- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- 1-147-446/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, išsilavinimas vidurinis, dirbantis UAB „Kupora“ tinkuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis R. S., budamas apsvaiges nuo alkoholio, 2007 m. lapkricio 4 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini), vairavo S. C. priklausanti automobili MAZDA XEDOS 9, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko važiavimo greicio , išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta ir atsitrenke i pakeles medi, ko pasekoje, sužalojo V. S., kuriai del dešinio šlaunikaulio ir dešinio gaktikaulio lužiu bei galvos smegenu sumušimo be židininiu pakitimu galvos smegenyse nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir S. D., kuriam del dešinio skruostikaulio kompleksinio lužio nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad jis 2007 m. lapkricio 3 d. apie 18 val. jam priklausanciu automobiliu MAZDA XEDOS 9 atvažiavo iš Vilniaus i Šiluva, i klases draugu susitikima. Susitikimas vyko Šiluvos bare, iš pradžiu alkoholiniu gerimu nevartojo, nes ketino vykti atgal i Vilniu. Veliau, V. S. pasiulius pas ja pernakvoti, jis sutiko, išgere degtines, likerio. Barui užsidarius, susitikimas tesesi O. S. namuose. Iš baro iki klasiokes namu jis atvažiavo automobiliu. Klasiokes namuose alkoholio nevartojo, nes jautesi girtas. Kaip iš klasiokes namu išsiskirste, kaip jis sedo už automobilio vairo ir kokiu tikslu važiavo i Tytuvenus, neprisimena. Kokiomis aplinkybemis ivyko eismo ivykis, negali paaiškinti, nes taip pat neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kalte irodyta pilnumoje.
Nukentejusysis S. D. parode, kad 2007 lapkricio 3 d. Šiluvos bare vyko klases susitikimas. Jis daugiausia gere alu, stipriai nebuvo apgirtes. Užsidarius barui, toliau švente tesesi O. S. namuose, iš kuriu, pasibaigus vakareliui, jis, V. S., R. S. jo vairuojamu automobiliu ketino važiuoti i V. S. namus, bet prieš tai pasisiule parvežti namo klasioka A. K.. R. S. vairavo automobili, V. S. sedejo priekyje, šalia vairuotojo, jis - ant galines sedynes. Parvežus drauga namo, R. S. atgal važiavo labai letai, taciau i V. S. namus nepasuko, staiga padidino greiti, pagarsino muzika ir važiavo link Tytuvenu. Iš anksto nebuvo susitare važiuoti i Tytuvenus, jokio reikalo ten vykti nebuve. Automobilio greitis buvo labai didelis, jis mate, kad R. S. važiuoja 160 kilometru per valanda greiciu, taciau visi buve linksmai nusiteike, niekas del to neprieštaravo, nei jis, nei kiti, važiavusieji automobiliu, nebuvo prisisege saugos diržu. Pirmame Tytuvenu miestelio posukyje Robertas nesuvalde automobilio, trenkesi i bordiura, po to i medi. Autoivykio metu jam buvo sužalota dešine koja, ranka, sulaužytas dešines puses skruostikaulis, taciau jis R. S. jokiu pretenziju nereiškia, nes niekas jo neverte sesti i neblaivaus asmens vairuojama automobili, važiuoti automobiliu nebuvo jokios butinybes, nes iki V. S. namu buvo tik kelios dešimtys metru, jis nebuvo prisiseges saugos diržu, todel del patirtu sužalojimu iš dalies kaltina ir save.
Nukentejusioji V. S. parode, kad 2007 m. lapkricio 3 d. dalyvavo klasioku susitikime Šiluvos bare. R. S. iš pradžiu alkoholio negere, jai pasiulius pernakvoti jos namuose, jis sutiko, veliau vartojo alkoholi. Susitikimo pratesimas vyko O. S. namuose. Ji prisimena tik tai, kaip atsisveikino su klasiokais, paties ivykio, kitu aplinkybiu del patirto išgascio ir streso neprisimena, nieko paaiškinti negali. Autoivykio metu jai buvo sužaloti dubens ir kojos kaulai.
