Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjui A. I., pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo A. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. I. palikimą sudarė jai priklausiusi santuokoje įgyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis, santuokoje įgyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis bei ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7393-9001­4010, ūkinių pastatų, kiemo rūsio bei kiemo statinių dalys, o taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) į kurį S. I. nuosavybės teisės buvo įregistruotos po jos mirties.

Priėmę mamos palikimą jis, pareiškėjas A. I., brolis A. I. bei pareiškėjo tėvas S. I. liko toliau gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė namo vidų ir aplinką, naudojosi ūkiniais pastatais, rūsiu bei kiemo statiniais.

(Duomenys neskelbtini) mirė jo, pareiškėjo, brolis A. I.. A. I. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjo tėvas S. I. buvo antros eilės A. I. įstatyminis įpėdinis, o pareiškėjas A. I. buvo ketvirtos eilės A. I. įstatyminis įpėdinis.

Po A. I. mirties liko jam priklausiusi iš S. I. paveldėta aukščiau nurodyta turto dalis (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, kiemo rūsio bei kiemo statinių, o taip pat žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Taip pat liko jam priklausęs kilnojamasis turtas - jo lėšomis nusipirktas televizorius, lova, spinta bei turima transporto priemonė - dviratis.

Tėvas sirgo, gyveno senelių globos namuose. Jis, pareiškėjas, organizavo brolio laidotuves, apmokėjo dalį kapo tvarkymo išlaidų, liko toliau gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo naudodamasis kaip savu, tvarkė namo vidų ir aplinką, naudojosi ūkiniais pastatais, rūsiu bei kiemo statiniais. Brolio turėtus kilnojamuosius daiktus (televizorių, baldus, dviratį) taip pat kaip savus pasiėmė.

(Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. I.. S. I. palikimą sudaro jam priklausiusi santuokoje įgyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis, santuokoje įgyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis bei ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, kiemo rūsio bei kiemo statinių dalys.

Brolio A. I. palikimo notarine tvarka jis nepriėmė, manydamas, kad nėra reikalo, nes likusį brolio turtą laikė kaip savo, o tuo metu brolio vardu registruoto turto nebuvo. Brolio palikimą jis priėmė faktiškai jį užvaldydamas, nepraleisdamas palikimui priimti CK nustatyto 3 mėnesių termino.

Tam, kad jis, pareiškėjas, galėtų įforminti iš brolio paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į brolio palikimą gauti.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. liepos 19 d., palikimą faktiškai jį užvaldydamas.

Suinteresuotų asmenų prašymu, byla išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. CMS, matyti, kad S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono I-ajame notaro biure yra užvesta S. I., mirusios (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla. Palikimą priėmė vaikai A. I., ir A. I. ( Rokiškio rajono I-ojo notaro biuro notarės R. Š. 2020-08-28 raštas, Nr. S-46 ).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad palikėjos nuosavybės teise buvo registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, kiemo rūsio bei kiemo statinių dalys. Žemo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja nurodoma S. I. ( įregistravimo pagrindas - 2006-04-14 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 27-103265-21504, įregistruota 2006-04-28, t. y. po S. I. mirties ).

Nors mirusiosios S. I. vaikai A. I. ir A. I. priėmė palikimą, tačiau virš nurodyti duomenys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nepakeisti iki šiol, paveldėtojų nuosavybės teisės į paveldėtą turtą registre neįregistruotos.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis apie septynis metus pažįsta pareiškėją A. I., pažinojo ir jo brolį A. Jis pats ūkininkas, tad A. I. padėdavo pagalbiniuose darbuose. Žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kurią anksčiau šienaudavo patys I., dabar jis nuomoja iš A. I.. Žino, kad po A. I. mirties, liko dviratis, televizorius, kurie buvo jų bendruose namuose. Po A. mirties, A. I. likusius daiktus naudoja – žiūri televizorių, važinėja likusiu brolio dviračiu.

A. I., mirusiojo A. I. brolis, yra ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis (LR CK 5.11 str. 1 d. 4 p. ).

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinės medžiagos laikytina nustatytu, kad po savo brolio A. I. mirties (duomenys neskelbtini), jo brolis, pareiškėjas A. I., nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo (CPK 444str. 2d. 8p.).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.