Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), pagrindinio išsilavinimo, nevedusi, nedirbanti, teista: 1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme; 3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per pirmus du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie jos pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, su įskaitymais, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. U. 2019 m. spalio 21 d. apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su D. B. metu tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudama sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji L. U., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 21 d. ji gyveno pas nukentėjusiosios brolį, (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaltinamajai būnant neblaiviai, tarp jos ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kadangi pastaroji norėjo, jog L. U. išeitų iš buto. Tuo metu L. U. vieną kartą, rankos delnu, sudavė nukentėjusiajai į veidą, dėl ko jai veido srityje liko paraudimas. Nurodė, kad jos veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kadangi blaivi nebūtų taip pasielgusi.

Išvada dėl L. U. kaltės sukėlus nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji D. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 21 d. apie 15.15 val., būdama (duomenys neskelbtini), Kaunas, ji iškvietė policijos pareigūnus, kad iš jos mamos buto būtų išprašyta neblaivi jos brolio R. G. gyvenimo partnerė L. U., ką atvykę pareigūnai ir padarė. Tačiau apie 19.00 val. nukentėjusioji vėl iškvietė policijos pareigūnus, kadangi kaltinamoji grįžo, tačiau atvykus policijos pareigūnams L. U. pradėjo koneveikti D. B. necenzūriniais žodžiais ir dešinės rankos delnu vieną kartą stipriai sudavė jai į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą, dėl ko buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tačiau nukentėjusioji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė (b. l. 6–20, 28, 29).

Liudytoja Rita Juraitienė, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbdama policijos pareigūne 2020 m. spalio 21 d. apie 19.12 val., kartu su kolega Dainiumi Taujansku, pagal gautą iškvietimą dėl to, kad A. G. bute yra jos sūnaus gyvenimo partnerė L. U., kuri ankščiau ją buvo sumušusi, dėl ko A. G. negali įeiti į savo butą. Atvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune, pareigūnus pasitiko D. B. ir A. G., kuri nurodė, kad minėtame bute nebegyvena ir jame gyvena jos sūnus kartu su kaltinamąja L. U. ir piktnaudžiauja alkoholiu ir nors policijos pareigūnai įvykio dieną ją jau buvo išprašę, jį sugrįžo, todėl kartu su minėtomis moterimis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto. Duris atidariusi neblaivi L. U., nors A. G. ir D. B. buvo prašoma išeiti, tačiau pradėjo pastarąją koneveikti necenzūriniais žodžiais ir netikėtai sudavė vieną smūgį dešiniu delnu D. B. į kairįjį žandą, po ko nukentėjusioji spyrė pastarajai į pilvą, dėl ko jos buvo išskirtos. Po to D. B. nurodė juntanti skausmą, tačiau L. U. apie skausmą nieko nesakė ir neprašė medikų pagalbos (b. l. 38–40).

Liudytoja A. G., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jos leidimu gyvena sūnus R. G., tačiau bute lankosi L. U., kuri yra nepageidaujama. 2020 m. spalio 21 d. kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, kad šie išprašytų L. U. iš buto. Galiausiai susitikus su D. B. ir atvykus policijos pareigūnams, kartu nuėjo iki buto, kur duris atidariusi neblaivi L. U.. Nors tiek pareigūnai, tiek ji su dukra liepė L. U. išeiti, tačiau ji supykusi netikėtai sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, po ko ši koja įspyrė kaltinamajai, tačiau pareigūnai jas išskyrė ir sulaikė kaltinamąją L. U.. Paaiškino, kad nukentėjusioji nurodė juntanti skausmą, tačiau L. U. skausmu nesiskundė ir neprašė medikų pagalbos (b. l. 43–45).

