Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-459-159/2010

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, atsakovui A. A., atsakovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. ir atsakovo A. A. (A. A.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6015-122/2009 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. A. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl dešinės kojos raiščių nutraukimo ir plyšusio kelio sąnario menisko vystosi dešinio kelio sąnario artrozė, ateityje reikės protezuoti kelio sąnarį. Labai skauda dešinįjį sąnarį jį ištiesiant, sunku lipti laiptais. Dešinės kojos dubens šakos sugijo 1,5 cm aukščiau, todėl kairysis klubo sąnarys yra stipriai apkraunamas, dėl šios priežasties krypsta juosmeninis stuburas. Krūvis stuburui padidėjo dėl penktojo slankstelio atšakos lūžimo. Dėl tokių patirtų sužalojimų ieškovei nuolat maudžia kairįjį klubo sąnarį, skausmas stiprėja stojantis, ieškovė vaikšto šlubuodama ir sunkiai. Dėl stipriai sutrenktų galvos smegenų suprastėjo atmintis, sutriko miegas. 2006 m. spalio 27 d. ieškovė buvo gydoma VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės stacionare iki 2007 m. sausio 25 d. Nuo 2007 m. sausio 25 d. ji iki 2007 m. vasario 18 d. ji buvo gydoma reabilitacinėje ligoninėje. 2007 m. balandžio mėnesį ieškovė dar dvi savaites buvo gydoma ambulatoriškai, iki šiol vartoja vaistus, nuolat lankosi pas gydytojus, gydymas nėra baigtas. Atsakovas aplankė ją tik vieną kartą po įvykio, t. y. 2007 m. lapkričio 3 d., jokios paramos neteikė ir nesirūpino.

Dėl patirtos traumos ieškovė privalėjo ilgą laiką gulėti lovoje, kad suaugtų kaulai, pakilus iš lovos patyrė daug nepatogumų, nes vaikščiojo su kojos ir raktikaulio įtvarais, ilgai negalėjo dirbti, sumažėjo jos darbingumas, iki šiol jaučia stiprius skausmus keldama svorius ir rankas, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji nebėra pilnavertė darbuotoja. Po autoįvykio ieškovę nuolat persekioja baimės ir nesaugumo jausmas ypač arti kelių ir gatvių, atsirado baimė nukristi einant, todėl esant slidžiai kelio dangai vaikšto tik su įtvaru. Praradusi galimybę daugiau nei tris mėnesius dirbti ir sumažėjus jos darbingumui, pašlijo jos santykiai darbe ir šeimoje. Ieškovė baiminasi, jog tokio pobūdžio sužalojimo pasekmės gali būti nepašalintos visą gyvenimą, todėl jos patirtą neturtinę žalą įvertina 70 000 Lt. 2009 m. kovo 18 d. teismui pateikus ieškinį, AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atlygino dalį neturtinės žalos, t. y. 1 726,40 Lt, todėl ieškovė teismo prašo jai iš atsakovo A. A. priteisti 68 273 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje bei civilinėje bylose (b. l. 3–7, 91–95).

Taip pat remdamasis baudžiamosios bylos Nr. 1-662-526/2007 medžiaga konstatavo, jog yra įrodyta, kad ieškovei D. K. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės mentės kaulų lūžimas, kairiojo raktikaulio petinio galo panirimas, kryžkaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžimas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje bei didelė poodinė kraujosruva kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje; kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovei dėl įvykio metu patirtų sužalojimų atsirado neigiamos pasekmės – ieškovė nuolat jaučia fizinį skausmą, sutriko jos koordinacija, iki galo neatkurtos rankų funkcijos, vystosi dešinio kelio sąnario artrozė, krypsta stuburas, dėl smegenų sutrenkimo prastėja atmintis, sutriko miegas, ieškovės gydymas nėra baigtas, ji nuolat vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus; kad ieškovė dėl sužalojimų prarado dalį, t. y. 60 procentų, darbingumo. Iš ieškovės paaiškinimų ir išrašų iš medicininių dokumentų nustatė, kad ieškovė dėl sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus.

Nustatydamas ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino, kad ieškovės sveikata buvo sunkiai sutrikdyta ir sukelti rimti sužalojimai; kad ieškovei sukeltas neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens didelių dvasinių išgyvenimų; kad sveikatos sužalojimo pasekmės tęsiasi iki šiol; kad dėl to ieškovei kilę išgyvenimai yra nemaži, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atlygino patirtą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, t. y. 1 727 Lt; kad žala padaryta ne tyčiniais atsakovo veiksmais, o dėl neatsargumo, kad atsakovas kaltę pripažino, anksčiau teistas nebuvo ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad atsakovo padėtis yra sunki, nes jis vedęs, nei atsakovas nei jo žmona nedirba, augina 10 mėnesių kūdikį, šeima išsilaiko iš pašalpos, gaunamos už vaiką, jokio turto bei papildomų pragyvenimo šaltinių neturi, atsakovas yra registruotas Darbo biržoje. Įvertinęs žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo A. A. sunkią turtinę padėtis, teismas konstatavo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų dvasiniai išgyvenimai, teismo įvertinti atitinkama pinigų suma.

Įvertinęs nukentėjusiajai D. K. padarytus sužalojimus, patirtus jos dvasinius išgyvenimus, atsakovo A. A. kaltę, jo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), ir konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas atlyginti jai iš atsakovo 70 000 Lt neturtinę žalą nepagrįstai didelis, nustatė iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt priteistiną atlyginimą už jos sveikatai padarytą neturtinę žalą ir manė, kad 20 000 Lt yra tinkama satisfakcija už ieškovės patirtą neturtinę žalą, nes nėra objektyvių galimybių visiškai atlyginti neturtinę žalą (CK 6.281 str.). Iš atsakovo ieškovei priteisė 18 273 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei dalį neturtinės žalos, t. y. 1727 Lt, atlygino, kitą ieškinio dalį atmetė.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 98 str.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei D. K. priteisė iš atsakovo 709,14 Lt teisinės pagalbos išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai valstybei iš ieškovės priteisė 292,96 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96 str.). Iš ieškovės D. K. priteisė 9,88 Lt išlaidų, iš atsakovo A. A. priteisė 3,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.) (b. l. 109–113).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Minėta nuostata įtvirtina ir CK 6.250 str. 2 d. nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų eiliškumą, kad pirmiausiai teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartyje Nr. 3 K-7-255/2005 konstatuojama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Atsakovo turtinė padėtis jokiu būdu negali būti laikoma esminiu kriterijumi, kuriuo remiantis galėtų būti mažinamas neturtinės žalos dydis, nes esminę reikšmę turi sužalojimo pasekmės. Apeliantės įsitikinimu, tik visiškas žalos atlyginimas galėtų užtikrinti teisingumo bei sąžiningumo principo įgyvendinimą šioje byloje, todėl priteistina visa ieškovės 2009-03-30 pateiktame ieškinyje nurodyta reikalaujama neturtinės žalos suma.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino neturtinės žalos dydžio dėl autoįvykio kilusių tokių pasekmių, nurodytų 2009-03-30 ieškinyje: kad plyšo peties juostos raumenys ir nutraukti kairiojo peties raiščiai. Po gydymo ieškovei nuolat maudžia pečių juostą, ji negali nešti didelių svorių virš 5 kg, negali dirbti pakėlusi rankų, nes padidėja skausmas. Raumenys sugijo, tačiau dėl jų surandėjimo funkcija iki galo neatkurta; dėl raktikaulio akromialinio galo išnirimo, rankų funkcijos iki šiol iki galo neatkurtos, sunkiai judinama ranka, nes buvo pažeistas nervinis peties rezginys, nuolat tirpsta du pirštai. Dėl nuolatinių skausmų negali miegoti ant kairio šono; dėl stuburo ir kryžkaulio lūžių jokio darbo su ranka dirbti ar jos treniruoti buvo neįmanoma, nes tai būtų buvęs krūvis stuburui, galėjęs turėti ypač neigiamų pasekmių. Miegoti ant dešinio šono įmanoma laikant ranką tik priglaudus prie šono, nes tik ją nuleidusi ji atsikelia nuo skausmo; suprastėjo koordinacija, nuolat „mėto“ dėl stuburo traumos pasekmių, nes užspaudžiami nervai ir kraujotaka, negali pasilenkti, nes iš karto temsta akyse; dešinės kojos raiščiai buvo nutraukti, plyšo kelio sąnario meniskas, vystosi dešinio kelio sąnario artrozė, todėl ateityje reikės protezuoti kelio sąnarį. Dažnai užstringa dešinysis kelias, atitiesiant jį labai skauda, todėl ieškovei labai sunku kelti koją net ir į nedidelį aukštį (lipti laiptais ar pan.); dešinės kojos dubens šakos sugijo 1,5 cm aukščiau, todėl kairysis klubo sąnarys yra stipriai apkraunamas, todėl krypsta juosmeninis stuburas, prisidėjo dar ir tai, kad 5 slankstelio atšaka buvo nulaužta, po to padidėjo krūvis stuburui. Ieškovei nuolat maudžia kairįjį klubo sąnarį, skausmas sustiprėja stojantis iš sėdimos padėties, ji vaikšto šlubuodama, sunkiai. Buvo stipriai sutrenktos ieškovės galvos smegenys, po autoįvykio suprastėjo atmintis, sutriko miegas, ypač padidėjo jautrumas aplinkai

