Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei S. B. dėl laidojimo, kompensacijos už priežiūrą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį prašė tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pusę šios sumos sudaro jo išlaidos, skirtos B. R. poreikiams tenkinti: pirkti maistui iš parduotuvės, ruošti maisto atsargas, transporto išlaidos, o likusią dalį – atlyginimas už sugaištą laiką.

Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovės prašė ieškinį atmesti.

CK nėra specialios normos, reglamentuojančios laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo klausimus, tačiau teismų praktikoje pripažįstama asmens, palaidojusio palikėją savo lėšomis, teisė atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t.y. iš įpėdinių (CK 6.1 str.).

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto, gėlių, drabužių įsigijimo, transporto, ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos.

Dėl turėtų išlaidų giedotojams ieškovas pateisinančių dokumentų taip pat nepateikė, tačiau, įvertinus išskirtinę regiono (žemaičių) laidojimo tradiciją (Kalnų giedojimą), kai Kalnų giesmės giedamos per šermenis (pirmą ir antrą jų vakarą), kurias lydi orkestro muzika, į tai, kad giedotojai giedojo ne tik šermenų metu, bet ir palydint mirusįjį į kapines, ir atsižvelgiant į esamas vietovės giedotojų paslaugų kainas, ieškovų nurodyta išlaidų suma giedotojams atitinka protingumo kriterijus.

Turėtų išlaidų duobės paruošimui ieškovas neįrodė rašytiniais dokumentais, tačiau ieškovo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad kapavietė, kurioje palaidotas B. R. buvo su akmeniniu antkapiu, kurį reikėjo nuimti, pasitelkiant specialią techniką, todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis.

Dėl išlaidų maistui, pateiktam šermenų metu, ieškovas nurodo patyręs 300 Lt išlaidų, rašytinių įrodymų dėl turėtų išlaidų nepateikė. Liudyt. O. K., V. G. parodymais nustatyta, kad šermenų metu atėjusieji atsisveikinti su velioniu buvo vaišinami šaltais užkandžiais, arbata, kava, kad laidotuvėse dalyvavo apie 40 žmonių, šios išlaidos perkant maisto produktus, priskirtinos prie laidotuvių išlaidų, jų dydis atitinka vidutinišką ir protingą kainą, todėl turėtas išlaidas maistui, neperžengiant nuosaikumo ribų, teismas pripažįsta pagrįstomis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, turi būti atlyginamos būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos. Ieškovo patirtos laidojimo išlaidos šiuos kriterijus atitinka, nėra per didelės, paremtos egzistuojančiais mūsų visuomenėje papročiais, ir atsakovė kaip įpėdinė turi pareigą dalį šių išlaidų atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (l.30-32) matyti, kad atsakovė paveldėjo turto, kurio vertė didesnė nei atlygintina ieškovo patirta išlaidų dalis, todėl reikalavimas atlyginti turėtas laidojimo išlaidas tenkintinas.

Remiantis ieškovo pateiktais ir teismo įvertintais įrodymais, nustatyta, kad ieškovo turėtos laidojimo išlaidas sudaro 3204.20 Lt (2204,20+200+400+300+100). Įskaičius valstybės išmokėtą paramą mirties atveju (1040+1055,15+70), ieškovo patirtų laidojimo išlaidų dydis 1039,05 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo poziciją, iš atsakovės priteistina ieškovui 1039 Lt B. R. laidojimo išlaidų.

Ieškovo reikalavimas dėl 30 200 Lt piniginę kompensaciją už B. R. priežiūrą per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2012-04-27 tenkintinas iš dalies.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2009-03-01 teikė pastovią pagalbą B. R.: teikė pilną maitinimą, ruošė maisto atsargas, tvarkė butą, maudė, kirpo, skalbė rūbus, slaugė, paūmėjus ligoms, vežiojo pas gydytojus, į kapines, parduotuves, kad už priežiūrą B. R. žadėjo palikti visą turtą.

Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis lankė B. R., rūpinosi, padėjo tvarkyti buitį, patvirtino liudyt. Z. E., O. K., V. G., R. R.. Liudyt. V. G. parodė, kad ji pažinojo B. R., iš jo paties žino, kad šis, mirus žmonai, ieškojo žmogaus, kuris padėtų tvarkytis buityje, prižiūrėtų, esant būtinumui slaugytų, už šią priežiūrą žadėdamas palikti turimą butą. Iš pokalbių su B. R. sužinojo, kad tokį asmenį pavyko surasti, kad B. R. prižiūrėjo T. K.. B. R. sakė, kad T. K. ateina, atneša maisto, padeda sutvarkyti butą, nuveža pas gydytojus ar kapines.

Atsižvelgiant į B. R. amžių, įvertinus jo sveikatos būklę, darytina išvada, kad jam buvo reikalinga priežiūra ir pagalba, tvarkant reikalus sijusius su institucijomis, buitimi, ir šią pagalbą teikė ieškovas.

Iš ieškovo paaiškinimų, liudyt. O. K., V. G. parodymų darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, pagal kurį ieškovas teikė priežiūrą B. R., o pastarasis įsipareigojo ieškovui atsilyginti, palikdamas turėtą turtą ar kompensuodamas turėtas išlaidas kt. būdu.

LR CK 6.156 str. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti iš civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymui, o CK 1.5 str. nedraudžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, tačiau įpareigoja šalis vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių, nors įstatyme nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių. Tokiu sandoriu laikytinas susitarimas tarp ieškovo ir mirusio B. R., t.y. kad tarp šalių (ieškovo ir B. R.) buvo susitarimas dėl atlygintinos pagalbos.

Ieškovas nurodė, kad išlaidos už transporto paslaugas B. R. interesais sudarė 100 Lt per mėnesį, šios išlaidos susidarė vežant B. R. pas gydytojus, į kapines, parduotuves ir pan. Išlaidoms pagrįsti jokių rašytinių įrodymų nepateikė, suteiktų transporto paslaugų apimčių (kiek kartų, kokiu atstumu, kada konkrečiai ir pan.) nedetalizavo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovo paaiškinimus apie tai, kad B. R. buvo vežamas į kapines ar kitur pagal poreikį, patvirtino liudyt. O. K., Z. E., V. G., R. R., A. Ž.. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad B. R. apmokėjo ieškovui transporto išlaidas, todėl ieškovui šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, kuri priėmė palikimą, todėl yra atsakinga už palikėjo skolas (LR CK 5.52 str.).

Įvertinus ieškovo paaiškinimus apie maršrutus, kuriais veždavo B. R., nekonkrečius liudytojų parodymus apie tai, kad ieškovas teikė transporto paslaugas tam, kad būtų tvarkomi B. R. reikalai, liudyt. L. R. parodymus, atsakovės paaiškinimus apie tai, kad B. R. dažnai naudojosi ir taksi paslaugomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais (CK 1.5 str.), ieškovui iš atsakovės priteistina 1300 Lt už transporto paslaugas.

Pagal ieškovo paaiškinimus jis B. R. lankydavo kasdien, atnešdavo maisto arba gamindavo vietoje, padėdavo buityje.

Ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad lankė B. R., juo rūpinosi, padėjo tvarkytis buityje, iš dalies patvirtino liudyt. Z. E., parodžiusi, kad tomis dienomis, kai nesilankydavo socialinės darbuotojos, B. R. lankydavo ieškovas, kuris atnešdavo maisto, bendraudavo su B. R., liudyt. O. K., parodžiusi, jog ruošė maistą, kurį arba ieškovas arba kt. šeimos nariai pristatydavo B. R., nuo 2010 m. skalbė B. R. rūbus, padėjo buityje ar slaugydavo susirgus. Liudyt. A. Ž., kuri buvo B. R. kaimynė, parodė, kad dažnai matydavo ieškovą, padedant B. R., ieškovas arba jo šeimos nariai atnešdavo maistą. Kad ieškovas rūpinosi B. R., teikė visokeriopą pagalbą, patvirtino liudyt. R. R., V. G., nurodžiusios, jog šias aplinkybes žino iš B. R..

Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas rūpinosi B. R., padėjo tvarkyti jo reikalus, ieškovo veiksmai atitiko B. R. interesus, todėl pripažintina, jog tarp ieškovo ir B. R. susiklostė materialiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.229-6.233 str., ir dėl to ieškovui turi būti atlygintos išlaidos už B. R. reikalų tvarkymą. B. R. žadėjimas palikti ieškovui dalį turto patvirtina, kad tarp ieškovo ir B. R. buvo susitarimas, kad išlaidos bus atlygintos, todėl ieškovui turi būti atlyginta už darbą. Ieškovo teigimu, vertinant priežiūros mėnesinę sąmatą, pusę MMA sudarytų atlyginimas už sugaištą laiką. Su tokiu paskaičiavimu teismas nesutinka.

Liudyt. Z. E., L. R. parodymais nustatyta, kad B. R. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Socialinės darbuotojos, lankydamos B. R., pirkdavo ir pristatydavo maistą, gamindavo, pagal būtinumą tvarkydavo butą, kurį laiką skalbė rūbus ar pasirūpindavo jų pristatymu į skalbyklą, esant būtinumui, pasirūpindavo būtinais medikamentais.

Plungės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus informacija patvirtina, kad B. R. buvo paskirtos socialinės priežiūros-paslaugos namuose po 5 valandas per savaitę: kambarių tvarkymas, maisto produktų nupirkimas, maisto gaminimas, vaistų nupirkimas, mokesčių mokėjimas ir bendravimo paslaugos. Per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2012-04-27 suteikta 756,5 pagalbos namuose paslaugų valandų, už kurias B. R. sumokėjo.

