Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-02-23 · Byla Nr. R-502-23-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
R-502-23-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos socialdemokratų
Advokatai
Kęstutis Virbickas
Kategorijos
  • 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. R502-23/2011Procesinio sprendimo kategorija 18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui,atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos socialdemokratų partijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. Sp-153 (toliau – ir Sprendimas) panaikino Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą A. K., kuris pažeidė įstatymo reikalavimą nurodyti anketoje, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, registravimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimą ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti A. K. kandidatu į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą kaip Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą.

Pareiškėjas mano, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas panaikinti jo registravimą kandidatu yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Paaiškina, kad Vyriausioji rinkimų komisija nevisapusiškai, neobjektyviai ir netinkamai vertino Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas) pateiktus dokumentus ir 2011 m. vasario 14 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taip apribodama konstitucinę pareiškėjo teisę kandidatuoti į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. vasario 7 d. Informatikos ir ryšių departamento išduota pažyma dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį yra pateikta nevalstybine, t. y. lenkų kalba, be papildomo paaiškinimo ar vertimo. Pažymi, jog po pakartotinių pareiškėjo prašymų iki skundo pateikimo dienos Informatikos ir ryšių departamentas nepateikė išduotų dokumentų oficialaus vertimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio nuostatas.

Pažymi, jog jam nesuprantamas nevalstybine, t. y. lenkų kalba, surašyto dokumento vertinimas Vyriausioje rinkimų komisijoje, ši kalba nėra visiems suprantama ar gali būti suprantama neteisingai, o oficialaus tokio dokumento vertimo teksto nėra. Taip pat nurodo, kad pateiktoje pažymoje akivaizdžiai kitu šriftu papildomai įrašytas pareiškėjo asmens kodas, lietuvišku atitikmeniu pateikta asmens kodo santrumpa „a. k.“ nurodyta kita pavardė – „K.“, todėl pareiškėjas abejoja Informatikos ir ryšių departamento su pažyma pateiktos informacijos atitikimu tikrovei, teigia kad ši informacija negali būti vertinama kaip identifikuojanti jo asmenį. Pažymi, kad tariamai užsienio institucijos išduotuose dokumentuose nėra atitinkamai jų autentiškumą įrodančių žymenų.

Paaiškina, kad jis niekada nėra gavęs informacijos iš Lietuvos ar Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų ar kitų įstaigų apie jam galimai pareikštus įtarimus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį (sprendimą) ar bet kokio pobūdžio prievolę Lenkijos Respublikai. Mano, kad esant situacijai, kai realiai egzistuoja dokumentas, kuriame yra įtvirtinta tariama informacija, jog pareiškėjas kaltinamas nusikaltimo padarymu ar dėl to yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis (sprendimas), šiurkščiai pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos, užtikrinančios pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jis į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą kandidatavo ir buvo išrinktas 2002 m. bei 2007 m., tačiau Vyriausioji rinkimų komisija nei 2002 m., nei 2007 m. nesvarstė pareiškėjo išbraukimo iš kandidatų sąrašo, nors Informatikos ir ryšių departamento 2011 m. vasario 8 d. rašte Nr. (6-4) 9R-1714 nurodyta Lenkijos Respublikos informacijos pateikimo data yra 2003 m., o pačiuose dokumentuose matomos 1995 m. datos žymos.

Pažymi, kad 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos šalies nuteistųjų registro informacijos punktą prie Suvalkų apygardos teismo, ir pateikus nustatytos vieningos formos užklausimą, kuriame nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė, abiejų tėvų vardai ir pavardės, gimimo vieta) ir registras (nuteistųjų kartoteka), gavo pažymą, patvirtinančią, jog įrašų apie pareiškėjo asmens teistumą nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas faktas konstatuotas remiantis atitinkamai tais pačiais pareiškėjo asmens duomenimis, kurių pagrindu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktas Informatikos ir ryšių departamento 2011 m. vasario 8 d. raštas Nr. (6-4) 9R-1714.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad registracijos į savivaldybės tarybą panaikinimas ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 89 straipsnyje įtvirtintų nuostatų bet ir pažeidžia to paties įstatymo įtvirtintą, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukiančią, visuotinę rinkimų teisę.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1995 metais Lenkijos Respublikoje nebuvo nei sulaikytas, nei areštuotas, nei atvesdintas į teismą, nei baudžiamas. Nurodė, kad 1995 metais dirbo privačioje bendrovėje, dažnai vykdavo į Lenkiją, buvo stabdomas ir tikrinamas Lenkijos Respublikos policijos. Pažymėjo, kad į Lenkijos Respubliką vykdavo įmonės vadovo nurodymu ar savo iniciatyva. Nurodė, kad yra viešas asmuo, todėl mano, kad jo duomenimis galima pasinaudoti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pažymoje nėra pareiškėjo parašo, nei įrodymo, kad jis buvo supažindintas su dokumentu.

II.

Atsiliepimu į skundą atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad iš pareiškėjo ranka užpildytos kandidato anketos matyti, kad pareiškėjas, atsakydamas į 9-ąjį anketos klausimą „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus?“ atitinkamoje grafoje nurodė „NE“, tačiau iš Informatikos ir ryšių departamento pateiktos Lenkijos institucijos 1996 m. spalio 30 d. pažymos apie baustumą fotokopijos matyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, gyv. (duomenys neskelbtini), mechanikas, Lietuvos pilietis, už 1995 m. vasario 21 d. nusikaltimą (prekių be akcizo išleidimą į apyvartą) Suvalkų vaivadijos Suvalkų rajono teismo 1995 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 1995 m. gegužės 25 d., nuteistas pagal Baudžiamojo finansų įstatymo 81 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį 2 000 PLN ir 1 000 PLN bauda.

Nurodo, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai svarstant pareiškėjo išbraukimo iš kandidatų sąrašo klausimą 2011 m. vasario 8 d. posėdyje, atsižvelgus į A. K. paaiškinimą, kuriuo jis kategoriškai neigė bet kokio nusikaltimo padarymą ir nuteisimą Lenkijos Respublikoje, taip pat į tam tikrus neaiškumus pažymos apie baustumą fotokopijoje (lenkų kalba) (vienos raidės neatitikimą pavardėje bei asmens kodo įrašymą akivaizdžiai kitu braižu) kilo abejonių dėl pareiškėjo nuteisimo fakto tikrumo, todėl buvo priimtas sprendimas patikslinti informaciją ir, tenkinant pareiškėjo prašymą, išbraukti jo pavardę iš išbraukiamų kandidatų sąrašo. 2011 m. vasario 10 d. buvo gautas Informatikos ir ryšių departamento 2011 m. vasario 8 d. raštas Nr.(6-4)9R-1714 apie A. K. nuteisimo duomenis, kuriuo paaiškinta, kad Informatikos ir ryšių departamentas teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai iš užsienio valstybių gautą nuskenuotą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius, nepriklausomai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, o informacijoje nurodytas asmuo yra identifikuojamas pagal pranešime nurodytus asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, tėvų vardus ir kitą informaciją), ant pranešimo užrašant asmens kodą, tačiau netaisant jokios kitos pranešime nurodytos informacijos. Išanalizavusi turimus duomenis apie pareiškėjo nuteisimo faktą ir remdamasi Informatikos ir ryšių departamento pateiktais paaiškinimais, Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. vasario 14 d. posėdyje padarė išvadą, kad Lenkijos institucijos 1996 m. spalio 30 d. pažymos apie baustumą fotokopijoje pateikti duomenys yra būtent apie kandidatuojantį A. K., kurio pavardė, vardas, gimimo ir gyvenamoji vietos, tėvo ir motinos vardas bei motinos pavardė sutampa su pažymoje nurodytais asmens duomenimis, pagal kuriuos Informatikos ir ryšių departamentas identifikavo jo asmenybę ir užrašė jo asmens kodą ant minėtos pažymos, o vienos raidės iškraipymas pavardėje aiškintinas neatidumu.

Pažymi, kad pareiškėjo pateikiami argumentai dėl jo galimo teisių pažeidimo, laiku neišvertus Informatikos ir ryšių departamento pateiktos pažymos iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes Lenkijos Respublika yra kaimyninė valstybė, kurioje pareiškėjas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu pripažino lankęsis daugybę kartų, be to, minėtos pažymos vertimas pateiktas teismui.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl galimo Konvencijos pažeidimo, nepranešus pareiškėjui ir jam neva nežinant apie jo nuteisimo faktą Lenkijos Respublikoje šios bylos kontekste nenagrinėtini, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai.

Mano, kad Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos pažymoje pateikta informacija, jog duomenų apie pareiškėjo teistumą nėra, neprieštarauja byloje esamai informacijai apie pareiškėjo nuteisimo faktą ir gali liudyti tik tai, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs, kas galėtų būti reikšminga tik baudžiamosios teisės aspektu.

Nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta kandidato pareiga viešai paskelbti rinkėjams apie nuteisimo faktą ir šio įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos už šios pareigos neįvykdymą visiškai atitinka šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje išdėstytus sąžiningų ir garbingų rinkimų principus. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimai yra itin svarbus valstybės ir visuomenės gyvenimo politinis institutas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatos sietinos su rinkėjų teise žinoti kandidato, kaip viešo asmens, esminius gyvenimo faktus bei asmenines savybes, įgalinančias juo pasitikėti. Pažymi, kad kandidatas, įvykdęs minėtą įstatymo nustatytą pareigą viešai informuoti rinkėjus apie nuteisimą, toje pat kandidato anketoje gali paaiškinti tokio įvykio aplinkybes ir išdėstyti savo argumentus bei samprotavimus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad Informatikos ir ryšių departamentas duomenis gavo 2003 metais, bet teisės aktai nenustatė pareigos šių duomenų įtraukti į registrą. Teigia, kad atsakovui nekyla abejonių, jog pareiškėjas buvo nubaustas kriminaline bausme. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jis šiuo metu laikomas neteistu Lenkijos Respublikoje, tačiau įstatymų leidėjas reikalauja nurodyti patį nuteisimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato A. K. registravimas kandidatu, kadangi jis kandidato anketoje nenurodė, jog po 1991 m. kovo 11 d. Lenkijos Respublikos teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-153, kuriuo panaikino Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą A. K., kuris pažeidė įstatymo reikalavimą nurodyti anketoje, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, registravimą (b. l. 6).

Pareiškėjas teigia, kad jo įregistravimas kandidatu buvo panaikintas nepagrįstai ir neteisėtai, nurodo, kad jis Savivaldybių rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nepažeidė, nes nebuvo teistas nei Lietuvos Respublikoje, nei užsienio valstybėje.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, reglamentuojantis rinkimų santykius į savivaldybių tarybų narius, nedraudžia kandidatuoti ir nuteistiems asmenims, tačiau tokiu atveju jie įpareigojami suteikti informaciją apie teistumą, kuri būtų pateikta rinkėjams, nes kandidatas nori ateityje atstovauti jų interesus. Rinkėjai, naudodamiesi aktyviąja rinkimų teise, turi turėti visą informaciją apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais, t. y. žinoti ne tik pozityviąją informaciją, bet ir rinkiminės teisės požiūriu negatyviąją, galimai silpninančią kandidato galimybes būti išrinktam ir tuo pačiu atstovauti atitinkamos savivaldybės visuomenės interesus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-62-19/2007, 2007 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-24/2007; 2011 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R442-14/2011).

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: <...> 2) keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą <...>. To paties straipsnio 12 dalis nustato, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti <...>.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas <..>.

Ši teisės norma įpareigoja kandidatą anketoje viešai paskelbti duomenis apie teistumą esant dvejopoms aplinkybėms: pirma, jeigu jis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo po 1991 m. kovo 11 d.; antra, jeigu jis bet kuriuo laiku įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atitinkami duomenys turi būti nurodomi, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs ar į tai, kad nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R2-20/2007; 2007 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R9-62-19/2007; 2007 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R6-24/2007; 2011 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R442-14/2011).

Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, jog A. K. pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą nurodyti anketoje, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, priėmė remdamasi Informatikos ir ryšių departamento pateiktomis pažymomis (b. l. 6).

Informatikos ir ryšių departamentas Vyriausiajai rinkimų komisijai 2011 m. vasario 2 d. pateikė Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį pažymą, kurioje nurodyta, kad Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie A. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teistumą nėra. Kartu su šia pažyma Informatikos ir ryšių departamentas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė informaciją, gautą iš kitų valstybių: pažymą apie tai, kad pareiškėjas A. K. 1995 m. gegužės 18 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už Baudžiamojo finansinio įstatymo nuostatų pažeidimą – prekių be akcizo išleidimą į apyvartą (nurodyta pažymos vertime į lietuvių kalbą).

Pareiškėjas kelia abejones dėl iš Lenkijos Respublikos gautoje pažymoje užfiksuotos informacijos atitikimo tikrovei. Pareiškėjas neigia teistumo faktą Lenkijos Respublikoje. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas pateikia Lenkijos Respublikos Teisingumo ministerijos šalies nuteistųjų registro informacijos punkto prie Suvalkų apygardos teismo išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad A. K. nefigūruoja šalies nuteistųjų registro nuteistųjų kartotekoje (b. l. 12–14).