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino, kad visi anksčiau nurodyti sveikatos pažeidimai sąlygojo ir estetinės žalos atsiradimą. Ieškovė po įvykio vaikšto sunkiai, nebegali iki galo atsitiesti, šlubčioja, todėl akivaizdu, jog aplinkoje ji identifikuojama su asmeniu, turinčiu negalią.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo posėdžiui vykstant tą pačią dieną, kurią prieš trejus metus, t. y. 2006-10-27, ieškovė patyrė traumą, ji dėl ypač didelių neigiamų išgyvenimų nedalyvavo teismo posėdyje. Jos bendravimas dėl minėto padidėjusio jautrumo aplinkai yra pasunkėjęs ir nežinia, kiek laiko minėta padėtis dar tęsis, todėl neturtinė žala dėl ateityje būsimų autoįvykio tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių yra vertintina kaip reali ir suprantama, todėl reikalaujama neturtinė žala yra priteistina.

Byloje yra pateikti duomenys apie ypač ilgą bei sunkų gijimo procesą, kurių Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai neįvertino: nuo 2006-10-27 iki 2007-01-25 ieškovė tris mėnesius gydėsi VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės stacionare; nuo 2007-01-25 iki 2007-02-18, t. y. 24 dienas, praleido reabilitacinėje ligoninėje. Pablogėjus sveikatai 2007 m. balandžio mėnesį dar dvi savaites užtruko ambulatorinė reabilitacija, iki šiol ji yra priversta vartoti vaistus, nuolat lankytis pas gydytojus, gydymas nėra baigtas. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas patvirtino, kad buvo tik vieną kartą atvykęs aplankyti ieškovės po įvykio, tačiau jis jokios paramos neteikė, nesirūpino (b. l. 120–122).

Atsakovas A. A. 2009-12-04 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimą. Priteisti iš jo ieškovei D. K. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmesti. Su teismo sprendimu sutinka tik iš dalies, prašo jį pakeisti. Pagal CK 6.250 str. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, jis yra bedarbis, 2009-01-03 gimė dukra. Ieškovė baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir tuo metu prašė priteisti kitas pinigų sumas – 10 707,93 Lt turtinei, 50 000 Lt neturtinei žalai ir 2 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti. Ieškovė D. K. be priežasčių ir nenurodžiusi motyvų padidino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pakeitė advokato samdymo išlaidų dydį.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykio metu pati nukentėjusioji elgėsi neatsargiai, atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, bet neatsargūs, pasekmės ieškovės sveikatai yra išgydomos. Mano, kad teismo iš jo priteista ieškovei neturtinės žalos atlyginimui 18 273 Lt suma yra neadekvačiai didelė pinigų suma, teismo sprendimas neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų (b. l. 117–118).

Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad teismas priteisdamas iš A. A. 18 273 Lt neturtinės žalos atlyginimui priteisė neadekvačiai didelę pinigų sumą. Minėtą teiginį paneigia atsakovo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kurios yra konstatuotos ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kad po įvykio pats atsakovas siūlė sudaryti taikos sutartį ir sumokėti ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos dydžio kompensaciją. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovei galėjo būti padaryta mažesnė neturtinė žala, tuo tarpu ieškovės reikalavimą priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos dydžio kompensaciją patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

CPK 141 str. nustato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, CPK 230 str. nustato, kad parengiamojo posėdžio metu šalių reikalavimai gali būti galutinai suformuluojami, todėl mano, kad ieškovė, pakeitusi reikalavimo dydį, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normos. Praėjus po įvykio daugiau kaip dvejiems metams ieškovė turėjo galimybę tiksliau įvertinti neturtinės žalos dydį. Paaiškėjo pasekmės, kurių ieškovė nenumatė vertindama neturtinės žalos dydį teikdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Reikalaudama iš atsakovo atlyginti 70 000 Lt neturtinę žalą ieškovė vadovavosi protingumo, sąžiningumo kriterijais, tokį ieškovės reikalavimą patvirtina medicininiai dokumentai, jų nebuvo teikiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

2006 m. spalio 27 d., apie 19 val., įvykusio autoįvykio metu Klaipėdos m., Liepojos g., ties Girininkijos g., atsakovas nepraleido ieškovės, ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, todėl nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykio metu pati nukentėjusioji buvo neatsargi (b. l. 126 –127).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Remdamasis įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-662-526/2007 pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrįstai konstatavo, kad 2006 m. spalio 27 d., apie 19 val., A. A. Klaipėdos m., Liepojos g., ties Girininkijos g., būdamas blaivus, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių ir partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją D. K., kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kad minimu teismo nuosprendžiu yra įrodyta atsakovo A. A. kaltė dėl ieškovei padaryto sužalojimo sveikatai ir asmens (atsakovo) nusikalstamų veiksmų pasekmių, todėl iš naujo kaltės įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 d.), kad atsakovas neginčijo fakto, jog dėl jo kaltės buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį neturtinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei advokato išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas, jai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1-662-526/2007, b. l. 125–127).

Dėl ieškovės D. K. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovei D. K. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės mentės kaulų lūžimas, kairiojo raktikaulio petinio galo panirimas, kryžkaulio dešinės pusės skeveldrinis lūžimas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje bei didelė poodinė kraujosruva kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje; kad ieškovei dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atsirado neigiamos pasekmės – ji nuolat jaučia fizinį skausmą, sutriko jos koordinacija, iki galo neatkurtos rankų funkcijos, vystosi dešinio kelio sąnario artrozė, krypsta stuburas, dėl smegenų sutrenkimo prastėja atmintis, sutriko miegas, gydymas nėra baigtas, ji nuolat vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus; kad ieškovė dėl sužalojimų prarado dalį, t. y. 60 procentų, darbingumo; kad ieškovė dėl sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus (b. l. 8–40, 20, 25–34), pagrįstai sprendime pripažino, jog tais atvejais, kai asmens sužalojimo pasekmės susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje, jog pasekmės yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d., 2004 m. spalio 4 d., 2005 m. balandžio 18 d. ir 2010 m. balandžio 13 d. nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-511/2004, Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-167/2010).

Bylą nagrinėjęs teismas sprendime pagrįstai pripažinęs pasekmės esminiu neturtinės žalos nustatymo kriterijumi, tais atvejais, kai asmens sužalojimo pasekmės susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje, nagrinėjamos bylos atveju, nustatydamas atlygintinos 20 000 Lt neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad žala padaryta ne tyčiniais atsakovo A. A. veiksmais, o dėl neatsargumo, kad atsakovas kaltę pripažino, anksčiau teistas nebuvo ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad atsakovo padėtis yra sunki, nes jis vedęs, nei atsakovas, nei jo žmona nedirba, augina 10 mėnesių kūdikį, šeima išsilaiko iš pašalpos, gaunamos už vaiką, jokio turto bei papildomų pragyvenimo šaltinių neturi, atsakovas yra registruotas Darbo biržoje (CK 6. 250 str. 2 d.).

