- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-584-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01977-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 20 d., 9 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, konflikto su pastato budėtoju dėl buvimo universiteto patalpose metu, nevykdė budėtojo reikalavimų išeiti iš patalpų, stumdė budėtoją matant kitiems universiteto darbuotojams, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grubiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja I. M. 2016 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. A. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, ir nubaudė R. A. 57 Eur bauda. Kauno apylinkės teisme gautas R. A. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti administracinę nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria paliko 2016 m. vasario 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir R. A. skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad R. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, yra įrodytas, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. 2016 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje laikytas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nebuvo teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde R. A. prašo prijungti prie bylos 2 vaizdo įrašus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 gegužės 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti; išspręsti bylą iš esmės, t. y. panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. paskirtą administracinę nuobaudos administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini).Skunde teigiama, kad budėtojo A. V. parodymai teisme turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi jo parodymai teisme nenuoseklūs. Kauno apylinkės teismas įrodydamas skundą padavusio asmens R. A. kaltę nepagrįstai vadovavosi budėtojo A. V. teisme pateikta iš esmės pakeista konflikto versija, t. y. pakeistais jo pirmiau duotiems parodymais, kurie prieštarauja paties budėtojo nurodytoms aplinkybėms policijos pareigūnams, pareiškime policijai, faktinėms byloms aplinkybėms, remiantis kuriomis konfliktą išprovokavo budėtojas A. V. sąmoningai drausdamas R. A., patekti į universiteto skaityklą, neteisėtai reikalaudamas išeiti iš patalpų ir tokiu būdu 2016 vasario 20 d. budėtojas A. V. sąmoningai išprovokavo konfliktą. Todėl Kauno apylinkės teismas versija nepagrįstai nustatė, kad pagal budėtojo A. V. parodymus konfliktas kilo dėl to, kad 2016 vasario 20 atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. užsipuolė budėtoją, griebė jam už krūtinės ir nuėjo į skaityklą.Skunde taip pat teigiama, kad A. V. tiesiogiai dalyvavo konflikte ir yra šiuo konfliktu suinteresuotas asmuo. A. V. skundą padavusį asmenį R. A. laikė „nepageidautinu universitete“ ir anksčiau trukdė patekti R. A. į universiteto skaityklą, ne kartą dėl to konfliktavo su skundą padavusiu asmeniu. Apelianto teigimu, jo parodymai nuo pat konflikto pradžios buvo nuoseklūs: A. V. jam pastojo kelią, kurį R. A. bandė apeiti siekdamas išvengti konflikto, o tik po to atstūmė budėtoją nuo savęs, kai šis fiziškai apeliantą bandė sulaikyti griebdamas jam už rankos.Skunde nurodoma, kad liudytojos J. L. parodymai teisme skiriasi nuo jos parodymų užfiksuotų policijos tarnybiniame pranešime konflikto dieną. Apelianto teigimu, J. L. parodymai, kurie skiriasi nuo A. V. parodymų teisme, taip pat turėtų būti vertintini kritiškai. Vertinant liudytojų budėtojo A. V. ir J. L. parodymus teisme būtina atsižvelgti į tai, kad J. L. tiesiogiai sieja darbiniai santykiai su A. V..Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2016-02-20 budėtojo A. V. pareiškime policijai šalia minėtų žodžių „puolė už krūtų“ yra nežinia kada ir kieno darytas pataisymas ranka - pareiškime įterptas įrašas šeštosios eilutės viršuje: „mane stumdė, sudavė į krūtinę“. Apeliantas pažymi, kad policija nereikalavo vaizdo įrašų iš universiteto, paskyrė nuobaudą atsižvelgusi į universiteto budėtojo A. V. ir skaityklos darbuotojos I. J. pasakojimus, kuriuos apeliantas laiko apkalbomis.Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad į baigiamąjį teismo posėdį atvykęs policijos atstovas P. M. palaikyti skundą padavusio asmens R. A. kaltę yra buvusios Kauno apylinkės teismo teisėjos D. M. sutuoktinis. Ši buvusi teisėja D. M. yra buvusi teisėjos L. Š. nagrinėjusios šią administracinę bylą kolegė su kuria galimai išlikę asmeniniai ryšiai. Teisme liudijusi tyrėja I. M. teigė, kad sprendimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas apeliantui pavėluotai atvykus į posėdį. Tačiau policijos atstovas teigė, kad apeliantas buvo supažindintas su byla, nors to nebuvo, kadangi tai prieštarauja pačios tyrėjos I. M. parodymams, kad sprendimas skirti administracinę nuobaudą jau buvo priimtas R. A. pavėluotai atvykus į posėdį.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atsiliepime prašoma R. A. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus surinktus įrodymus bei visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. A. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog R. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grubiai pažeisdamas viešąją tvarką ir viešąją rimtį.Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 20 d., 09 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, konflikto su pastato budėtoju dėl buvimo universiteto patalpose metu, nevykdė budėtojo reikalavimų išeiti iš patalpų, stumdė budėtoją matant kitiems universiteto darbuotojams, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grubiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 str. numatyta už nedidelį chuliganizmą. Pagal šią normą nedidelis chuliganizmas – tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš minėtos normos dispozicijos matyti, kad būtinas šio pažeidimo sudėties požymis yra padariniai, t. y. viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas. Byloje nėra ginčo, kad įvykis įvyko viešoje vietoje ir kad tai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. R. A. neneigia konflikto, tačiau teigia, kad minėtą konfliktą išprovokavo A. V.. Nors R. A. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, nepripažįsta, tačiau jo kaltę įrodo liudytojų A. V. ir J. L. parodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. V. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog R. A. pastūmė A. V. ir nuėjo į antrame aukšte esančią biblioteką. Tokie A. V. parodymai užfiksuoti pareiškime (b. l. 8), pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 10), šiuos savo parodymus A. V. patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 36-37). Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad matė, kaip R. A. tąsė budėtoją prie laiptų (b. l. 36). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarųjų liudytojų parodymai nenuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose nelaikytini iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti jų duotais parodymais, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad konfliktą išprovokavo A. V.. Teismas pažymi, kad liudytojų pozicija dėl aplinkybės, jog R. A. stūmė A. V., nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų A. V. ir J. L. parodymais. Minėtų liudytojų parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali būti šališki, byloje nenustatyta.Skunde R. A. taip pat nurodo, kad budėtojas nenorėjo jo įleisti į (duomenys neskelbtini) skaityklą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Be to, suformuotoje teismų praktikoje dėl ATPK 174 straipsnio taikymo nurodoma, jog motyvai nėra reikšmingi kvalifikuojant veiką pagal ATPK 174 straipsnį ir nešalina atsakomybės – toks santykių aiškinimosi būdas visuomenėje yra akivaizdžiai nepriimtinas ir užtraukia atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-2800/2010, N62-22284/2011). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, jog R. A. po įvykio kreipėsi tiek į (duomenys neskelbtini) skaityklos direktorę, tiek į (duomenys neskelbtini) direktorių, kas įrodo, kad kilęs konfliktas galėjo būti sprendžiamas be fizinės jėgos panaudojimo.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog budėtojo A. V. 2016-02-20 pareiškime policijai šalia minėtų žodžių „puolė už krūtų“ yra nežinia kada ir kieno darytas pataisymas ranka (b. l. 8). Teismas, atmesdamas šiuos skundo argumentus, pažymi, jog vizualiai matyti, kad pareiškimo papildymas padarytas to paties asmens. Šią aplinkybę A. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiuo A. V. pareiškimu. Apeliantas taip pat pažymi, kad policija nereikalavo vaizdo įrašų iš universiteto, paskyrė nuobaudą atsižvelgusi į universiteto budėtojo A. V. ir skaityklos darbuotojos I. J. pasakojimus, kuriuos apeliantas laiko apkalbomis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas kreipėsi į Universitetą prašydamas pateikti vaizdo įrašus (b. l. 40), tačiau dėl techninių galimybių, senesnių nei vieno mėnesio, vaizdo įrašų Universitetas pateikti negalėjo (b. l. 43).Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad į baigiamąjį teismo posėdį atvykęs policijos atstovas P. M. yra sutuoktinis buvusios Kauno apylinkės teismo teisėjos D. M., kuri buvo teisėjos L. Š., nagrinėjusios šią administracinę bylą, kolegė, su kuria galimai išlikę asmeniniai ryšiai. Šiuos skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Minėtas pareigūnas dalyvavo tik baigiamajame teismo posėdyje, byloje yra pateiktas įgaliojimas, surašytas 2015 m. gruodžio 22 d. (b. l. 63), iš kurio matyti, kad P. M. įgaliojamas atstovauti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą visuose teismuose bei administracinių ginčų komisijose. Iš bylos medžiagos nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti apie neva jo asmeninius ryšius su Kauno apylinkės teismo teisėja, jokių konkrečių asmeninių ryšių nenurodo ir apeliantas savo skunde. Apeliantas ginčija ir pažeidimą tyrusios pareigūnės veiksmų teisėtumą, tačiau kaip parodė pareigūnė I. M., į svarstymą R. A. atvyko pavėlavęs, jo pasiaiškinimas nebuvo priimtas, nes nebuvo pasirašytas. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnės parodymais. Minėta pareigūnė nėra kaip nors susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Protokole jokių pastabų ar prietenzijų apeliantas taip pat nepažymėjo.Įvertinęs prie skundo pateiktus vaizdo įrašus, teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, iš įrašo nematyti, kad A. V. jį puolė. Priešingai – matyti provokuojantis paties apelianto elgesys. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal ATPK 174 straipsnį kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.