu, jei gerai pamena, vaikų šeimynos nebuvo, kitų darbuotojų taip pat nebuvo ir niekas šito daugiau nematė. Vėliau po šio įvykio atėjo globos namų darbuotoja S., jos pavardės nežino, ji dar turėjo girdėti kaip L. B. po šio įvykio įžūliai kalbėjo ir įžeidinėjo T.. Pastaroji dėl šio įvykio iškvietė policiją ir, kol ji atvyko, L. B. iš patalpų išėjo. Po to priėjo prie gulinčio E. P., kuris pasakė, kad jam L. B. buvo suspaudęs ranką, ties žasto sritimi matėsi paraudimas. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo padaryta nei E.i, nei P., todėl medikų nekvietė, buvo tik sukeltas E.i ir P. fizinis skausmas (b. l. 102).

2018-07-31 T. G. (2018-07-26 pakeitė pavardę į B.) protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-07-31 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), L. B. naudojo fizinį smurtą mažamečių E. P. ir P. P. atžvilgiu ir sukėlė jiems fizinį skausmą (b. l. 20).

2018-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-36).

2018-09-24 nutarimais T. B. leista dalyvauti procese, kaip mažamečių nukentėjusiųjų E. P. ir P. P. atstovei pagal įstatymą (b. l. 55-56, 58-59).

2018-09-05 nutarimais advokatui Modestui Švažui leista dalyvauti procese kaip įgaliotam mažamečių nukentėjusiųjų E. P. ir P. P. įgaliotam atstovui (b. l. 65, 67).

2018-08-30 nutarimu A. S. leista dalyvauti procese kaip nepilnamečio įtariamojo L. B. atstovui pagal įstatymą (b. l. 99).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo L. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo L. B. prisipažinimas, nukentėjusiųjų E. P. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. patvirtina, jog L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sukėlė fizinį skausmą mažamečiams P. P. ir E. P., o būtent: tyčia, mažamečiui P. P. ranka suspaudė žandikaulį ir jį pasuko, kumščiu sudavė po vieną smūgį į dešinį ir kairį petį, bei apkabinęs ranka kaklą, jį spaudė, taip pat, tyčia mažamečiui E. P. kumščiu sudavė vieną smūgį į petį bei suėmęs už rankos žasto, spaudė, bei sudavė vieną smūgį ranka į žandą. Kaltinamasis L. B. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. B. tyčiniai veiksmai pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje, numatytus požymius, kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiams.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo ją išdėstyti dalimis per vienerius metus (b. l. 162-163, 164).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. anksčiau neteistas (b. l. 153-154), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 155-157). Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokurorės siūlymui mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Bausmių dydžiai nustatytini didesni už bausmių minimumus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, L. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 31 d. 14.15 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 16.10 val. (2 paras) (b. l. 106-107, 145).

L. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 130-131).

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su mažamečių nukentėjusiųjų E. P. ir P. P. apklausų įrašais, voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo P. P.), ir skirti jam bausmę – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. P.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę L. B. paskirti – 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę L. B. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti L. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 31 d. 14.15 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 16.10 val. (2 paras) ir laikyti, kad L. B. yra sumokėjęs 4 MGL (200 Eur) baudos.

Įpareigoti L. B. likusią 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su mažamečių nukentėjusiųjų E. P. ir P. P. apklausų įrašais, voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Martynas Galvičius