Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria baudžiamoji byla, kurioje S. T. (S. T. ), R. K. , P. L. , M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99 straipsnyje (genocidu), perduota prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme 2009-11-04 iš prokuroro buvo gautas kaltinamasis aktas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje S. T. , R. K. , P. L. , M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99 straipsnyje (genocidu).

2009-11-13 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo M. M. gynėjo prašymas perduoti bylą prokurorui. Jame nurodoma, jog prokuroras, baigęs ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą neatlikęs visų BPK 218 straipsnyje numatytų veiksmų – nerealizavęs jo teisės susipažinti su bylos medžiaga ir pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą bei teisės apskųsti prokuroro nutarimus, todėl pažeidė įtariamojo teisę į gynybą, ir yra neteisėtas.

Panevėžio apygardos teismas 2009-11-24 nutartimi patenkino minėtą kaltinamojo M. M. gynėjo prašymą ir baudžiamąją bylą, kurioje S. T. , R. K. , P. L. , M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99 straipsnyje (genocidu), perdavė prokurorui, nustatydamas 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokuroras kaltinamąjį aktą grindė remdamasis ne visų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių bei priimtų procesinių dokumentų analize, o kaltinamąjį aktą surašė neatlikęs visų BPK 218 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nebaigęs ikiteisminio tyrimo metu priimtų prokuroro nutarimų apskundimo procedūros, tuo pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytas ir kituose BPK straipsniuose detalizuotas įtariamųjų teises į gynybą. Todėl daroma išvada, kad kaltinamasis aktas yra neteisėtas ir iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Nutartyje nurodoma, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, joje nurodyti asmenys kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl susipažinimui su byla ir prašymams pareikšti skirtas terminas neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Tai 2009-11-05 nutartimi pripažino ir Panevėžio apygardos teismas. Teismas, siekdamas, kad proceso dalyviai pasinaudotų ikiteisminio tyrimo metu Baudžiamojo proceso įstatymu garantuojamomis teisėmis – t. y. teise susipažinti su byla ir pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o prokuroras, išspręsdamas prašymus, gali atlikti papildomus proceso veiksmus, po to, supažindinti proceso dalyvius su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus (BPK 218 str. 2 d.), ir tik atlikus šiuos veiksmus, surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 218 str. 6 d.), perdavė bylą prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas nutartyje nurodė, jog byloje būtinas gilesnis byloje nagrinėjamo laikotarpio pažinimas, supratimas ir visapusiškas įvertinimas bei A. K. veiksmų apimties nustatymas ir įvertinimas.

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras skundu prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Prokuroro manymu, kaltinamajame akte BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų nėra.

Prokuroras nurodo, kad pranešant kaltinamajam M. M. apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, dalyvavo ir jo gynėjai, todėl advokatas R. A. visiškai nepagrįstai teigia, jog apie tai sužinojo likus tik 2 dienoms iki nustatyto termino pabaigos ir spėjo susipažinti tik su 6 bei 7 šios medžiagos tomais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2008-08-08 M. M. gynėjai pateikė prašymą - pripažinti būtinumą skirti pakartotinę komisijinę kompleksinę ekspertizę A. K. mirties aplinkybėms nustatyti, leisti susipažinti su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, įgalinančiais tinkamai argumentuotai paruošti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, sudaryti sąlygas pasidaryti ikiteisminio tyrimo duomenų kopijas. Ši medžiaga 2008-08-20 jiems buvo pateikta. Gynėjai protokole nurodė, kad su bylos medžiaga, esančia devyniuose tomuose, jie susipažino ir 3 dienų laikotarpyje pateiks prašymą pasidaryti jos dokumentų kopijas. 2008-09-01 bylos, kurią tuo metu sudarė 771 lapai, kopija buvo įteikta M. M. advokatui V. S. . Tai patvirtina dokumentų kopijos iš apskaitos registro. 2008-09-28 prašyme dėl minėtos ekspertizės skyrimo gynėjai detaliai analizuoja ikiteisminio tyrimo medžiagą ir tai rodo, kad jie pilnai su ja susipažinę. Todėl 2009-10-12 advokatui R. A. reikėjo susipažinti tik su ta bylos medžiaga, kuri buvo surinkta po 2008-09-01, ir šia teise jis pasinaudojo. Todėl teismo išvada dėl teisių realizavimo suvaržymo yra neteisinga. Prokuroras taip pat pažymi, kad kitiems proceso dalyviams, kurie to pageidavo, buvo įteiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos ir tai pagal BPK 218 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažįstama supažindinimu su bylos medžiaga. Kiti šio straipsnio reikalavimai buvo įvykdyti.

Prokuroro nuomone, BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytos įtariamųjų teisės taip pat nebuvo pažeistos. Vienos iš jų - turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai - realizavimą užtikrina BPK 237 straipsnis, kuriame nurodoma, jog visi proceso dalyviai turi teisę susipažinti ne tik su papildoma po kaltinamojo akto surašymo teisme gauta medžiaga, bet ir per teisėjo nustatytą terminą su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Tai daryti jie gali ir pasibaigus šiam terminui, jei tai netrukdo bylą nagrinėti teisme. O tai reiškia, kad jie tai gali daryti net iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, pateikdami teismui prašymus dėl naujų liudytojų, ekspertų apklausų ir kitų įrodymų išreikalavimo (BPK 270 straipsnis), taip pat šiuos įrodymus pateikdami.

Be to, prokuroras pažymi, kad baigus ikiteisminį tyrimą bei rašant kaltinamąjį aktą į prokurorą su prašymais dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis kreiptasi nebuvo, todėl nebuvo pažeista ir BPK 181 straipsnio 2 dalies nuostata, o Panevėžio apygardos teismo 2009-11-05 nutartis buvo priimta, kai kaltinamasis aktas jau buvo surašytas ir byla buvo gauta teisme.

Teismas, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje būtinas to tikrai sudėtingo laikotarpio ir A. K. veiksmų įvertinimas bei tam nustatydamas trijų mėnesių terminą, pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad A. K. yra suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties) ir šis sprendimas nėra panaikintas.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą tenkinti.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje S. T. , R. K. , P. L. , M. M. kaltinami nusikaltimu, numatytu BK 99 straipsnyje, perdavė prokurorui, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis aktas šioje byloje yra neteisėtas, nes iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Apeliacinis teismas su tokia apygardos teismo išvada nesutinka ir mano, kad ji yra nepagrįsta.

Teisėja skundžiamoje nutartyje konstatuodama, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimų neįvardijo. Pagrindinis argumentas, kuriuo teismas grindžia savo išvadą dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, yra tas, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė neatlikęs visų BPK 218 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nepasibaigus visų priimtų prokuroro nutarimų apskundimo procedūroms, tuo pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytas ir kituose straipsniuose detalizuotas įtariamųjų teises į gynybą. Tokie teismo argumentai yra teisingi tik iš dalies, tačiau jie nėra susiję su kaltinamojo akto turiniu, todėl negali būti pripažinti esminiais BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimais, trukdančiais šią bylą nagrinėti teisme.

BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kada byla perduodama prokurorui, nesant jo prašymo. Minėtoje nuostatoje nurodoma, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje yra aiškiai išdėstyti kaltinamajam aktui keliami reikalavimai. Susipažinus su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, jų, kaip minėta, nėra nurodyta ir apskųstojoje nutartyje.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad buvo pažeistos BPK 218 straipsnio nuostatos, nes proceso dalyviai, neturėdami galimybės per prokuroro nustatytą terminą susipažinti su byla negalėjo realizuoti kitos BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės – pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Manytina, kad tokia teismo išvada tik iš dalies teisinga.

BPK 218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gali būti supažindinama ir įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įtariamiesiems apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo paskelbta pasirašytinai ir jiems buvo išaiškinta teisė pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 7, b. l. 54-55, 57-58). Įtariamųjų gynėjams ir nukentėjusiesiems taip pat buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jiems taip pat buvo išaiškinta teisė pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 7, b. l. 53). Nukentėjusiesiems ir įtariamųjų gynėjams pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą buvo išsiųstas 2009-09-30. Jame nurodyta, jog susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga proceso dalyviai turi teisę iki 2009-10-12 arba gali būti supažindinti su ja įteikiant jiems ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Taigi, prokuroras visiems proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą pranešė tinkamai, ir visi jie turėjo galimybę arba susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, arba gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją, taip pat visi proceso dalyviams galėjo pasinaudoti teise pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą per prokuroro nustatytą terminą pateikta nebuvo. Tik įtariamojo M. M. vienas iš gynėjų (ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį M. M. gynė du Vilniaus ,,SPES“ advokatų kontoros advokatai)atvykęs susipažinti paskutinę nurodyto termino dieną ir paskaitęs bylos medžiagą dvi valandas ( t.7, b.l.59 ), pareiškė prašymą pratęsti BPK 218 straipsnio 2 dalies procedūros terminą. Prokuroras 2009m.spalio 13 d. nutarimu atsisakė tenkinti šį įtariamojo M. M. gynėjo prašymą. Advokatas apskundė tokį prokuroro nutarimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokato skundo nagrinėjimas buvo komplikuotas ir sprendimas dėl minėto prokuroro nutarimo buvo priimtas po to, kai byla su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota teismui. Taigi, iš bylos duomenų seka, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė dar nesibaigus jo priimto nutarimo apskundimo procedūrai. Tuo prokuroras pažeidė BPK 218 straipsnio 6 dalies nuostatą. Tačiau šis pažeidimas negali būti pripažintas esminiu kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu bylą nagrinėti teisme. Taip pat šis pažeidimas negali būti pripažintas esminiu įtariamojo teisės į gynybą pažeidimu, nes šis pažeidimas gali būti ištaisytas teisme.

BPK 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba skubiai ir nuodugniai būtų pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būti apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jei nesupranta ar neklaba lietuviškai.

Šioje byloje visiems įtariamiesiems apie jiems pareikštų kaltinimų pobūdį ir pagrindą pranešta, jiems buvo leista supažindinti su bylos medžiaga, tiems, kurie prašė buvo įteiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (t.7, b.l.60, iš kurio matyti, kad bylos medžiagos kopija įteikta M. M. ). Tačiau įtariamiesiems (kaltinamiesiems), taip pat ir jų gynėjams, manant, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga jie susipažino nepilnai ar neišsamiai dėl laiko trūkumo, jie turi teisę su ja susipažinti teisme. BPK 237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Šio straipsnio 3 dalis nurodo, kad proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas ir pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, jeigu tai netrukdo bylą nagrinėti teisme. Taip pat perdavus bylą nagrinėti teisme, tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai turi teisę teismui teikti prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, o jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Taigi, tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai su bylos medžiaga gali susipažinti teisme, taip pat teismo jie gali prašyti atlikti byloje bet kokį proceso veiksmą ir taip realizuoti savo teisę į gynybą. Tiesa, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, jeigu nagrinėdamas bylą teismas nuspręs, kad reikia atlikti papildomus procesinius veiksmus, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas bylą perduoti prokurorui. Jei teismas nustatys rimtų ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie apsunkins bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę apie tai informuoti atitinkamas institucijas.

Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamąja apygardos teismo nutartimi kaltinamojo akto trūkumai nenustatyti, nurodytas BPK 218 straipsnio pažeidimas, aptariamuoju atveju, nėra esminis ir tai nėra kliūtis bylą nagrinėti teisme. Todėl apskųstoji nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismo teisėja, priimdama nutartį, ir joje nurodydama, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje būtinas detalesnis įtariamojo A. K. veiksmų įvertinimas, išsakė savo ankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pakankamumo. Toks išankstinis bylos duomenų vertinimas yra neleistinas, nes ar pakanka įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti pagal visą pareikšto kaltinimo apimtį, teismas galės nuspręsti tik teisiamajame posėdyje ištyręs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui ją nagrinėti.

Nutartis yra neskundžiama.