Liudytoja O. S. parode, kad ji dalyvavo kalsioku susitikime, vykusiame 2007 m. lapkricio 3 d. Šiluvoje. Bare jie gere alkoholinius gerimus, ji mate, kaip alkoholi vartojo ir R. S.. Kaip kaltinamasis su nukentejusiaisiais išvažiavo iš jos namu, neprisimena, nes buvo išgerusi.
Keliu eismo ivykio vietos apžiura užfiksuota protokole, eismo ivykio vietos schemoje, fotonuotraukose (b.l. 16-19), iš kuriu matyti, jog ivykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur, kliudes pakeles medi, priešingoje nei važiavimo kryptis kelio puseje stovi stipriai apgadintas automobilis MAZDA XEDOS 9, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2007 m. lapkricio 6 d. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvados (b.l. 23) matyti, kad R. S. kraujyje, paimtame 2007-11-04 05.20 val. , rasta 1,47 promiles etilo alkoholio, Kelmes ligonines Medicinines apžiuros neblaivumui nustatymo aktu (b.l. 24) R. S. nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 495/08(04) (b.l. 26) nurodyta, kad S. D. autoivykio metu 2007 m. lapkricio 4 d. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. dešinio skruostikaulio kompleksinis lužis, kraujosruvos veide.
Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvados Nr. G 2366/07(04) (b.l. 32) matyti, kad V. S. del dešinio šlaunikaulio lužio, dešinio gaktikaulio lužio, galvos smegenu sumušimo be židininiu pakitimu galvos smegenyse, muštines žaizdos galvoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. S., budamas neblaivus ir vairuodamas automobili, pažeide keliu eismo saugumo taisykliu reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu sužaloti du žmones, kuriems padaryti nesunkus sveikatos sutrikdymai, todel jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., sudetis.
Kaltinamojo R. S. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, nurodytu BK 59 str. ir 60 str., nenustatyta.
Del civilinio ieškinio
Nukentejusioji V. S. bylos nagrinejimo teisme metu pateike civilini ieškini (b.l. 93) ir praše priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt turtinei ir 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji nurode, kad del autoavarijos metu patirtu sužalojimu jai teko kesti skausmus, jausti nepatogumus, ji negalejo laisvai bendrauti su draugais, judeti, sportuoti, gyventi pilnavercio gyvenimo, išvykti i užsieni dirbti. Nuo autoivykio dienos ji nesimoke, teko imtis akademines atostogas Šiauliu universitete. Iki šiol ji jaucia neigiamas sužalojimo pasekmes – ji šlubuoja, liko randas ant kojos, kas sudaro estetine problema. Jos manymu, 45000 Lt - nedidele suma, ja prašydama priteisti atsižvelgia i savo kalte, kitu atveju ji butu reikalavusi žymiai didesnes sumos. 5000 Lt turtine žala sudaro 1300 Lt išlaidos benzinui, kurias patyre jos tevai nuveždami ja ir važinedami lankyti i Šiauliu apskrities ligonine, 2500 Lt ji išleido dovanoms gydytojams, medicinos seselems ir slaugems, papildomiems vaistams, aktyvinantiems smegenu veikla, vitaminams, tepalams nuo pragulu, iklotams, sauskelnems, kuriuos pirko gydydamasi ligonineje, ji išleido 350 Lt. Reabilitacijai ji vyko i Palanga, keliones išlaidoms, papildomoms proceduroms, masažams ji išleidusi 450 Lt, vaistams nuo skausmo ir randu -400 Lt.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti, tai ju dydi nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentejusioji V. S. nurodydama, kad del medikamentu, slaugos priemoniu, papildomu proceduru, keliones išlaidu ji patyre 5000 Lt turtine žala, taciau jokiu tai patvirtinanciu irodymu nepateike ir neturi galimybes pateikti, nes receptu, pirkimo kvitu nera išsaugojusi, teismui nustatyti, kokius vaistus ji pirko butent po autoavarijos metu patirtu sužalojimu gydymui, kokias proceduras atliko ir kiek kainuojancias, kiek kartu ji vykusi pas medikus savo transportu, kokios susidare del to išlaidos, neturi galimybes, todel jos ieškinys dalyje del turtines žalos atlyginimo netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Išgyvenimai del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, tokiu kaip sveikata, ypac dideli. CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas, vertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindiniu kriteriju nustatant neturtines žalos dydi, yra jos pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant i asmens patirtu praradimu dydi, ju itaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.
Del autoivykio metu padarytu sveikatos sužalojimu nukentejusioji V. S. patyre fizini skausma, dvasinius sukretimus ir išgyvenimus, todel neturtine žala jai priteistina. Atsižvelgiant i tai, kad nukentejusioji V. S. – studente, sužalojimus patyre mokslo metais, kas neabejotinai apsunkino jai mokymasi, bendravima su bendraamžiais. Del kaulu lužimo jai reikalingas tolimesnis gydymas, nuolatinis apsilankymas pas medikus, operacine intervencija, del ko atsiranda papildomos, iš anksto nenumatytos, pinigines išlaidos, neprognuozuojamas skausmas, nenumatytos pasekmes. Taciau atsižvelgiama i tai, kad V. S. nustatytas nesunkus sužalojimo laispnis, žala padaryta del neatsagumo, neigiamoms pasekmems atsirasti turejo pacios nukentejusios neapdairus, nerupestingas, neatidus elgesys. Ji žinojo, kad R. S., vairuodamas automobili, yra apsvaiges nuo alkoholio, važiuoti kartu jai nebuvo jokios butinybes, nes jos namai buvo vos už keliasdešimties metru, bylos nagrinejimo metu išklausius nukentejusiuju parodymu, kaltinamojo paaiškinimo galima daryti išvada, kad pasivažinejimui R. S. vairuojamu automobiliu nukentejusioji akivaizdžiai pritare. Atsižvelgiant i aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais, nukentejusiajai V. S. priteistina 3000 litu neturtines žalos atlyginimui.
Kaltinamojo R. S. kaip transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta, taciau del žalos atlyginimo Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatu nustatytais terminais ir tvarka V. S. i draudimo bendrove nesikreipe, todel teismas nesprendžia del žalos atlyginimo priteisimo iš draudimo bendroves, o vertina ir sprendžia iš kaltinamojo priteistinos žalos dydi.
Bausmes skyrimas
Kaltinamasis R. S. padare neatsargu nusikaltima, taciau šia nusikalstama veika ivykde šiurkšciai pažeisdamas Keliu eismo taisykles - vairavo transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio, todel jo veika, nors ir padaryta del neatsargumo, yra pavojinga visuomenei. Kaltinamojo prisipažinima nuoširdžiu negalima laikyti, kadangi jis, iš esmes pripažindamas kalte, savo poelgio neigiamai nevertina, del kilusiu pasekmiu neišgyvena, akivaizdžiai kaltina ir nukentejusiuosius, veikos padariniu sušvelninti nesistenge. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo nei bylos nagrinejimo teisme metu nukentejusiuju neatsipraše, nusikaltimu padarytos žalos visiškai neatlygino, po šiurkštaus Keliu eismo taisykliu pažeidimo, sukelusio neigiamas pasekmes, pakartotinai vairavo transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio, už ka jam taikyta administracine nuobauda, kas rodo kaltinamojo ivykdyto nusikaltimo pavojingumo nesuvokima. Esant tokioms aplinkybems, jam skirtina laisves atemimo bausme. Taciau atsižvelgiant i tai, kad jis nusikalto pirma karta, ivykde neatsargu nusikaltima, dirba, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Paskyrus laisves atemimo bausme ir jos vykdyma atidejus, BK 41 str. numatyta bausmes paskirtis – sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir paveikti, kad jis laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu - gali buti igyvendinta. Atsižvelgiant i tai, kad R. S. nusikalto ir teisiamas pirma karta, jam skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis, jo vykdyma atidedant minimaliam laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisemis, tarp ju teise vairuoti keliu transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika, BK 67 str. 3 d. nuostatos leidžia teismui šia baudžiamojo poveikio priemone skirti kartu su bausme. Kadangi kaltinamasis R. S. nusikaltima ivykde šiurkšciai pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalvimus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemone – draudimas maksimaliam terminui vairuoti keliu transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprende:
R. S. pripažinti kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu vieneriems metams, uždraudžiant trejus metus vairuoti keliu transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti ir dokumentu paemima - iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeistas.
Civilini ieškini tenkinti dalinai. Priteisti iš R. S. V. S. 3000 (tris tukstancius) litu neturtines žalos atlyginimo.
Civilini ieškini dalyje del turtines žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.