Apeliantės D. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžio dėl ieškovei autoįvykio metu kilusių pasekmių – sveikatos sužalojimo ir patirtų dvasinių išgyvenimų; pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kad teismo nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis esant panašaus pobūdžio sveikatos sužalojimams nekompensuoja visos sveikatai padarytos žalos ir patirtų išgyvenimų, kad sveikatos pažeidimai sąlygojo ir estetinės žalos atsiradimą, nes ieškovė vaikšto sunkiai, nebegali iki galo atsitiesti, šlubčioja, aplinkoje ji identifikuojama su asmeniu, turinčiu negalią, kad sprendimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo, visiško žalos atlyginimo principams, todėl mano, kad jai dėl nurodytų sveikatos sužalojimų ir patirtų dvasinių išgyvenimų iš atsakovo turėtų būti priteista 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovei sunkiai sutrikdytą sveikatą, sužalojimų pasekmes, dėl sužalojimų ieškovės netektą 60 procentų darbingumą, jos dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir konstatavęs, kad sužalojimo pasekmės yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nustatęs iš atsakovo ieškovei priteistinos 20 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2008). Nagrinėjamos bylos atveju išeitų, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, didesnę reikšmę skyrė žalą padariusio asmens turtinei ir jo šeiminei padėčiai, todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės D. K. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tai, kad žalą padaręs fizinis asmuo dabartiniu metu neturi lėšų žalai atlyginti, negali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui. Šios bylos atveju nustatyta, kad ieškovė dėl sulaužytų dešinės mentės kaulų, kryžkaulio skeveldrinių lūžimų su dislokacija, dešinės pusės priekinės ir užpakalinės šakos lūžimų bei užpakalinės šakos lūžimų, dešinės kojos menisko plyšimo bei raiščių nutrūkimo, stipriai sutrenktų galvos smegenų, t. y. beveik viso kūno sužalojimų, privalėjo ilgą laiką gulėti lovoje, negalėjo miegoti jai patogioje padėtyje, jautė nuolatinį skausmą, vaikščiojo su įtvarais raktikauliui ir kojai, iki šiol vartoja vaistus, iki šiol vaikšto šlubuodama, nėra pilnavertė darbuotoja, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas sužalojimo pasekmės, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, iš dalies sutikdama su apeliantės D. K. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismo nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis esant panašaus pobūdžio sveikatos sužalojimams nekompensuoja visos sveikatai padarytos žalos ir konstatuoja, kad 35 000 Lt nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis ieškovei bus pakankamas atlyginimas dėl jos patirtų išgyvenimų, nes tik atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreikštas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Esant tokiam neturtinės žalos atlyginimo teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgus į nutartyje išdėstytus motyvus, ieškovės D. K. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsižvelgus į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei dalį neturtinės žalos, t. y. 1 727 Lt atlygino, iš atsakovo ieškovei priteistina 33 273 Lt (35 000 Lt – 1 727 Lt = 33 273 Lt). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 18 273 Lt neturtinei žalai atlyginti, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl atsakovo A. A. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš dalies patenkinus ieškovės D. K. apeliacinį skundą ir nustačius 35 000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį ieškovei, nėra pagrindo tenkinti atsakovo A. A. apeliacinį skundą ir iš jo ieškovei priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo nustatymas apskritai neatitiktų ieškovei padaryto sunkaus kūno sužalojimo, sužalojimo pasekmių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

Pakeitus bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – iš atsakovo ieškovei priteistina 1 261, 60 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėti (CPK 93 str. 4 d.). Atmetus atsakovo A. A. apeliacinį skundą neatlygintinos 440 Lt išlaidos už advokatės jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą (b. l. 130).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo A. A. priteista 18 273 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 709 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. K., pakeisti.

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 33 273 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 261, 60 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti, iš viso 34 534,60 Lt D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.