Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kristiana“ skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Kristiana“ skunde prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. rugpjūčio 24 d sprendimą Nr.3R-307(AG-238/01-2016) ir grąžinti UAB „Kristiana“ 2016 m. liepos 20 d, skundą Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr.V3-V3-938(12.1) Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad UAB „Kristiana“ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – VAGK, Komisija) pateikė 2016 m. liepos 20 d. skundą Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1) (toliau - Skundas). 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.3R-307(AG-238/01-2016) (toliau - Sprendimas) VAGK bylą pagal Skundą nutraukė motyvuodama tik tuo, kad byla nėra priskirta jos kompetencijai, nes ginčijamas individualus administracinis aktas turėjo būti skundžiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Sprendimą VAGK priėmė itin formaliai, visiškai ignoruojant esminę aplinkybę, kad pačiame skundžiamame akte buvo nurodyta kita jo apskundimo tvarka; visiškai nevertinant tiek pareiškėjos, tiek atsakovės bylos nagrinėjimo metu šiuo klausimu nurodytų specifinių aplinkybių, dėl jų net nepasisakant Sprendime. UAB „Kristianą“ 2016 m. liepos 20 d. Skundą VAGK pateikė vadovaudamasi tvarka, nurodyta pačiame skundžiamame akte. Jame buvo nurodyta, kad skundas gali būti pateiktas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d., individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. To paties įstatymo 34 str. 1 d. numatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, valstybės institucijos, surašydamos savo sprendimą, privalo nurodyti administracinio akto apskundimo tvarką - duomenis, iš kurių pareiškėjai būtų visiškai aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius jai įstatymo imperatyviai numatytos pareigos surašyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjai dėl to negali kilti jokių neigiamų teisinių padarinių.

Pareiškėja teigia, kad VAGK Sprendime nevertindama atsakovės veiksmų neteisėtumo, net nepasisakydama dėl nurodytų aplinkybių, grubiai pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisę į jos pažeistų teisių gynybą, be to paneigė ir konstitucinį teisinės valstybės principą. VAGK vertindama, kad pareiškėja pažeidė Skundo padavimo tvarką, apsiribojo tik formaliu Teritorijų planavimo įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normų perrašymu, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino nei šalių išsakytu argumentu, nei to, ar pagrįstai pareiškėjos pateiktas Skundas vertinamas kaip nepatenkantis i Administraciniu ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. apibrėžti.

VAGK 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykusio posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad skundžiamą aktą apskundė VAGK ne formaliai dėl jame nurodytos tvarkos, tačiau išanalizavusi skundžiamu aktu nagrinėjamus specifinius santykius. Iš atsakovės pateikto atsakymo turinio bei jame nurodytos apskundimo tvarkos pareiškėja suprato, kad jos pasiūlymai nebuvo vertinami, kaip pateikti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, nes pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo programą pareiškėjai priklausančių pastatų teritorija, (duomenys neskelbtini), nebuvo tikslinama ir iš viso nepateko į planuojamos teritorijos sprendinius (kurie buvo viešinami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka). Todėl pareiškėja pagrįstai manė, kad atsakovės atsakymo skundimui netaikomos Teritorijų planavimo įstatymo normos. Akivaizdu, kad šią situaciją taip suprato ir atsakovė, nes pati skundžiamame akte nurodė apskundimo tvarką VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Teritorijų planavimo įstatyme nurodytai institucijai.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VAGK sprendimas laikytinas formaliu teisės normų perrašymu, nesiejant jų su konkrečia faktine situacija. Todėl VAGK sprendimas ir negali būti laikomas nei teisingu, nei teisėtu, nei pagrįstu.

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos pateiktas „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir Tarnybos atsakymas į jį visiškai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl Tarnybos atsakymas turėjo būti skundžiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsižvelgiant į tai, VAGK sprendimas nagrinėjamu atveju ir negalėjo būti kitoks. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į ginčo dalyko svarbą, darytina išvada, kad pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI), prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama termino praleidimo priežastis. Ta aplinkybė, kad Tarnyba savo 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) nurodė netikslią apskundimo tvarką, nepanaikina minėtos specialios teisės normos galiojimo ir prievolės pareiškėjui laikytis specialiajame įstatyme nustatytos teisingos apskundimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d sprendimo Nr.3R-307(AG-238/01-2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2015-04-15 nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d (kuriame nustatyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Tarnyba) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą), nutarė pritarti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702, rengimo pradžiai (1 p.); pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengtą tvarkymo planą pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (3 p.).

20106-06-14 UAB „Kristiana“ pasiūlymu kreipėsi į Tarnybą (planavimo organizatorių). Siūlė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išskirti į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną - NRu, nustatant, kad pastatai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda. Neatsisakant nurodyto pasiūlymo, tuo atveju, jei ir toliau būtų laikomasi pozicijos, kad teritorija, kurioje yra UAB „Kristiana“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, turi būti rekultivuota, nurodyti tokio sprendimo motyvus ir pagrindimą, šių sprendimų įgyvendinimo tvarką, bei aiškiai nurodyti kompensavimo teisinį bei ekonominį mechanizmą ir aiškius terminus.

2016-06-20 raštu Nr. V3-V3-938 (12.1) Tarnyba pareiškėją informavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rekreacinio prioriteto zonoje, nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano teritoriją. Paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus 2015-07-21 įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija 2010-12-22 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1248 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos jūrinio draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose.