Ši informacija, liudyt. Z. E., L. R. parodymai leidžia daryti išvadą, jog B. R. gaunant socialinė pagalbą iš socialinės paramos skyriaus, ieškovo pagalba nebuvo tokia intensyvi, kaip nurodo ieškovas. Lyginant socialinių darbuotojų ir ieškovo suteiktų paslaugų apimtis, matyti, kad jos iš esmės nesiskiria, t.y. ieškovas atliko tas pačias paslaugas kaip ir socialinės darbuotojos, todėl skaičiuojant priteistiną atlygį už darbą, ieškovo nurodomas sugaištas laikas ir atlygis mažintinas. Teismas daro išvadą, kad ieškovui turi būti atlyginta, remiantis Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr.1368 nustatytu minimaliu valandos atlygiu (4,85 Lt).

Šalių paaiškinimais, liudyt. O. K. parodymais nustatyta, kad B. R. gydėsi ligoninėje (2010 m. rudenį, 2012 m. vasario – balandžio mėn.), pats ieškovas nurodė, kad ne kiekvieną savaitę sugaišdavo vienodą laiką B. R. interesais, dėl ko ieškovui priteistina kaip atlygis 3492 Lt, skaičiuojant, jog per savaitę sugaišdavo 5 val. (144x5x4,85).

Ieškovas prašo priteisti išlaidas maistui, maisto ruošimui bei išlaidas, susijusias su B. R. rūbų skalbimu, jų nekonkretizuodamas, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiu, jog per mėnesį šiems tikslams išleisdavo ne mažiau kaip 300 Lt. Ieškovo nurodytos išlaidos nėra patvirtintos įrodymais. Iš VSDFV pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad B. R. gaudavo senatvės pensiją, kurios dydis 1055,15 Lt, taip pat jam buvo mokama 70 Lt našlių pensija, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, t.y. per mėnesį jo gaunamos pajamos sudarė 1157,65 Lt. Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po B. R. mirties liko ne tik nekilnojamas turtas, bet ir piniginės lėšos, kas patvirtina, kad turėtų pajamų (santaupų) B. R. iki mirties nebuvo išnaudojęs, kad turėjo lėšų apmokėti už maisto produktus. Liudyt. Z. E., L. R. parodė, kad maistas B. R. buvo perkamas už jo paties lėšas. Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir ieškovas, nurodęs, jog tais atvejais, kai vykdavo kartu su B. R. į parduotuvę, kai pristatydavo produktus iš parduotuvės, B. R. už pirkinius (maisto produktus) atsiskaitydavo. Be to, minėtos liudytojos (socialinės darbuotojos) parodė, kad maisto paruošdavo kelioms dienoms. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo būtinybės B. R. karštą maistą tiekti kasdien. Liudyt. V. G., A. Ž. parodymai apie tai, kad matydavo arba ieškovą arba ieškovą tėvą J. K., atnešantį maistą B. R., nepatvirtina, kad tai buvo daroma pastoviai ir iš ieškovo lėšų. Juolab, kad ieškovas minėtu laikotarpiu nedirbo, įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė. Iš liudyt. O. K. parodymų seka, kad ruošdavo maistą B. R., tačiau tai buvo visos ieškovo šeimos geranoriška pagalba, nesitikint atlygio už tai. Dėl šių priežasčių ieškovui nepriteistinos išlaidos už maistą, nenustačius, jog maistas buvo perkamas už ieškovo lėšas, kad B. R. neturėjo lėšų už maistą sumokėti.

Netenkintinas ieškinys dėl išlaidų, susijusių su rūbų skalbimu, nepateikus jokių įrodymų, kad šias išlaidas patyrė. Be to, liudyt. Z. E., L. R. parodymais nustatyta, kad rūbai buvo skalbiami socialinių darbuotojų, skalbykloje. Ieškovui atlygintina už darbą, sugaištą laiką rūpinantis B. R. reikalais, manytina, kad ši kompensacija yra pakankama, dėl ko ieškinys likusioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų 2000 Lt už ieškinio paruošimą ir 500 Lt už atstovavimą teisme. Sprendžiant dėl atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, atitinkančiomis 1500 Lt sumą.

Atsakovės turėtos išlaidos advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti neviršija LR teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl yra pagrįstos ir būtinos.

Pripažinus ieškovo teisę į dalinį ieškinio patenkinimą, įskaičius šalių mokėjimus viena kitai, iš atsakovės priteistina išlaidų suma už advokato paslaugas ieškovui mažintina iki 1000 Lt, taip pat iš atsakovės išieškotinas 172 Lt žyminis mokestis ieškovui (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. B. 1039 Lt laidojimo išlaidų, 4792 Lt kompensaciją, 1175 Lt bylinėjimosi išlaidų T. K.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.