- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-224-452/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07997-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. J.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei S. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. A., nedalyvaujant atsakovui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisinimo, institucija, duodanti išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu prašė nustatyti su ja nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2016-10-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-10-23 iki 2016-10-23 bei visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas, būdamas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nuo 2015 m. spalio mėnesio negyvena kartu, nesidomi vaiku ir neteikia išlaikymo. Vaikas yra pripratęs prie jos, todėl prašo nustatyti gyvenamąją vietą su ja, o ne su tėvu. Dukra yra dvejų metų amžiaus, tačiau jos poreikiai yra dideli ir kasdien auga. Kas mėnesį išlaidos maistui yra 150 Eur, 35 Eur užmokesčiui už vaikų darželio lankymą, 40 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur žaislams ir ugdymui, 15 Eur sveikatos priežiūros priemonėms, 15 Eur sauskelnėms, higienos reikmėms, 10 Eur transporto išlaidoms. Gyvenamosios patalpos nuoma vienam asmeniui sudaro 60 Eur. Iš viso vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 345 Eur. Atsakovo parama yra būtina, nes jos darbo užmokestis per mėnesį yra 375 Eur, vertingo turto ir santaupų neturi, todėl jai vienai išlaikyti vaiką yra per sunku. Atsakovas nuo 2015 m. spalio mėnesio neprisideda prie dukros išlaikymo. Jis yra jauno amžiaus, darbingas ir gali skirti dukrai 200 Eur išlaikymą bei 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-10-23 iki 2016-10-23.
Ieškovės atstovė advokatė S. S. prašė ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymo atidėti teismo posėdį nepareiškė. Atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. A. byloje pateikė išvadą ir nurodė, kad skyrius sutinka su tuo, jog mažametės G. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir iš tėvo priteistas prašomo dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras, vaiko amžių, taip pat į Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. J. ir G. S. yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvystės faktas šio sprendimo priėmimo metu nėra nuginčytas ir civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo nėra iškelta. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad nepilnamečio vaiko, gyvenančio su motina, buities sąlygos yra tinkamos gyventi, ilsėtis. Motina vaiku rūpinasi. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). Tėvas dukros nelanko ir neprisideda prie jos išlaikymo. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, daro išvadą, kad nepilnametės Gabijos gyvenimas su motina atitinka vaiko interesus, todėl jos gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str.). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas. Nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl laikoma, kad bendravimo tvarka nustatyta šalių sutarimu (CK 3.170 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis, CK 3.156 straipsnis). Tai yra turtinė asmeninė (intuitupersonae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Pagal esančius įrodymus byloje šalių dukra Gabija yra dvejų metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovas neginčijo, kad dukros auklėjimu ir priežiūra rūpinasi viena ieškovė. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės vidutines pajamas sudaro 368 Eur gaunamas darbo užmokestis. Jos vardu registruoto nekilnojamojo ir kilojamojo turto nėra. Atsakovas su atsiliepimu buvo įpareigotas pateikti visus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitus išlaikytinius, tačiau nei duomenų, nei atsiliepimo nepateikė. Iš teismo išreikalautų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenis, neįskaitant išmokėtos 17,06 Eur ligos pašalpos, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-12-31 jo vidutinės vieno mėnesio pajamos buvo 542 Eur. Jo vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių nėra. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, be to, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 345 Eur suma ir nors ji išsamių įrodymų apie tokio dydžio patirtas išlaidas, išskyrus išlaidas už ikimokyklinę ugdymo įstaigą, nepateikė, tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas : vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimo išlaidoms bei gyvenamojo būsto užtikrinimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo nuo 2015 m. spalio mėnesio ir jai vienai tenka pareiga rūpintis bei išlaikyti vaiką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar yra nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančių įrodymų. Paprastai tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovas neginčijo reikalaujamo 200 Eur išlaikymo dydžio. Pagal byloje esamus įrodymus, atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės. Šios nustatytos aplinkybės ir tai, jog ieškovei tenka didesnė našta auginant vaiką, leidžia nukrypti nuo lygybės pricipo ir sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą nei motinos teikiamas išlaikymas. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaiko amžių ir esamo amžiaus vaiko būtinus poreikius, interesus, pateiktą išvadą byloje, liudytojos D. D. parodymus, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant vaikui iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.200 straipsniai). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-10-23 iki 2016-10-23, kuomet atsakovas vaiku nesirūpino ir neteikė jam išlaikymo. Atsakovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu kokiu nors būdu prisidėjo prie dukros išlaikymo. Atsakovas yra jauno amžiaus (33 m.) ir gali susirasti darbą pagal savo sugebėjimus ir išsilavinimą, kad gaunamo užmokesčio pakaktų ne tik paties pragyvenimui ir būtų užtikrinti visi nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovei sunku vienai išlaikyti vaikus dėl gaunamų nedidelių pajamų. Esant nustatytoms aplinkybėms byloje, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 2400 Eur (12 mėn. x 200 eurų) išlaikymo įsiskolinimą (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 23 d. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato darbo užmokestis yra 162,12 Eur, jos laikomos pagrįstomis ir įrodytomis bei tenkintomis (CPK 88 str.1d.6p., 93 str.,99 str.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 str., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016-10-27) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti G. S..
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, 5 Eur (penkis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokų kodas 5660) bei 162,12 Eur (šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.