Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-253-516/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2-253-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00662-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
A. K. T.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-253-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00662-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1682-253/2015 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo.

Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu pavadintu skundu, prašydama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę vykdyti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei A. K. T. septynių dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas laikytinas ieškiniu ir, kad jis neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad ieškovė nesuformulavo procesinio dokumento faktinio pagrindo, reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę vykdyti teismo sprendimą yra neaiškus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taip pat teismas pažymėjo, kad esant šiems ieškinio trūkumams negalima tiksliai nustatyti ar byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, ar už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, jei taip – jo dydis.

Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, netinkamai patvirtinti ieškinio priedai (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir netinkamai vykdo jai priskirtas pareigas, be pagrindo varžo apeliantės teisę į teisingą teismą. Pateiktas ieškinys atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame aiškiai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. kovo 15 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad ieškovė turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą procesinį dokumentą, sprendžia, kad apeliantė, prašydama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę vykdyti teismo sprendimą, iš tikrųjų ieškinio dalyko (reikalavimo) aiškiai ir tiksliai nesuformulavo. Taip pat iš ieškinio turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinius santykius, iš kurių apeliantė kildina savo reikalavimą atsakovui, nustatyti, kokias ir kieno įstatymų saugomas teises ir interesus ji siekia apginti, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais tos teisės ir interesai buvo galimai pažeisti, t. y. neaiškiai suformuluotos ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Nesant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui ir pagrindui neįmanoma nustatyti ar už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, jei taip – jo dydis, civilinės bylos teismingumo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.

Apeliantės argumentus, susijusius su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo bent jau šioje proceso stadijoje abejoti teismo šališkumu. Be to, teisėjo nušalinimo, nusišalinimo pagrindai ir jų pareiškimo tvarka nurodyta CPK 64–66 straipsniuose. Apeliantė, jei turi pagrindą nepasitikėti teisėja, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikšti nušalinimą.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – 14 dienų nuo šios nutarties paskelbimo, t. y. iki 2016 m. kovo 3 d., išaiškinant, kad patikslintas ieškinys turi būti pateiktas Klaipėdos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. K. T. terminą iki 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė