Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. A-2581-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
A-2581-520/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02319-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2581-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2497; 2) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus P. V. neišmokėtą pensijos dalį – 2 158,08 Lt, ją išmokant per 3 mėnesius nuo priteisimo dienos.

Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimu atsisakė išmokėti pareiškėjai jos mirusio vyro P. V. negautos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo. Pareiškėja pažymėjo, kad P. V. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu ir ji buvo paskirta jo globėja. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybei kyla pareiga visiems asmenims, kurių senatvės pensijos dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos buvo sumažintos, teisingai kompensuoti jų patirtus praradimus. Įstatymas, kuriuo nustatomi minėtų praradimų kompensavimo esminiai elementai, valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis įvertinti valstybės išgales užtikrinti šių praradimų kompensavimą, turi būti priimtas nedelsiant (2014 m. kovo 7 d. sprendimas). Pareiškėjos teigimu, jai turi būti išmokėta jos vyrui priklausiusi, bet neišmokėta, pensijos nepriemoka.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba skundą palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius paaiškino, kad susidariusi pensijos nepriemoka P. V. iki mirties nebuvo apskaičiuota, todėl jam nepriklausė ir negali būti išmokėti jos paveldėtojams. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad P. V. iki jo mirties netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kurios nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl pensija sumažinta pagrįstai. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), tačiau jame nėra numatyta kompensuoti ar išmokėti senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, sumažintas dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų, paveldėtojams.

Šalies argumentai

Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos vyrui P. V. paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota ir mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaravusia Konstitucijai, nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad priėmus sprendimą pradėti mokėti P. V. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas netekto darbingumo pensiją, pirmoji perskaičiuota netekto darbingumo pensija P. V. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie skyriaus sprendimą mokėti ne viso dydžio paskirtą netekto darbingumo pensiją pensijos gavėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, tačiau sprendimo įstatyme nustatytais terminais neapskundė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, būdama P. V. globėja ir manydama, kad dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimu P. V. teisės yra pažeidžiamos, skyriaus veiksmus ir sprendimus galėjo skųsti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos V. V. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 103 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013; 2014 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-918/2014; 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teismas nustatė, kad pirmoji netekto darbingumo pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, P. V. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, būdama P. V. globėja, siekdama tinkamai apginti pripažinto neveiksniu P. V. teises, susijusias su netekto darbingumo pensijos mokėjimu, galėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tačiau iki P. V. mirties – 2012 m. kovo 22 d. – pareiškėja į VSDFV dėl pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sumažintos netekto darbingumo pensijos nepriemokos nesikreipė, VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti P. V. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą pensiją neskundė.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi bei Nuostatų 80 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad P. V. iki jo mirties buvo apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti netekto darbingumo pensijos sumos, konstatavo, kad atsakovas VSDFV ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo P. V. susidariusią netekto darbingumo pensijos nepriemoką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė Kompensavimo įstatymą, kuris nustato kompensavimo mechanizmą asmenims, kurie įstatymo priėmimo dieną gavo pensijas. Teismas nustatė, kad P. V. yra miręs ir jam, kaip mirusiam asmeniui, pensijos mokėjimas nutrauktas iki šio įstatymo priėmimo dienos, todėl ir pagal Kompensavimo įstatymą pareiškėja, kaip P. V. paveldėtoja, negali gauti kompensacijos, kadangi pensijų kompensavimas nėra numatytas mirusio pensijų gavėjo paveldėtojams.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad ginčijamu VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti jai kompensaciją dėl jos mirusiam sutuoktiniui P. V. sumažintos netekto darbingumo pensijos dalies, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III.

Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi Laikinojo įstatymo preambule ir pažymi, kad Lietuvos valstybės politikai, priėmę tokį įstatymą, motyvuodami jį tuo, jog valstybę gali ištikti finansinė krizė, nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos pagerėjus ekonominei padėčiai bus grąžintos. Pareiškėja nurodo, kad Laikinojo įstatymo priėmimo metu pareiškėjos sutuoktinis P. V. buvo gyvas bei, kaip ir daugelis pensininkų, patikėjo valstybės autoritetu, todėl ir pareiškėja, kaip P. V. atstovė, neskundė sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio P. V. mokėti vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintą netekto darbingumo pensiją. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ir akcentuoja, kad Kompensavimo įstatymas prieštarauja Laikinuoju įstatymu prisiimtiems įsipareigojimams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, nes asmenų, mirusių iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2014 m. gegužės 22 d., įpėdiniams nepagrįstai ribojama teisė gauti kompensaciją, todėl pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Šalies argumentai

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra suformavęs teisminę praktiką ir nustatęs procesinius reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo institucijų sprendimų. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje yra kilęs ginčas dėl VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos V. V. prašymą išmokėti jos mirusiam sutuoktiniui P. V. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemoką.

Nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės mero 2000 m. gruodžio 29 d. potvarkiu (b. l. 17) pareiškėja buvo paskirta neveiksniu pripažinto sutuoktinio P. V. globėja. P. V. mirė 2012 m. kovo 22 d. (b. l. 15). Vadovaujantis byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėja yra padavusi pareiškimą paveldėti P. V. turtą (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d. P. V. buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažinta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija, ir nurodytu laikotarpiu susidarė 2 158,08 Lt šios pensijos nepriemoka (b. l. 12). 2013 m. sausio 10 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių ir VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. (4.26)S-5171 (b. l. 12) pareiškėjai pateikė duomenis apie P. V. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dydį bei dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią tokios pensijos nepriemoką. VSDFV 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. (6.5)I-2497 (b. l. 8–9) atsakė į pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. prašymą grąžinti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.26)S-5171 nurodytą P. V. mokėtos pensijos nepriemoką. VSDFV 2014 m. kovo 18 d. rašte nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus sprendimas nuo 2010 m. sausio mėnesio P. V. mokėti vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją nebuvo apskųstas VSDFV teisės aktuose nustatytu terminu, todėl laikomas įvykdytu, t. y. jam buvo išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti netekto darbingumo pensijos sumos, ir mirus P. V. neliko paveldėtojams mokėtinų pensininkui apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl VSDFV sprendimo panaikinimo ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo susidariusios P. V. mokėtos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemokos priteisimo atmetė nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nes iki P. V. mirties – 2012 m. kovo 22 d. – pareiškėja, kaip sutuoktinio globėja, į VSDFV dėl pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sumažintos netekto darbingumo pensijos nepriemokos nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ir pagal Kompensavimo įstatymą pareiškėja, kaip P. V. paveldėtoja, negali gauti kompensacijos, nes pensijų kompensavimas nėra numatytas mirusio pensijų gavėjo paveldėtojams.

Įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos administracinės bylos ribas ir jas peržengė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Įvertinusi apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodė tinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau sprendimą priėmė nuo jos nukrypdamas.

Pažymėtina, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurią citavo ir pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinusi nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, konstatavo, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytą praktiką šiuo klausimu).

Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Šiuo aspektu yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai, pateikti 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmos sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 vadovaudamasis 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išplėstinės teisėjų kolegijos padarytomis išvadomis konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaudamasis nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė datą (momentą, kai tapo žinoma (turėjo tapti sužinoma) apie galbūt pažeistas P. V. teises bei interesus) – 2010 m. sausio mėnesį – kai P. V. buvo išmokėta pirma pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį sumažinta netekto darbingumo (invalidumo) pensija. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tik tai, ar pareiškėja, veikdama kaip P. V. globėja, turi teisę į jam neišmokėtą pensijos dalį, tačiau nevertino pareiškėjos, kaip P. V. teisių perėmėjos, teisės gauti vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemoką. Šios aplinkybės neanalizavo ir VSDFV.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalimi, paveldimi ne tik materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), bet ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja į VSDFV su prašymu kreipėsi kaip P. V. teisių perėmėja.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nebuvo praleistas terminas pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turėjo vertinti ne tik tai, ar P. V. (pareiškėja veikdama kaip jo globėja) iki mirties nebuvo šia tvarka pasinaudojęs, bet ir nustatyti, ar pareiškėja, kaip P. V. teisių ir pareigų perėmėja, laiku kreipėsi į VSDFV, siekdama gauti P. V. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintos pensijos nepriemoką. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV turi ne tik draudėjai, apdraustieji asmenys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių kreipėsi 2013 m. sausio 10 d. (b. l. 12), o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, pateiktais išaiškinimais, tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. AS146-774/2014 buvo susiklosčiusi situacija, kad gavęs asmens prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies, VSDFV teritorinis skyrius šį prašymą perdavė VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad pareiškėja, veikdama kaip P. V. teisių perėmėja, laiku kreipėsi į VSDFV, todėl atsakovas VSDFV nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nebuvo pasinaudota privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl P. V. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtos sumažintos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos.

Taip pat pažymėtina, kad VSDFV ginčijame sprendime konstatavo, kad P. V. buvo išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti netekto darbingumo pensijos sumos, todėl mirus P. V., neliko paveldėtojams mokėtinų pensininkui apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų. Tačiau, kaip buvo pažymėta, VSDFV nevertino pareiškėjos pateikto prašymo tuo aspektu, kad paduodama prašymą pareiškėja, kaip teisių perėmėja, siekė, kad jai būtų išmokėta P. V. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintos pensijos nepriemoka.

Įvertinus tai, darytina išvada, jog VSDFV nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos VSDFV pateikto prašymo ir nenagrinėjo klausimo dėl jos, kaip P. V. teisių perėmėjos, teisės į galbūt nepagrįstai neišmokėtą pensijos dalį. Tik atsižvelgus į aptartas aplinkybes VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, teisme būtų galima įvertinti tai, ar turėjo, ar ne pareiškėja, kaip P. V. teisių perėmėja, teisę į vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi sumažintos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemoką.

Nustačius, kad pareiškėja laiku kreipėsi į privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakovo VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog nebuvo pasinaudota privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, negali būti laikomas teisėtu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nustatytas VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, priimtas netinkamai pritaikius bei aiškinus minėtų teisės aktų nuostatas, neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo naikinamas VSDFV 2014 m. kovo 18 d. sprendimas ir atsakovas įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjos, kaip P. V. teisių perėmėjos, 2013 m. vasario 19 d. prašymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja prieš teismui reikšdama reikalavimą dėl P. V. mokėtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemokos priteisimo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos reikalavimą dėl susidariusios pensijos nepriemokos priteisimo, nesutikdama su priimtu sprendimu, vadovaudamasi ABTĮ 104 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareiškėjos pareikšto skundo ribų ir nepagrįstai pasisakė dėl pareiškėjos teisės gauti kompensaciją vadovaujantis Kompensavimo įstatymu. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nebuvo šios administracinės bylos dalykas, nes Kompensavimo įstatymas buvo priimtas vėliau (įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d.), nei buvo priimtas ginčijamas VSDFV sprendimas ir paduotas skundas, kuriuo buvo apibrėžtos šios administracinės bylos ribos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, vadovaudamasi Kompensavimo įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai būtų pateikusi prašymą išmokėti kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Pažymėtina, kad Kompensavimo įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis nurodyta teisės norma, asmuo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais gali skųsti vadovaujantis Kompensavimo įstatymu priimtą sprendimą Fondo valdybai, kuri turi išnagrinėti ginčą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas su VSDFV sprendimu, paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-312-146/2015).

Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, administracinę bylą nagrinėjantis teismas į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis tik suabejojęs toje administracinėje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikimu Konstitucijai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Kompensavimo įstatymo nuostatų taikymo išėjo už skundo reikalavimo ribų, netenkintinas ir pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šioje administracinėje byloje nurodytas įstatymas neturi būti taikomas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2497 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą įpareigoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėti pareiškėjos V. V. prašymą dėl susidariusios P. V. netekto darbingumo (invalidumo) pensijos nepriemokos.

Pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus P. V. neišmokėtą pensijos dalį – 2 158,08 Lt, ją išmokant per 3 mėnesius nuo priteisimo dienos, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasDalia Višinskienė