Iš Kauno apskrities policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. B. davė savo esme analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6–20).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2638 matyti, kad 2020 m. spalio 21 d., 20.00 val., L. U. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas L. U. dėl fizinio skausmo sukėlimo D. B., pasitvirtino. Kaltinamoji L. U. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo smurtiniais veiksmais kaltinamoji L. U., 2019 m. spalio 21 d., apie 19.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnams pareiškus reikalavimą išeiti iš A. G. priklausančio buto, pradėjo koneveikti nukentėjusiąją D. B. necenzūriniais žodžiais ir tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudama sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą rankos delnu nukentėjusiajai į veido sritį, dėl ko jai liko paraudimas. Nustatytas įvykio aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios D. B. parodymai apie tai, kad tikslu išprašyti kaltinamąją iš mamos – liudytojos A. G. buto ir į jį atėjus kartu su policijos pareigūnais bei liudytoja, liepiant kaltinamajai išeiti, pastaroji pradėjo koneveikti D. B. necenzūriniais žodžiais ir staiga sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu į veido sritį, po ko nukentėjusioji gindamasi jai įspyrė bei įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune bei pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad tuoj po įvykio kaltinamajai nustatytas 2,47 promilės girtumas. Tai, jog nukentėjusioji juto fizinį skausmą patvirtina nuoseklūs liudytojų A. G. bei R. Juraitienės parodymai apie tai, jog po įvykusio konflikto nukentėjusioji iš karto nurodė jaučianti fizinį skausmą bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. U. kaltei, dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai D. B. sukėlimo, pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji smurtavo nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kai 2019 m. spalio 21 d. įvykio metu, būdama bute, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, pastarajai siekiant ją išprašyti iš buto kaip nepageidaujamą asmenį, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Prokuroras prašo kaltinamajai, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu paskirti ir subendrinti su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios L. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to neišnykus teistumui pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį vėl padarė nusikalstamą veiką, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), kas taip pat laikytina sunkinančia atsakomybę aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

L. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamoji teisiama septintą kartą (b. l. 58–65), iš kurių jau antrą kartą už nusikaltimą, nukreiptą į fizinio asmens sveikatą, teista už nužudymą, eilę kartų bausta administracine tvarka (b. l. 1131–123), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l.131), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 1993 m. kovo 2 d. iki 1993 m. kovo 9 d. (b. l. 127), tačiau jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 136), nedirba (b. l. 91–93), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 56), nedirba (b. l. 55), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. U. parinktina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji L. U. dėl tyčinės nusikalstamos veikos teisiama jau septintą kartą. L. U. realiai atlikus terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį, ji vėl buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kuriuo jai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau ir vėl nusikalto ir buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą L. U. atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi darytina išvada, kad kaltinamoji dėl savo ankstesnių patirčių jokių teigiamų išvadų nepadarė ir tokios bausmės rūšys jai žymesnės įtakos neturėjo. Kadangi L. U. vėl nusikalto neišnykus teistumui pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), kaltinamoji eilę kartų bausta administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl teismas L. U. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriai švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. Įvertinus tai, kad kaltinamoji anksčiau šešis kartus teista, taip pat ir dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų, bausta administracine tvarka, nedirba ir šiuo metu jau atlieka jai paskirtą subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilės girtumas) darytina išvada, kad ir ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jos veiksmai nulėmė nusikalstamos veikų rezultatą – fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai D. B., kas rodo didesnį jos pavojingumą, neigiamų kaltinamosios dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajai yra adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skiriama 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai L. U. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. U. naują nusikalstamą veiką, už kurią teisiama šiuo nuosprendžiu, padarė 2019 m. spalio 21 d., o veikos, už kurių padarymą L. U. buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo padarytos atitinkamai 2018 m. lapkričio 2 d. bei 2019 m. gruodžio 27 d., o galutinė bausmė už jas buvo subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi, taigi ši nusikalstama veika įsiterpia tarp jų, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindais, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės galutinės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 3 (tris) mėnesius, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė L. U. yra 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Bendrinant bausmes, toks iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į analogiškų nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpais laikotarpiais, jų padarymo būdą ir aplinkybes, veikų daugetą, kaltinamosios asmenybę ir ją neigiamai charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį su joje nurodytais įskaitymais.

Subendrintos galutinės bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 10 d.

Kaltinamajai L. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri realiai nevykdoma, nes kaltinamoji šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę – panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie griežtesnės galutinės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė L. U. yra 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį su joje nurodytais įskaitymais.

Subendrintos galutinės bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 10 d.

Kaltinamajai L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.