UAB „Kristiana“ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė 2016 m. liepos 20 d. skundą Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)

UAB „Kristiana“ Komisijos prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos 2016-06-20 raštą Nr. V3-V3-938(12.1) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo“; įpareigoti Tarnybą pagal UAB „Kristiana“ pateiktus 2016-06-14 pasiūlymus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) pakoreguoti Vyriausybės 2015-04-15 nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pagrindu tikslinamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, ir, jeigu kils poreikis, atlikti kitas teritorijų planavimo procedūras, reikalingas pareiškėjos pasiūlymams patenkinti. Skunde nurodo argumentus dėl 2016-06-20 rašto nepagrįstumo.

2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.3R-307(AG-238/01-2016) VAGK bylą pagal Skundą nutraukė motyvuodama tuo, kad byla nėra priskirta jos kompetencijai, nes ginčijamas individualus administracinis aktas turėjo būti skundžiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

VAGK konstatavo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 str. 1 d. pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 d. reglamentuota, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Komisija nurodė, kad iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad Teritorijų planavimo įstatymas numato specialią asmenų pasiūlymų atmetimo (nenagrinėjimo) atveju ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką - ginčas nagrinėjamas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, kuri pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 str. 4 d. yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. Komisija nesprendžia ginčų, kuriems įstatymai numato kitokią tvarką. Pagal šio įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. Komisija priima sprendimą bylą nutraukti, jei byla nepriskirta jos kompetencijai. Kadangi ginčas dėl pasiūlymų vertinimo (nevertinimo) iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, byla buvo nutraukta.

Pareiškėja skunde nurodo, kad VAGK sprendimas yra formalus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo visiškai neatskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl esminės aplinkybės: kad skundžiamame Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) buvo nurodyta jo apskundimo tvarka - kreiptis į VAGK arba administracinį teismą. Pareiškėja skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyviu veiksmu aiškinantis skundo padavimo tvarka (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.) (LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-440-12). Individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą, ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjui šioje byloje atstovauja kvalifikuoti advokatai, kurie privalo gerai išmanyti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą, kurių pagrindu rengia skundus. Advokatams, atstovaujantiems pareiškėjai teritorijų planavimo klausimais, turėjo būti žinoma Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, kad planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskustas atitinkamai teritorijų planavimo valstybine priežiūra atliekančiai institucijai, t. y. ginčams, susijusiems su asmenų pasiūlymais, teikiamais dėl teritorijų planavimo dokumentų, yra nustatyta speciali išankstinė ginčų nagrinėjimo neteisminė tvarka. Ta aplinkybė, kad Tarnyba savo 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) nurodė netikslią apskundimo tvarką, nepanaikina minėtos specialios teisės normos galiojimo ir prievolės pareiškėjai laikytis specialiajame įstatyme nustatytos teisingos apskundimo tvarkos. Jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių pareiškėja praleido apskundimo terminą, įstatymas suteikia jai teisę šį terminą prašyti atnaujinti. Taigi pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama termino praleidimo priežastis, o pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas grąžinti skundą VAGK nagrinėti iš naujo prieštarauja specialiajame įstatyme (Teritorijų planavimo įstatyme) įtvirtintai ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkai.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas elgesio modelis, privalomas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. VTPSI: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose Priežiūros aprašo ir Tikrinimo aprašo nustatyta tvarka (LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-985/3D-888 patvirtintame Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraše (toliau - Tvarkos aprašas).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtu ir motyvuotai atmestu pasiūlymu apibendrinimo medžiaga su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąja medžiaga, visuomenės pasiūlymu kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (VTPSI). Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (VTPSI).

Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad teritorijos planavimo dokumentas teikiamas tikrinti VTPSI, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytam planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus dėl teritorijos planavimo dokumento pateikusiems asmenims apskundimo terminui, t. y. praėjus 10 dienų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalį VTPSI privalo per nustatytą terminą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą ir pateikti patikrinimo aktą.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 14 d. pareiškėja, vadovaudamasi Teritorijų planavimo 32 straipsniu, pateikė pasiūlymą planavimo organizatoriui - Tarnybai, kuris vadinasi „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir kuriame aiškiai suformulavo savo siūlymą: „žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra UAB „Kristiana“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kurį UAB „Kristiana“ atlygintinai valdo ir naudoja faktinės žemės nuomos pagrindu, išskirti į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona - Nru, nustatant kad pastatai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda. esamas užstatymas.“. Taigi pareiškėja pateikė konkretų pasiūlymą tvarkymo planui - pakeisti konkrečios teritorijos aplinkos apsaugos teisini režimą.

Planavimo organizatorius - Tarnyba, laikydamasis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, 2016-06-20 raštu Nr. V3-983 (12.1) atsakė pareiškėjai, kad jos rašte minima teritorija (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rekreacinio prioriteto zonoje, su pastatais) nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) tvarkymo plano teritoriją, t. y. Tarnyba pareiškėjos pasiūlymą motyvuotai atmetė. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos pasiūlymai nebuvo vertinami, kaip pateikti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, ir kad atsakovės atsakymo apskundimui netaikomos Teritorijų planavimo įstatymo normos“. Tokie pareiškėjos teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir Tarnybos atsakymas į jį atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl Tarnybos atsakymas turėjo būti skundžiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. VTPSI.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija teisingai ištyrė faktines aplinkybes ir iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Kristiana“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.