2005 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-291 buvo įsteigtas Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinis registras (toliau – ir Registras) Nurodytu vidaus reikalų ministro įsakymu buvo patvirtinti Registro nuostatai. Šių nuostatų 6 punkte yra nustatyti Registro objektai – tai Nuostatų 6 punkto 1–4 papunkčiuose nurodyti įtariami, kaltinami ir teisti asmenys. Registro tvarkymo įstaiga yra Informatikos ir ryšių departamentas (Nuostatų 10 p.). 1959 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos narės pasirašė Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Šios konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytas įsipareigojimas, kad kiekviena iš susitariančiųjų Šalių praneša kitai Šaliai apie visus jos (Šalies) piliečiams priimtus nuosprendžius ir taikytas priemones, užregistruotas teismo bylose. Teisingumo ministerijos perduoda viena kitai tokią informaciją mažiausiai vieną kartą per metus. Europos Sąjungos Taryba 2005 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą 2005/876/TVR „Dėl keitimosi informacija apie teistumą“, kuriuo įpareigojo valstybes nares įsteigti centrinę instituciją, kuri įgyvendintų šio sprendimo 2 ir 3 straipsnyje nustatytas procedūras – savo iniciatyva teikti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius (2 straipsnis) ir prašymo suteikti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius vykdymas (3 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1050 tokiomis centrinėmis institucijomis buvo paskirta Teisingumo ministerija – atsakinga už 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimo 2005/876/TVR 2 straipsnio įgyvendinimą, ir Informatikos ir ryšių departamentas – atsakingas už 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimo 2005/876/TVR 3 straipsnio įgyvendinimą. 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė pamatinį sprendimą Nr. 2009/315/TVR „Dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio“ (toliau – ir Pamatinis sprendimas). Vienas iš esminių Pamatinio sprendimo tikslų – apibrėžti būdus, kaip valstybė narė, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis kitos valstybės narės piliečio atžvilgiu, perduoda informaciją apie tokį apkaltinamąjį nuosprendį nuteisto asmens pilietybės valstybei narei. Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija turi kuo greičiau pranešti kitų valstybių narių centrinėms institucijoms apie jos teritorijoje tų kitų valstybių narių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įregistruotus nuosprendžių registre. Apkaltinamasis nuosprendis Pamatiniame sprendime yra apibrėžiamas kaip bet koks galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už baudžiamąją veiką, jei šie sprendimai įtraukiami į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą (2 straipsnio a punktas). 2009 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą Nr. 2009/316/TVR „Dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį“, kuriuo buvo sukurta Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS) (1 straipsnio 1 dalis). 2010 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 27 Informatikos ir ryšių departamentas paskirtas centrine institucija, atsakinga už nurodyto ES Tarybos sprendimo įgyvendinimą.

Iš cituotų teisės aktų nuostatų seka, kad kiekviena valstybė (jos paskirta centrinė institucija), aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu, turi pareigą informaciją apie jos teritorijoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius kitų valstybių piliečių atžvilgiu, perduoti jų pilietybės valstybei (jos paskirtai centrinei institucija). Atsižvelgdama į tai, kad Informatikos ir ryšių departamentas yra Registro tvarkymo įstaiga, taip pat jis yra centrinė institucija, atsakinga už keitimąsi informacija apie teistumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Registre yra kaupiama informacija apie asmenis, kurių atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse.

Įvertinusi visą tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Informatikos ir ryšių departamento pateiktų duomenų teisingumu, t. y. tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu Lenkijos Respublikoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už baudžiamąją veiką – Pamatinio sprendimo 2 straipsnio a punktas). Kad pareiškėjui Lenkijos Respublikoje buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, patvirtina ir Baudžiamojo finansinio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies (už kurioje nustatyto pažeidimo padarymą pareiškėjas buvo nuteistas) sankcija – kad už šį pažeidimą asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu vieneriems metams arba bauda nuo 2 000 iki 200 000 zł, arba taikant abi bausmes kartu.

