- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1069-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11331-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-734-435/2012 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. K. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu J. K. susituokė 1975 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2451). Santuokoje gimė dvi dukterys, kurios šiuo metu yra pilnametės. Santuoka faktiškai yra iširusi. Ieškovė su atsakovu pastaruoju metu šeiminio gyvenimo negyvena, bendro ūkio netvarko, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios kitos šeimos. Šalių santykiai buvo neblogi, tačiau vėliau atsakovas pasidarė uždaras, pradėjo rodyti nepagarbą ieškovei, pradėjo ignoruoti bendrą šeiminį gyvenimą, nesirūpino šeima, 1989 metais gimus antrai dukteriai, šeiminiai santykiai smarkiai pašlijo, atsakovas pradėjo neteikti šeimai jokios materialinės paramos, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukteriai priteisimo. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kadangi jis nevykdė savo pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje. Gyvenant santuokoje su atsakovu buvo įgytas šis turtas: dviejų kambarių su rūsiu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių su rūsiu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo suteiktas neatlygintinai 1992 m. kovo 27 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 700, remiantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 7 straipsniu. Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Nugriovus ieškovės tėvui priklausiusią nuosavybę ir namo vertės nekompensavus, ieškovei ir ieškovės mamai neatlygintinai buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, todėl ši nuosavybė prilygintina paveldėtam turtui. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė paveldėjo mirus mamai ir 2007 m. spalio 11 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas reg. Nr. 4VJ-22331. Nekilnojamojo turto dalinti ieškovė neprašo, nes atsakovas į jį jokių teisių neturi. Santuokos metu atsakovo J. K. vardu 1998 m. spalio 13 d. buvo įregistruota transporto priemonė VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo įregistruota transporto priemonė VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo minėtos transporto priemonės asmeninės nuosavybės teise būtų paliktos atsakovui, kompensacijos už jas ieškovė nereikalauja. Ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė prašė jos ir atsakovo J. K. santuoką, sudarytą 1975 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 2451, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti atsakovui transporto priemones VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė santuoką, sudarytą tarp J. K. ir M. K., įregistruotą 1975 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2451, nutraukti dėl atsakovo J. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti K. pavardę, o atsakovui – K. pavardę; priimti ieškovės ieškinio dalies dėl transporto priemonių priteisimo atsakovui atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti; priteisti ieškovei iš atsakovo 137 Lt ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir 533 Lt kitas pagrįstas išlaidas; priteisti iš atsakovo valstybei 14,68 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad šalių santykiai pašlijo gimus antrajai dukteriai. Atsakovas neteikė jai išlaikymo, todėl ieškovė 2005 metais buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovui niekaip nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis buvo užkluptas šeimos namuose, miegamajame su kaimyne, bei pripažinus, kad jis, būdamas jaunas simpatiškas vyras dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių su įvairiomis moterimis leido laiką kavinėse, kartais negrįždavo į namus, laikytina, nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais dėl to, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje, buvo jai neištikimas. Atsakovas nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji, sulaukusi tam tikro amžiaus, nebegalėjo tinkamai bendrauti su juo. Toks atsakovo požiūris, netgi jei tai ir būtų tiesa, teismo nuomone, reiškia visišką nelojalumą ir nepagarbą sutuoktinei. Atsakovui iš esmės nenurodžius, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, ir apibendrinus byloje surinktus įrodymus laikytina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, nebuvo lojalus, negerbė sutuoktinės, buvo neištikimas, gera valia neteikė išlaikymo dukteriai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo perduotas neatlygintinai Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu. Po A. J., mirusio 1976 m. sausio 5 d., mirties jo turtą, taip pat ir medinį su dviem priestatais gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir kiemo įrengimus, buvusius Kaune, tuometiniame Raudonosios armijos prospekte Nr. 289, paveldėjo jo sutuoktinė E. J. ir duktė M. K. lygiomis dalimis. Ieškovei ginčo butas buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn už jos paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo paimtas ir už kurį nebuvo atlyginta kitaip. Tai reiškia ir tai, kad šis turtas neįgytas už sutuoktinių lėšas, o gautas kaip kompensacija už ieškovei priklausiusį turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno mieto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad gyvendamas santuokoje nebuvo lojalus, negerbė sutuoktinės, buvo neištikimas. Šalių asmeniniai santykiai pašlijo ir santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė išėjo gyventi pas dukterį dar prieš 2 metus. Ji pati atsakovą paliko ir tuo pažeidė sutuoktinės pareigas;
2) santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas šeimai buvo suteiktas 1980 m. spalio 13 d. orderiu Nr. 914. Minėtame orderyje įrašyta ieškovės 3 asmenų šeima. Vadinasi, butas buvo suteiktas šeimos reikmėms. Šiame bute atsakovas gyvena ir yra gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1990 metų. Jei ieškovė būtų neturėjusi šeimos, jai būtų suteiktas mažesnio ploto butas arba vienas butas kartu su motina. Butas, esantis Kaune, Ukmergės g. Nr. 18-59, neturėtų būti prilygintas ieškovės paveldėtam turtui, nes šiame bute apeliantas gyveno su ieškove ir su visa šeima per 30 metų, juo rūpinosi savo lėšomis ir darbu.
Atsiliepimas
Ieškovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis buvo užkluptas šeimos namuose, miegamajame su kaimyne, kad dažnai su įvairiomis moterimis leido laiką kavinėse, kartais negrįždavo į namus. Atsakovas buvo sudaręs nepakeliamas sąlygas gyventi ieškovei kartu su juo viename bute. Dukteriai tapus pilnamete ir įstojus mokytis, buvo reikalinga parama bei papildoma pagalba, todėl ieškovei nebeliko kito kelio kaip tik išsikelti pas ją. Apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įgytas už sutuoktinių lėšas, o gautas kaip kompensacija už ieškovei priklausiusį turtą asmeninės nuosavybės teise. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sutuoktinio paveldėtas turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, todėl jis nutraukiant santuoką nedalintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog prašo panaikinti visą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde išdėstė motyvus tik dėl teismo dviejų teismo sprendimo dalių: 1) kuria teismas pripažino apeliantą kaltu dėl santuokos iširimo; 2) kuria teismas nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su šalių kalte dėl santuokos iširimo
Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, konstatuodamas, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukteriai, todėl ieškovė 2005 metais buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų faktų apie tai, kad jis buvo užkluptas šeimos namuose, miegamajame su kaimyne, taip pat neneigė ir kitų ieškovės nurodytų faktų apie jo santykius su kitomis moterimis. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 101–104), atsakovas teismo posėdžio metu, nors nurodė nebuvęs neištikimas, pripažino, jog kaimynė ateidavo išgerti kavos, jog atsakovas turėjo moterų sąrašus, nepaneigė ir kitų ieškovės nurodytų aplinkybių. Apylinkės teismas, remdamasis paties atsakovo paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo požiūris reiškia visišką nelojalumą ir nepagarbą sutuoktinei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nebuvo lojalus, negerbė sutuoktinės, buvo neištikimas. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Įrodymų, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, byloje nėra.
Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turto padalijimu
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame 2012 m. sausio 31 d. sprendime konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo perduotas neatlygintinai Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu, o tai reiškia, kad šis turtas neįgytas už sutuoktinių lėšas, o gautas kaip kompensacija už ieškovei priklausiusį turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas. Apeliantas J. K. apeliaciniame skunde teigė, kad minėtas butas šeimai buvo suteiktas 1980 m. spalio 13 d. orderiu Nr. 914, kuriame įrašyta ieškovės 3 asmenų šeima. Apelianto manymu, butas buvo suteiktas šeimos reikmėms, todėl neturėtų būti prilygintas ieškovės paveldėtam turtui, nes šiame bute apeliantas gyveno su ieškove ir visa šeima per 30 metų, juo rūpinosi savo lėšomis ir darbu. Apelianto teigimu, butas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas. Šie apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
Kaip matyti iš byloje esančio 1976 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (b. l. 34), po A. J., mirusio 1976 m. sausio 5 d., mirties mirusiojo sutuoktinė E. J. ir jo duktė atsakovė M. K. paveldėjo po ½ dalį medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, ūkio pastato ir kiemo įrengimų, buvusių Kaune, Raudonosios armijos prospekte Nr. 289. Kauno miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1991 m. spalio 18 d. pažyma (b. l. 60) patvirtina, kad vykdant 1975 m. vasario 26 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 78 „Dėl Respublikinės agrochemijos laboratorijos statybos“ 1980 metais už naikinamą sodą buvo apskaičiuota kompensacija, o šios namų valdos pastatų dalis nebuvo įkainota. Ieškovei 1980 m. spalio 13 d. buvo išduotas orderis Nr. 914 (b. l. 29) apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Orderyje nurodyta, kad ieškovės šeimą sudarė ji, jos sutuoktinis J. K. ir 1978 metais gimusi duktė R. K.. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 12) ir iš Kauno miesto mero patvirtinto išrašo matyti, kad minėtas butas pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnį 1992 m. kovo 27 d. buvo perduotas neatlygintinai ieškovei M. K. ir 1992 m. balandžio 16 d. įregistruotas jos vardu. Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. redakcija) numatė, kad buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Šio straipsnio 3 dalis numatė, kad miesto, rajono valdybos sprendimas neatlygintinai perduoti piliečių nuosavybėn gyvenamąjį namą ar butą yra pagrindas techninės inventorizacijos biure įregistruoti juos minėtų asmenų nuosavybės teise.
Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovei ginčo butas buvo suteiktas neatlygintinai jos nuosavybėn už jos paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo paimtas ir už kurį nebuvo kompensuota. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis turtas neįgytas už sutuoktinių lėšas, o gautas kaip kompensacija už ieškovei priklausiusį turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas. Apeliacinio skundo argumentai šios apylinkės teismo sprendimo išvados nepaneigia.
Apeliantas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, jis turėjo teisę visus savo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Apeliantas 2012 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismui pateikė atsiliepimą į M. K. atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinį procesą reglamentuojančios CPK normos nesuteikia teisės apeliantui paduoti atsiliepimą į atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šiuo dokumentu apeliantas faktiškai pildo apeliacinį skundą. Kadangi CPK 323 straipsnis tai draudžia daryti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame dokumente išdėstytų motyvų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.