Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1685-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2S-1685-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02392-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
BUAB „Leidybos centras“
Skolininkas
UAB „Taupra“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1685-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02392-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus BUAB „Leidybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus BUAB „Leidybos centras“ pareiškimą skolininkui UAB „Taupra“ dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant 6306 Lt nuomos mokesčio skolos ir 6 procentų metinių palūkanų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius BUAB „Leidybos centras“ 2012-05-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant iš skolininko UAB „Taupra“ 6306 Lt nuomos mokesčio skolos ir 6 procentų metinių palūkanų. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 6306 Lt sumai. Nurodė, kad skola yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas, vengdamas padengti skolą, gali perleisti turimą turtą. Be to reikalavimą pareiškė bankrutuojanti įmonė, todėl skolininkas gali vilkinti teismo įsakymo vykdymą, tikėdamasis, jog įmonė bus pabaigta ir jam nereikės įvykdyti teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino kreditoriaus BUAB „Leidybos centras“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, jog kreditorius, suformulavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymo pagrindo, nustatyto CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nepagrindė patvirtinančiais dokumentais ar faktiniais duomenimis. Kreditorius nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, tačiau nepateikė duomenų apie skolininko turtą ir turtinę padėtį, todėl teismas negalėjo vertinti skolininko mokumo. Teismas padarė išvadą, jog kreditorius nepagrindė tikimybės ir realios grėsmės, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius BUAB „Leidybos centras“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ilgalaikį skolos nemokėjimo faktą kreditorius pateikia teismui kaip skolininko sunkios finansinės padėties įrodymą, kas savo ruožtu gali apsunkinti teismo sprendimo kreditoriaus naudai įvykdymą. Skolininko finansinė padėtis neabejotinai yra sunki, atsižvelgiant į daugkartinius raginimus sumokėti skolą, sudarytus skolos mokėjimo grafikus ir jų nesilaikymą iš skolininko pusės. Pats skolininkas pripažino savo sunkią finansinę padėtį 2012 m. gegužės 28 d. raštu, kuriame informavo apie nuomos sutarties su kreditoriumi nutraukimą dėl susidariusios sunkios UAB „Taupra“ finansinės padėties bei nenoro dar labiau didinti įsiskolinimą. Be to pagal CPK 145 straipsnį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko finansinė būklė yra labai sunki, 6306 Lt skola vertintina kaip didelė. Be to svarbu, kad šios skolos priteisimas iš skolininko vyksta kreditoriaus bankroto bylos kontekste ir dėl to būtina atsižvelgti į viešojo intereso faktorių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kreditorius BUAB „Leidybos centras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).

Iš byloje esančio kreditoriaus BUAB “Leidybos centras” pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad jis, prašydamas iš skolininko UAB „Taupra“ išieškoti 6306 Lt nuomos mokesčio skolos ir 6 procentus metinių palūkanų, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti skolininko turtą, lėšas ir turtines teises, priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 6306 Lt sumai. Tačiau šis kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nebuvo nei motyvuotas, nei pagrįstas kokiais nors įrodymais: iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi kreditorius – kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jo suma didelė. Dėl to pirmosios instancijos teismui, nesant duomenų apie skolininko turtinę padėtį, bei įrodymų, patvirtinančių grėsmę kreditoriaus turtiniams interesams, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirajame skunde kreditorius (apeliantas) taip pat nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti patenkintas, nes skolininkas prievolės ilgą laiką nevykdo. Be to pats skolininkas pripažino savo sunkią finansinę padėtį 2012 m. gegužės 28 d. raštu, kuriame informavo apie nuomos sutarties su kreditoriumi nutraukimą dėl susidariusios sunkios UAB „Taupra“ finansinės padėties bei nenoro dar labiau didinti įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko finansinė būklė yra labai sunki, 6306 Lt skola vertintina kaip didelė. Tačiau vien apelianto nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nesant kitų konstatuotų aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie skolininko pajamas, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti suma skolininkui yra ženkli ar jis kokiais nors būdais vengtų ją sumokėti, esant įsiteisėjusiam teismo įsakymui. Kreditoriaus atskirasis skundas apie sunkią skolininko finansinę padėtį yra grindžiamas tik paties kreditoriaus samprotavimais ir prielaidomis, kuriomis teismas remtis negali. Kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad skolininkas realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus ar įsiteisėjusį teismo įsakymą. Minimas skolininko 2012 m. gegužės 28 d. raštas (teismui jis nepateiktas) nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindžia. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, tvirtinančių priešingai, apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad skolininkas ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriumi, o reikalavimo suma yra didelė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nei viešojo intereso, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos. Be to iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus reikalavimas dėl skolos ir palūkanų išieškojimo buvo patenkintas, teismo įsakymas jau įsiteisėjo ir yra vykdomas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė