Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo G. C. atstovo advokato Valdo Falkausko skundą „Dėl neteisėto įsakymo iš vidaus tarnybos panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas G. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus, prašydamas pripažinti nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir Telšių AVPK) 2017 m. lapkričio (? – galimai 16 dienos) įsakymą Nr. 86-TE-(? – galimai 391) „Dėl inspektoriaus G. C. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti G. C. į Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas; priteisti iš Telšių AVPK pareiškėjo naudai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Analizuojant faktines aplinkybes tokio teisinio reglamentavimo požiūriu matyti sekančios faktinės aplinkybės. Pirma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl pareigūno ir konkrečiai - ne dėl G. C. nusikalstamos veikos. Apie tai, kad įvykyje prie „Patajos“ klubo dalyvavo pareiškėjas, paaiškėjo tik tyrimo metu, o pagrindas pareikšti pareiškėjui pranešimą apie įtarimą atsirado 2017 m. spalio 13 d. Telšių AVPK Imuniteto skyrių informacija apie ikiteisminį tyrimą pasiekė 2017 m. spalio 18 d., kur vyriausiosios tyrėjos A. Butkienės tarnybinio pranešimo pagrindu buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Šiaulių apskrities VPK pateiktoje informacijoje nebuvo jokių duomenų apie jokius kitus G. C. tarnybinius nusižengimus. Tai reiškia, kad Telšių AVPK gavus duomenis apie galimą nusikalstamą veiką, bet negavus ir savarankiškai nesurinkus duomenų apie kitus savarankiškus tarnybinius nusižengimus, tarnybinio patikrinimo procesas turėjo būti pradėtas ir sustabdytas. Be to, pareiškėjo atstovas advokatas skunde nurodė, kad Telšių AVPK viršininkas R. R. kreipiasi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Prokuroras V. Budris suteikia tokį leidimą. Prie tarnybinio patikrinimo yra prijungiama ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau lieka neaišku kiek šios medžiagos yra gauta teisėtai pagal prokuroro leidimą, o kiek - pažeidžiant nustatytą tvarką. Mat, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijų matyti, kad dalies dokumentų kopijos yra patvirtintos 2017 m. rugsėjo 24 dieną bei spalio 13 dieną, t. y. kai komisariato viršininkas R. R. dar nežinojo apie ikiteisminį tyrimą ir nebuvo gavęs leidimo pasidaryti bylos dokumentų kopijų. Kada ir kieno yra patvirtintos kitos ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijos, o taip pat kiek iš viso buvo padaryta ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijų ir ar jos buvo oficialiai perduotos Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui - neaišku, nes turimi antspaudai yra neįskaitomi, nėra jokio oficialaus rašto, iš kurio matytųsi, kad Telšių apskrities VPK viršininko prašymas yra tenkinamas ir perduodamos dokumentų kopijos. Tokia situacija leidžia pagrįstai manyti, kad Telšių apskrities VPK buvo organizuotas neskaidrus ir tendencingas vidaus tyrimas, kurio išvados ir rezultatai buvo nulemti iš anksto. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo bylos duomenys nebuvo oficialiai perduoti Telšių apskrities VPK, visos nelegaliai gautos bylos kopijos negalėjo būti vertinamos dokumentų tikrumo ir teisingumo požiūriu, jose esama informacija negalėjo būti imama pagrindu tam tikrų faktinių ar teisinių aplinkybių nustatymui. Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius privalėjo vykdyti imperatyvią Tvarkos 12 punkto nuostatą ir tarnybinį patikrinimą, net ir gavus ikiteisminio tyrimo dokumentus, sustabdyti. Nežiūrint aukščiau išvardintų faktinių ir teisinių aplinkybių, 2017 m. spalio 31 d. G. C. įteikiamas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-32. Jame nurodoma tokia padaryto tarnybinio nusižengimo esmė: „Yra duomenų, jog galimai padarėte tarnybinį nusižengimą: 2017-09-24 apie 00.04 val. Viešoje vietoje - prie naktinio klubo „Pataja“, esančio Rudės g. Nr. 27B, Šiauliai, veikdamas kartu su E. A., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, t. y. spirdamas V. P. du kartus į nugaros sritį, o E. A. suduodamas ranka V. P. į veido sritį, po kurių V. P. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu demonstravote nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdėte visuomenės rimtį ir tvarką. Būdamas policijos pareigūnu apie įvykį pareiškėjas policijai nepranešė, neužkirto kelio neteisėtiems tiek savo, tiek E. A. veiksmams bei pasišalino iš įvykio vietos. Tuo galimai tyčia padarė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo pareiškėjo profesinė pareiga. Pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas elgės priešingai, nei numatyta teisės aktuose, todėl galimai atliko neteisėtus veiksmus. Pakliuvęs į konfliktinę situaciją neinformavo savo tiesioginio viršininko. Savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidėte Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., ir 5 p., Vidaus tarnybos statuto vieną iš pagrindinių principų, numatytą 29 str. 1, 2, 3 punktuose, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d. Be to, nesilaikė Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 p., 4.9 p., 4.28 p., 14.1 p., 14.3 p., 14.5 punktuose nurodytų nuostatų. Savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. C. skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 86-TE-391 „Dėl inspektoriaus G. C. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 28), kuriuo pareiškėjui G. C. vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-71, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, panaikinimo įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į jo eitas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju – statutiniu valstybės tarnautoju ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, veiklą.