Dėl pažymoje apie baustumą Lenkijos Respublikoje esantys neatitikimai – vietoje A. K., nurodyta A. K., teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu neatitikimu, paneigiančiu tai, kad pažymoje yra užfiksuoti duomenys apie pareiškėją A. K., kadangi sutampa pareiškėjo vardas, gimimo data ir vieta, tėvų vardai bei mamos pavardė iki santuokos. Tai, kad ant nurodytos pažymos yra papildomai užrašytas pareiškėjo asmens kodas (kaip nurodė Informatikos ir ryšių departamentas – tai daroma gavus informaciją iš užsienio valstybės, daugiau nekeičiant gauto dokumento turinio), taip pat nesudaro pagrindo abejoti aptariamame dokumente užfiksuotais duomenimis.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija spręsdama, ar yra pagrindas panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą, pagrįstai vadovavosi Informatikos ir ryšių departamento pateikta pažyma apie tai, kad pareiškėjas užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Vertindama pareiškėjo pateiktą įrodymą apie tai, kad jis nefigūruoja Lenkijos Respublikos nuteistųjų registro nuteistųjų kartotekoje, teisėjų kolegija pažymi, kad šis įrodymas nepaneigia Informatikos ir ryšių departamento pateiktoje pažymoje užfiksuotų duomenų, jog A. K. 1995 m. gegužės 18 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už Baudžiamojo finansinio įstatymo nuostatų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra aišku, ar registre, kurio duomenimis vadovaujantis pareiškėjui buvo išduotas patvirtinimas, kad jis nefigūruoja šalies nuteistųjų registro nuteistųjų kartotekoje, yra kaupiami duomenys apie visus asmenis bet kuriuo metu teistus Lenkijos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, ar teistumas yra išnykęs. Šias teisėjų kolegijos abejones patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento 2011 m. vasario 19 d. raštas Nr. (6-4) 9R-2259, kuriame paaiškinama, kad Informatikos ir ryšių departamentas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjo teistumo Lenkijos Respublikoje, kreipėsi į Lenkijos Respublikos centrinę instituciją, atsakingą už keitimąsi informacija apie teistumą, kuri patvirtino, kad pareiškėjas šiuo metu Lenkijos Respublikoje laikomas neteistu, o duomenys apie jo teistumą iš nacionalinio registro yra ištrinti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta pažyma patvirtina tik faktą, kad teistumas yra išnykęs, tačiau, kaip buvo nurodyta, pildydamas kandidato anketą, kandidatas turi pateikti informaciją apie nuteisimą, nepriklausomai nuo to, kad teistumas yra išnykęs.

Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia apelianto teiginius, jog jis nežinojo, kad buvo teistas Lenkijos Respublikoje. Pats apeliantas teismo posėdyje patvirtino, kad 1995 metais jis dažnai važinėdavo į Lenkijos Respubliką kaip privačios įmonės atstovas ir kaip fizinis asmuo, veždavo prekes, buvo stabdomas ir tikrinamas policijos. Baudžiamojo finansinio įstatymo 20 straipsnyje ir yra nustatyta atsakomybė už akcizinių prekių realizavimo taisyklių pažeidimus. Įvertinusi šias nuostatas, teisėjų kolegija apelianto versiją, jog jis nežinojo, kad buvo teistas Lenkijos Respublikoje, vertina tik kaip gynybinę poziciją, nepagrįstą jokiais konkrečiais įrodymais.

Apeliantas nurodo, kad jis į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą kandidatavo 2002 m. ir 2007 m. bei buvo išrinktas šios tarybos nariu, tačiau ankščiau duomenų apie jo teistumą pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakant į kandidato anketos devintą klausimą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nereikalauja remtis valstybės įstaigos išduotu oficialiu dokumentu (pažyma), todėl aplinkybė, jog ankščiau pareiškėjui dalyvaujant rinkimuose į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą ir būnant šios institucijos nariu, Vyriausioji rinkimų komisija nebuvo gavusi informacijos apie tai, kad jis yra teistas užsienio valstybėse, negali pašalinti jo kaltės dėl klaidingų duomenų Vyriausiajai rikimų komisijai pateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kandidato į savivaldybės tarybos narius pareiga informuoti apie tai, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nepriklausomai nuo to, ar tokia informaciją buvo pateikta duomenis apie asmenų teistumą tvarkančiai institucijai, ar ne. Be to, kaip paaiškino Informatikos ir ryšių departamentas 2011 m. vasario 19 d. rašte Nr. (6-4) 9R-2259 – iki 2007 m. spalio 14 d. (kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1050) į Registro duomenų bazę nebuvo įkeliama informacija, gauta iš kitų valstybių apie jų teritorijoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu.

Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas A. K. Lenkijos Respublikoje (užsienio valstybėje) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo po 1990 m. kovo 11 d., todėl vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu, privalėjo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje (atitinkamoje grafoje) tai nurodyti, tačiau to nepadarė.

Nepranešimo apie tai, kad kandidatas teismo nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, apie kurią pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalį turi būti viešai paskelbta, pasekmės numatytos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje – jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą <...>.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo registravimas kandidatu į savivaldybių tarybų narius yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė