- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- e2-238-470/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02496-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- O. G.
- Advokatai
- Monika Šereikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovei O. G. dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. B. (toliau – Ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad tarp jos ir atsakovės O. G. 2015-06-17 sudaryta panaudos sutartis yra nutraukta ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš buto bei rūsio (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra 81,72 m² ploto buto (duomenys neskelbtini) savininkė, butą su rūsiu įsigijo iš viešųjų varžytynių 2015-06-12. Su buvusia buto savininke O. G. 2015-06-17 sudarė rašytinę sutartį, kurios pagrindu leido jai iki susiras kitą butą toliau gyventi bute su įpareigojimu atsiskaityti už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad atsakovė kas mėnesį mokės 90 Eur nuomos mokestį, tačiau vėliau nusistovėjo tarpusavio sutarimas, kad šio mokesčio ji iš atsakovės nereikalaus. Atsakovė O. G. iki šio laiko gyvena jos bute ir nesutinka jo atlaisvinti, nors buvo ne kartą raginta tai padaryti, o būtent 2018-05-01 atsakovė jos buvo paraginta išsikraustyti, su raginimu sutiko ir raštu parašė, kas iš buto išsikraustys iki 2018-07-01, taip pat nurodė, kad toks laikas jai yra pakankamas susirasti kitą būstą, 2019-07-18 ji dar kartą įteikė atsakovei priminimą dėl išsikeldinimo, atsakovė dar kartą savo ranka įrašė patvirtinimą, kad sutinka išsikelti iš buto iki 2019-09-01, tačiau jokių veiksmų neatliko. Dar vėliau atsakovė parašė dar vieną pasižadėjimą iki 2019-10-01 išsikelti, tačiau net užvedus bylą teisme ji to neatlieka.
Atsakovė O. G. (toliau – Atsakovė) su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Parengiamojo teismo posėdžio metu ji nurodė sutinkanti su reikalavimu dėl išsikeldinimo, tačiau teismui priėmus ieškinio patikslinimą nurodė, kad su reikalavimu pripažinti panaudos sutartį nutraukta ir su reikalavimu ją iškeldinti nesutiko. Paaiškino, kad Ieškovė butą įsigijo iš varžytynių, tačiau jai, kaip buvusiai savininkei leido toliau gyventi iki ji susiras kitą būstą. Tarp jų buvo pasirašyta sutartis, kurios sąlygomis ji prisiėmė pareigą mokėti būsto komunalinius mokesčius ir 90 Eur kas mėnesį buto nuomos mokestį. Savo prievoles ji vykdė tinkamai, visas lėšas Ieškovei yra sumokėjusi. Nuomos sutartis nuolatos buvo pratęsiama žodiniu arba rašytiniu susitarimu, ji nėra nutraukta, todėl ji nesutinka išsikelti iš buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2015-06-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. B-15008625 pagrindu įsigijo butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp Ieškovės ir Atsakovės 2018-06-05 sudaryta neterminuota sutartis, kurios pagrindu Ieškovė leido Atsakovei toliau gyventi bute, o Atsakovė įsipareigojo mokėti būsto komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį. 2018-05-01 Ieškovė raštu paragino Atsakovę išsikeldinti iš buto, Atsakovė raginimą gavo ir pateikė rašytinį pasižadėjimą išsikelti iš buto iki 2018-07-01, tačiau sutartu terminu iš buto neišsikraustė, į Ieškovės vėlesnius raginimus išsikelti nereaguoja ir toliau gyvena Ieškovei priklausančiame bute.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).
Ieškovė Atsakovės atsakomybę įrodinėja rašytine sutartimi, remdamasi CK 6.576 straipsniu, 6.629 straipsniu, ir nurodo, kad sudaryta buto nuomos sutartis, kuri Atsakovei nemokant būsto nuomos mokesčio ir Ieškovei nesiekiant šio mokesčio išsiieškoti, iš esmės tapo būsto panaudos sutartimi. Remdamasi CK 6.629 straipsnyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata dėl naudojimosi daiktu mano, jog Atsakovei duotas terminas išsikraustyti baigėsi praėjus 3 mėnesiams po 2018-05-01 raginimo išsikelti iš buto (CK 6. 642 str. 1 d.). Be to pažymi, kad Atsakovė pati raštu sutiko išsikelti iš buto iki 2018-07-01. Vėlesnis raginimas (pakartotinis raginimas) atsakovei buvo parašytas ir įteiktas 2019-07-18, Atsakovė raštu patvirtino sutinkanti išsikelti iš buto iki 2019-09-01. Ieškovė savo reikalavimą dėl keldinimo grindžia minėtais raginimais išsikelti ir Atsakovės rašytais sutikimais išsikelti.
Atsakovė įrodinėja, kad tarp jos ir Ieškovės rašytinės sutarties pagrindu Ieškovei leidus neterminuotai gyventi jai priklausančiame bute susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ji gavo teisę naudotis būstu, mokant komunalinius mokesčius bei nuomos mokestį. Atsakovės teigimu ji sąžiningai vykdė savo, kaip nuomininkė prievoles – mokėjo komunalinius mokesčius už butą, o taip pat nuompinigius. Pakartotinius raginimus išsikelti iš buto ir savo rašytus prierašus juose dėl pasižadėjimo išsikelti vertina kaip nuomos sutarties pratęsimą abipusiu sutarimu ir sprendžia, kad nuomos teisiniai santykiai nėra pasibaigę, todėl ji teisėtai naudojasi būstu.
Pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalių parodymais ir rašytine sutartimi, sudaryta 2015-06-17, nustatyta, kad Ieškovės sutikimu buvusi būsto savininkė Atsakovė, iš viešųjų varžytynių pardavus jos butą (duomenys neskelbtini), liko jame neterminuotai gyventi toliau. Tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties vertinimo nuomos ar panaudos sutartimi iš esmės ginčo išsprendimui lemiamos įtakos neturi, kadangi konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004). Tačiau šios bylos atveju, Atsakovei nepateikus įrodymų apie nuomos mokesčio sumokėjimą ir Ieškovei tvirtinant apie nuomos sutarties virsmą panaudos sutartimi, yra pagrindas spręsti, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui, panaudos sutartis pasibaigia. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį.
Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad Atsakovė turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys bendravo žodžiu ir raštu, Atsakovės rašytas raštas patvirtina, kad ji nuo 2018-05-01 yra įspėta apie Ieškovės reikalavimą išsikeldinti iš buto ir kad ji sutinka iš ginčo buto išsikraustyti iki 2018-07-01. Be to, Atsakovė savo ranka įrašė, t. y. patvirtino, jog toks laikas jai yra pakankamas susirasti kitą gyvenamąją vietą. Taigi, Atsakovei nuo 2018-05-01 buvo žinoma apie Ieškovės reikalavimą nutraukti neterminuotą naudojimosi būstu sutartį, o vėlesni šalių susitarimai tik patvirtina, kad Atsakovė per įspėjimo terminą iš buto faktiškai neišsikraustė. Šalys, Atsakovei nustatytu terminu neišsikrausčius iš buto, vėliau raštu numatė kitus išsikeldinimo terminus, tačiau negalima sutikti su Atsakovės nuomone, kad tokiais susitarimais buvo pratęsiama anot jos nuomos sutartis, nes kaip matyti iš susitarimų turinio, juose buvo fiksuojami tik nauji išsikėlimo terminai, bet nebuvo tariamasi dėl nuomos ar panaudos sąlygų pratęsimo. Taigi, laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia. Ši aplinkybė sudaro pagrindą iškeldinti Atsakovę iš jos užimamo būsto.
CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.
Nustatyta, kad Atsakovė raginimą išsikelti iš buto gavo 2018-05-01, trys išsikėlimui numatyti mėnesiai suėjo 2018-08-01. Praėjus daugiau nei pusantrų metų po termino pasibaigimo Atsakovė vis dar gyvena Ieškovei priklausančiame bute, todėl Ieškovės prašymas iškeldinti Atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš Atsakovės priteistinos Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2015-06-17 sutartį, sudarytą tarp ieškovės Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta ir iškeldinti atsakovę O. G. su visa jos asmenine manta iš ieškovei Ž. B. priklausančio buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,04 Eur (penkis eurus 4 ct) pašto išlaidų valstybei (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.