Pareiškėjas G. C. atleistas iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017 m. spalio 18 d. gautas Telšių AVPK imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos Aušros Butkienės tarnybinis pranešimas, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjui G. C. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49373-17, 2017 m. spalio 13 d. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 284 str., jis apklausiamas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė. 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjui surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR2-11182 (b. l. 7), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju, galimai padarė tarnybinį nusižengimą dėl pareigūno vardo pažeminimo, todėl tikslinga pareigūno atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą ( b. l. 7). Policijos pareigūnas, 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 00.04 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Pataja“, esančio adresu Rūdės g. 27B, Šiaulių mieste, veikdamas kartu su E. A., bendrais tyčiniais veiksmais panaudojant fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, t. y. spirdamas V. P. du kartus į nugaros sritį, o E. A. suduodant ranka V. P. į veido sritį, po kurių V. P. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo galimai tyčia darė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo pareiškėjo profesinė pareiga; pareiškėjas kaip policijos pareigūnas elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose, todėl galimai atliko neteisėtus veiksmus. Pakliuvęs į konfliktinę situaciją neinformavo savo tiesioginio vadovo; savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. ir 5 p. Vidaus tarnybos statuto vieną iš pagrindinių principų, numatytą 29 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, Policijos įstatymo 3 str. straipsnio 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d.; be to, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.28, 14.1, 14.3, 14.5 punktuose nurodytų nuostatų; savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką; prašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2017 m. lapkričio 7 d. 2017 m. lapkričio 15 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-71 (b. l. 20-27) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) Telšių AVPK viršininko 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-391 (b. l. 28) pareiškėjas atleistas 2017 m. lapkričio 16 d. iš vidaus tarnybos inspektorių Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtas skundžiamas įsakymas dėl inspektoriaus G. C. atleidimo iš vidaus tarnybos.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49373-17, dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 281 str. 1 d., požymius, apie tai, kad G. C. 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 00.04 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Pataja“ išprovokavo konfliktą, būtent du kartus spyrė V. P. į nugarą, o jam matant E. A. sudavė ranka V. P. į veidą, ko pasekoje jis nugriuvo. Pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, leidžia pagrįstai teigti, jog G. C. pats išprovokavo konfliktą pirmą kartą spirdamas V. P., kai šis ramiai stovėjo ant laiptų ir kiek suprantamą iš vaizdo įrašo, tik bendravo V. P. veiksmai nekėlė jokio pavojaus nei aplinkiniams nei pačiam G. C., t. y. G. C. nesigynė pats bei negynė aplinkinių asmenų. Apie įvykį policijai nepranešė, neužkirto kelio neteisėtiems tiek savo, tik E. A. veiksmams bei pasišalino iš įvykio vietos. Tuo tyčia darė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Be to, 2017 m. spalio 13 d. apklaustas įtariamuoju G. C. nurodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies. Neatsakingas pareigūno G. C. elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. ir 5 p. Vidaus tarnybos statuto vieną iš pagrindinių principų, numatytą 29 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, Policijos įstatymo 3 str. straipsnio 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d.; be to, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.28, 14.1, 14.3, 14.5, taip pat konstatuojant, kad pareigūno veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, o pareigūnas G. C. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jis atleistinas iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė Statuto 33 straipsnio 9 dalies reguliavimo, kurioje imperatyviai nurodyta, kad paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra stabdoma. Atsakovas su tokia pareiškėjo nuomone nesutinka ir teigia, jog pareiškėjo atleidimas iš darbo vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas, įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Pažymėtina, jog atsakovas skundžiamame įsakyme nekonstatavo, jog pareiškėjas yra padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jam tik buvo pareikštas įtarimas nusikatamos veikos, tačiau įvertino, jog pareiškėjo veiksmai nepranešimas apie įvykį policijai, neužkirtimas kelio neteisėtiems tiek savo, tiek E. A. veiksmams bei pasišalinimas iš įvykio vietos, vertintinas kaip savarankiškas nusižengimas, sudaro pagrindą pripažinti pareigūno vardo pažeminimą. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Vertinant asmens kaltę (policijos pareigūno elgesį konflikto situacijoje) atsižvelgiama į faktinį elgesį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas – policijos pareigūnas konfliktinėje situacijoje neatitiko teisės aktuose, Etikos kodekse nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes pareiškėjas nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (t. y. užkirsti kelią tiek savo tiek ir šalia esančio asmens neteisėtiems veiksmams). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, bendros informacijos dokumentai), darytina išvada, jog yra pareiškėjo kaltė dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, pareiškėjas nepasielgė taip, kad užkirstų kelią neteisėtiems veiksmams, o jiems kilus pranešti apie įvykį policijai. Pareiškėjas tyrimo metu buvo informuotas, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariamas ir pastarasis teikė paaiškinimą. Pareiškėjo kaltės laipsnio ir nusižengimo pasekmės yra įvertintos atleidžiant pareiškėją iš pareigų, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą. Skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai atsispindi motyvuotoje išvadoje dėl nusižengimo.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kaip jau minėta, kad tarnybinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie vertintini kaip žeminantys pareigūno vardą. Taigi ir pareiškėjo atliktų veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios bei tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos, todėl, nustačius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui turi būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareigų.

Kaip jau minėta Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui gavus pranešimą, apie tai, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjui G. C. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49373-17 buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (b. l. 7).

P. B. 181 straipsnio 1 dalį įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu, bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, tačiau šis BPK straipsnis nedraudžia ir kitiems subjektams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. „Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos Rekomendacijų patvirtinimo“ įsakymo Nr. I-279 Rekomendacijų 3 punktas numato, kad Rekomendacijos taikomos, kai į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą kreipiasi drausminius ir tarnybinius nusižengimus tiriantys subjektai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimo grupė pranešimu Dėl tarnybinio VPK viršininkas R. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu, kuriame nurodė, kad dėl tarnybinio patikrinimo, kuris atliekamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje tyrėjo G. C., todėl prašo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir padaryti reikiamas dokumentų kopijas (b. l. 9-10).

Rekomendacijų 21 punktas numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs besikreipiančio subjekto prašymą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų pateikimo, raštu (paštu, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis) pateikia prašymą prokurorui dėl leidimo teikti ikiteisminio tyrimo duomenis ir jų apimties.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras išnagrinėjęs Telšių AVPK viršininko Remigijaus Rudmino prašymą leido susipažinti su bylos medžiaga bei pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Pareiškėjo argumentas, kad Telšių AVPK viršininkas negalėjo pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas bei susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismas atmeta, kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. spalio 31 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo patikrinimo yra netinkamas, taip pat pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra aišku kokį įstatymą, ar teisės aktą jis pažeidė.

Nustatyta, kad Telšių AVPK vidaus tyrimo grupė gavusi informaciją apie Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK atliekamą tarnybinį patikrinimą, Telšių AVPK vidaus tyrimo grupė pranešė G. C. dėl tarnybinio patikrinimo. Pranešime nurodė, jog <...būdamas policijos pareigūnu elgiatės priešingai, nei numatyta teisės aktuose, todėl galimai atlikote neteisėtus veiksmus. Pakliuvęs į konfliktinę situaciją neinformavote savo tiesioginio vadovo, todėl savo veiksmais galimai pažeidėte Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., ir 5 p., Vidaus tarnybos statuto vieną iš pagrindinių principų, numatytą 29 str. 1, 2, 3 punktuose, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d. Be to, nesilaikėte Lietuvos P. G. komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 p., 4.9 p., 4.28 p., 14.1 p., 14.3 p., 14.5 punktuose nurodytų nuostatų. Savo veiksmais ir elgesiu galimai pažeminote policijos pareigūno vardą, sulaužėte Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką >. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, kuris su įstatymais savo darbe susiduria kiekvieną dieną. Tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, už kokius neteisėtus veiksmus, surašytas šis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo, todėl teismas preziumuoja, kad pareiškėjas įstatymus žino, todėl ir pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo buvo aiškus bei tinkamai surašytas, kuriame nurodyta kokiais veiksmais ir elgesiu galimai pažeisti įstatymai (b. l. 18 - 19).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadą, darytina išvada, kad pareiškėjas G. C. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) pagrindu atleistas teisėtai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisiant darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra pagrindo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. E. Ž. T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus.