- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-102-653/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Skolininkas
- M. K., N. K.
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų skolininko M. K., trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-26154-912/2013 pagal pareiškėjo S. L. prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys: skolininkas M. K., N. K., antstolis I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui M. K. priklauso: 1) 1/2 dalis jo ir sutuoktinės – suinteresuoto asmens N. K. – bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto, t. y. 1/2 dalis, atitinkanti 1,9751 ha plotą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., sklypo dalies vidutinė rinkos vertė – 9150 Lt; 2) 1/2 dalis, atitinkanti 15 vienetų, BUAB „Visus plenus“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 3500 Lt. Taip pat šioje byloje paduotu pareiškimu pareiškėjas prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) skolininkui M. K. paskirti naudotis 1,9751 ha sklypo dalį, UAB „Geonorma“ parengtame žemės klypo naudojimosi tvarkos projekto plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 1-2-8-9-5-6-7-1; 2) suinteresuotam asmeniui N. K. paskirti naudotis 1,9752 ha sklypo dalį, UAB „Geonorma“ parengtame žemės klypo naudojimosi tvarkos projekto plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 8-3-4-9-8. Prašė priteisti iš skolininko ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad antstolis I. G. vykdo priverstinį 1 033 022,90 Lt skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo S. L. naudai pagal Vilniaus miesto 7–ojo notarų biuro 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą antstolis I. G. prašė pareiškėjų prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į prašymą suinteresuoti asmenys M. K. ir N. K. prašė atmesti pareiškėjo prašymą, pareiškėjo siūlomas skolininko dalies bendrame turte nustatymo projektas parengtas neatsižvelgiant į sklypo savininkų interesus, negavus jų sutikimo. Be to, nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal pareiškėjo siūlomą projektą, sumažėtų sklypo vertė, pablogėtų jo naudojimo sąlygos.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą nustatyti suinteresuoto asmens – skolininko M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatė, kad skolininkui M. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo dalies vidutinė rinkos vertė – 9150 Lt. Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarką: 1) skolininkui M. K. paskirti naudotis 1,9751 ha sklypo dalį, UAB „Geonorma“ 2013 m. liepos 8 d. parengtame žemės klypo naudojimosi tvarkos projekto plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 1-2-8-9-5-6-7-1; 2) suinteresuotam asmeniui N. K. paskirti naudotis 1,9752 ha sklypo dalį, UAB „Geonorma“ 2013 m. liepos 8 d. parengtame žemės klypo naudojimosi tvarkos projekto plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 8-3-4-9-8. Nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis, atitinkanti 15 (penkiolika) vienetų, BUAB „Visus plenus“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 3500 Lt. Priteisti išieškotojui iš skolininko 542 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad antstolis I. G. vyko priverstinį 1 033 022,90 Lt skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo S. L. naudai pagal Vilniaus miesto 7–ojo notarų biuro 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą antstolis areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir UAB „Visus plenus“ 30 paprastųjų vardinių akcijų. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d. siūlymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Skolininkas ir suinteresuotas asmuo N. K. susituokė 1976 m. rugsėjo 14 d. Skolininkui M. K. ir jo sutuoktinei N. K. 2002 m. sausio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 3,9503 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys M. K. ir N. K. turtą, kuriame prašoma nustatyti skolininko M. K. dalį (žemės sklypą ir UAB „Visus plenus“ akcijas), įgijo santuokos metu, todėl šis turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Iš į bylą pateikto UAB „Geonorma“ 2013 m. liepos 8 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto matyti, kad juo 3,9503 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) suskirstytas į dvi indeksais „A“ ir „B“ pažymėtas iš esmės lygias dalis (1,9751 ha ir 1,9752 ha). Tai atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą (CK 3.117 str. 1 d.). Į abi nurodytas sklypo dalis galima patekti iš vieno ir iš kito galo – iš automagistralės „Vilnius–Panevėžys“, taip pat iš kito kelio A18“. Suinteresuoti asmenys M. K. ir N. K. nesutinka su pareiškėjo siūlomu projektu, teigia, kad negautas jų sutikimas, bet nepateikia savo siūlomo naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo varianto, taip pat aplinkybių, kaip konkrečiai siūlomas projektas pažeidžia jų interesus. Dėl to teismas sprendė, kad nurodyti suinteresuoti asmenys neįrodė, kad pareiškėjo siūlomas naudojimosi sklypu projektas pažeidžia jų teises. Todėl naudojimosi ginčo sklypu tvarką nustatė pagal UAB „Geonorma“ 2013 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Skolininkas M. K., trečiasis asmuo N. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.180-181). Nurodo, jog su skolininko iniciatyva parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu nesutinka, nes žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas parengtas neatsižvelgiant į skolininko ir jo sutuoktinės, kaip žemės sklypo savininkų, teisėtus interesus. Su rengiamu planu nebuvo supažindinti ir negautas jų sutikimas. Pažymi, kad pagal projektą nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsižvelgiant į numatomas atidalinimo ribas žymiai sumažiną žemės sklypo vertę, o taip pat pablogina sklypo naudojimo pagal paskirtį sąlygas. Visų išdėstytų aplinkybių visuma iš esmės pažeidžia apeliantų, kaip teisėtų žemės sklypo savininkų, teises, todėl pareiškėjo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neturėjo būti tvirtinamas ir jo pagrindu negalėjo būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, o projektas nenagrinėtinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis teisėtų savininkų interesus. Pažymi, kad teismas neinformavo skolininką ir suinteresuotą asmenį apie tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas parengti projektą, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kurį rengiant apeliantai galėjo aktyviai dalyvauti, bei parengiant projektą derinti projekto variantą priimtiniausią visoms šalims ir taip išvengti teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimų.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.186-187) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nei skolininkas, nei suinteresuotas asmuo - bendraturtė N. K., jokios turto naudojimosi tvarkos, kuri būtų jiems priimtina ir nepažeidžianti jų interesų bei tuo pačiu užtikrinanti išieškojimo įvykdymą, nepateikė. Minėtų asmenų nesutikimas su teismo nutartimi iš esmės grindžiamas tik deklaratyviais argumentais, kad kreditoriaus pasiūlyta ir teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jų interesus. Jokių pagrįstų argumentų, kokie naudojimosi tvarkos sprendiniai yra pažeidžiantys jų interesus ir kokius interesus, atsiliepime į kreditoriaus pareiškimą bei atskirajame skunde nėra nurodyti. Atkreipia dėmesį, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nėra turto atidalijimas į atskirus nekilnojamojo turto objektus, dėl ko tokios tvarkos nustatymas nepakeičia turto naudojimo paskirties/sąlygų ir niekaip nėra susijęs su turto (žemės sklypo) vertės sumažėjimu. Be to, esant priverstiniam išieškojimui iš skolininko turto, turi būti užtikrinta kreditoriaus interesų apsauga, kuri šiuo atveju yra esminė. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nustatyti skolininko dalį bendrame su kitais asmenimis turte bei patvirtinti turto naudojimosi tvarką nagrinėjamas pagal procesinės teisės normas teisme, kreditorius neturi pareigos iš anksto derinti su skolininku ar kitais suinteresuotais asmenimis parengtos turto naudojimosi tvarkos. Skolininkas ir suinteresuotas asmuo su kreditoriumi turi teisę sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, taip patvirtindami bendrą susitarimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tačiau šiuo atveju, nei skolininkas, nei suinteresuotas asmuo nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, jokių pagrįstų argumentų dėl, neva, jų interesus pažeidžiančios naudojimosi tvarkos, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas (CPK 667 str. 1 d.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 667 str. 1 d., jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šios proceso teisės normos turinys įgalina spręsti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nenustatytos.
Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę, tai nagrinėjamu atveju yra atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G. vyko priverstinį 1 033 022,90 Lt skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo S. L. naudai vadovaudamasis Vilniaus miesto 7–ojo notarų biuro 2012 m. birželio 26 d. išduotu vykdomuoju raštu. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp skolininko M. K. ir jo sutuoktinės N. K. sudaryta 1976 m. rugsėjo 14 d (b.l.8). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo (b.l.7), be to, nėra įregistruota turto padalijimo faktų (b.l.13-21).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka, dėl to ir žemės savininkų, jiems savo iniciatyva nepradėjus turto dalies nustatymo proceso, sutikimas nėra reikalingas projekto parengimui, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas parengtas neatsižvelgiant į skolininko ir jo sutuoktinės, kaip žemės sklypo savininkų, teisėtus interesus, su rengiamu planu jų nesupažindinus, negavus jų sutikimo.
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia ir tomis aplinkybėmis, jog pagal projektą nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsižvelgiant į numatomas atidalinimo ribas, žymiai sumažina žemės sklypo vertę, o taip pat pablogina sklypo naudojimo pagal paskirtį sąlygas. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei pateikdami atskirąjį skundą nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškia žemės sklypo vertės žymus sumažėjimas, patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į numatomas atidalinimo ribas, taip pat nenurodė kaip pasireiškia sklypo naudojimo pagal paskirtį sąlygų pablogėjimas; nepateikė alternatyvaus žemės sklypo atidalijimo ribų projekto ir alternatyvios naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto (CPK 178 str.). Iš pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto (b.l.151) nėra akivaizdu, kad būtent tokia naudojimosi tvarka sumažina žemės sklypo vertę, pablogina sklypo naudojimo pagal paskirtį sąlygas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš į bylą pateikto UAB „Geonorma“ 2013 m. liepos 8 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto matyti, kad juo 3,9503 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)suskirstytas į dvi indeksais „A“ ir „B“ pažymėtas iš esmės lygias dalis (1,9751 ha ir 1,9752 ha), o tai atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą (CK 3.117 str. 1 d.).
Kita vertus, įstatyme įtvirtinta galimybė ir pačiam kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 str. 3 d.), nors nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas pats skolininkas - tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Apeliantas, siekdamas pasinaudoti galimybe jam priklausančią ginčo turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis c.b. Nr.3K-3-542/2007).
Apibendrinant darytina išvada, jog apeliantai nepagrindė atskirojo minėtų skundo argumentų dėl žemės sklypo vertės žymus sumažėjimo ir sklypo naudojimo pagal paskirtį sąlygų pablogėjimo, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip deklaratyvūs.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tuos apeliantų argumentus, jog teismas neinformavo jų apie tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas parengti projektą, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kurį rengiant apeliantai galėjo aktyviai dalyvauti, bei parengiant projektą derinti projekto variantą priimtiniausią visoms šalims ir taip išvengti teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimų.
Pažymėtina, jog apie teismo posėdį apeliantai buvo informuoti (b.l.158-159); apeliantai pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b.l.162-163); be to pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (patikslintas) buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos iš naujo, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2013-05-31 nutartis buvo išsiųsta apeliantams (b.l.127), taigi apeliantams buvo žinoma apie bylos pagal pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimą teisme ir to nagrinėjimo rezultatus bei apeliacinės instancijos teismo 2013-05-31 nutartyje nurodytus motyvus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 7 str., 644 str. 4 p., šalys procese (taip pat ir skolininkas išieškojimo procese) turi pareigą būti aktyvios, be to šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, prašymus paaiškinimus, naudotis kitomis teisėmis, įtvirtintomis CPK 42 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai nedalyvavo teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta (b.l.168-168-172), neteikė jokių alternatyvių pasiūlymų dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kurie juos tenkintų, nors, kaip jau minėta, nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas pats skolininkas, nes tik tokiu atveju atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas pagal CPK 667 straipsnį nereiškia, jog iš viso teismo nutartyje nurodyto turto bus išieškota skola. Šiuo atveju antstolis toliau vykdys iš nutartyje nurodytos skolininko turto dalies išieškojimą pagal CPK 662-668 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. nebus išieškoma daugiau, negu yra priteista bei galima pagal įstatymų normas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.