Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1848-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
1-1848-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00348-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
P. V., S. L.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1848-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00348-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 1.2.14.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorams Rūtai Navasaitienei, Tomui Uldukiui,kaltinamajam M. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,nukentėjusiesiems P. V. ir S. L.,civilinio ieškovo atstovei J. G. – F.,

vertėjmas Marijai Grigorian, Giedriui Račkauskui.

vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui O. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 187 str. 3 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. L. 2013-02-17 apie 21:05 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.74 ‰ promilės), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. sugriebęs už į įvykio vietą atvykusio ir savo pareigas einančio (duomenys neskelbtini) patrulio P. V. tarnybinės radio stotelės ir uniformos, įtraukė jį į butą, pargriovęs ant grindų bei tampydamas už tarnybinės uniformos, suplėšė liemenę 161,07 Lt vertės, užsimojo ir bandė suduoti P. V. į veidą, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat sugriebęs už (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio S. L. tarnybinės uniformos, tampydamas ir stumdydamas jį, nuplėšė tarnybinės uniformos antpetį ir suplėšė striukės, kurios vertė 119,07 Lt, rankovę, tuo padarydamas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos bendrą 280,14 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisme M. L. parodė, kad dėl pareikšto kaltinimo kaltu nepripažįsta, gal iš dalies, kad nepagalvojo, jog čia yra policijos pareigūnai. M. L. paaiškino, jog buvo vasario 17 diena, buvo uošvio gimtadienis, svečiai išėjo ir jis, M. L. padėjo tvarkytis, svečiai išėjo apie 6 val. vakaro, jis spintą norėjo patvarkyti, susibarė su žmona dėl daiktų, kuriuos reikia išmesti, kuriuos ne, susibarė ir iš tų nervų viską išgriovė iš spintos. Atėjo sūnus ir pasakė, kad jis, M. L. netriukšmautų. Pasak M. L., su žmona vyko toks konfliktas, vienas jai reikalingas daiktas, kitas ne, jie tarpusavyje garsiai barėsi, daugiau nieko tokio nebuvo, atėjo sūnus pasakė, kad baigtume. Tada, pasak M. L., su sūnumi pradėjo tvarkyti, žmona išėjo pas uošvius. Kažkur apie 8 val. buvo barnis, tada žmona išėjo į kitą kambarį ir po pusvalandžio buvo skambutis į duris. Pasak M. L., tada jis su sūnumi ramiai tvarkėsi, buvo išėjęs iš kambario, sūnus nubėgo prie durų ir atidarė duris. Pasak M. L., jis išėjo iš kambario ir žiūri du vyrukai stovi su uniforma policijos, sako, kad pas juos yra triukšmas, čia triukšmaujama. Jis, M. L. pasakė, kad yra tylu, sūnus kaip stovėjo prie durų taip ir stovėjo, pareigūnai stovėjo už durų. Jis, M. L. pasakė, kad pakviestų žmoną, pareigūnas pastūmė sūnų ir šoko ant jo, M. L., tai buvo aukštesnis pareigūnas. Pasak M. L., pareigūnai jam neprisistatė. Jie pasakė, kad iš 5 policijos komisariato, jie puolė jį, M. L. ir prasidėjo. M. L. atsimena, kad davė jam per šonkaulius ir per inkstus. Jis, M. L. pradėjo priešintis, jis kaip stovėjo, pareigūnas kaip jam, M. L. davė, jie atsidūrė didesniame kambaryje. Pareigūnai jį, M. L. ant grindų paguldė ir laikė. Jis, M. L. priešinosi, nesuprato dėl ko čia. Po to žemesnis pareigūnas nuėjo į kambarį pas uošvius ir pasakė, kad jį, M. L. paima, paklausė kodėl, pareigūnai nepaaiškino, jie užpuolė ir viskas. Jis, M. L. prašė, kad pasakytų už ką. M. L. paaiškino, kad jis susigrūmė su aukštesniu pareigūnu, pareigūnai jam užlaužė rankas. Užlaužė rankas tas aukštesnis pareigūnas. Jie jo, M. L. neleido, nustūmė tas žemesnis pareigūnas žmoną, uošviai neleido jo, M. L. išvesti ir žmona, prašė pasakyti dėl ko. Žmoną išstūmė iš buto ir paguldė laiptinėje ant grindų. Uošvė sakė, aukštesnis jį, M. L. laikė ir atstūmė uošvę. Pasak M. L., jis buvo kampe prie durų ir aukštesnis buvo jį užspaudęs, jis, M. L. nesipriešino. Tada jie pradėjo iškvietinėti antrą ekipažą ir jis, M. L. suprato, kad čia policija, prie išėjimo buto durų, vienas pareigūnas po to dujų papurškė, antras dar su taseriu davė, jis, M. L. tada nesipriešino. Jis, M. L. nenorėjo išeiti iš karto. Nebuvo taip kas parašyta kaltinime. Kaip jis, M. L. galėjo įtraukti į butą 3 metrus ir kaip jis galėjo iššokti ir patraukti per koridorių, per sūnų pareigūną. Jis, M. L. nebuvo užsimojęs, nebandė suduoti pareigūnams, gal jie galėjo patys drabužius susigadinti, ten buvo spinta, gal jis užsikabino su ta liemene už spintos. Ir durys buvo nutrauktos nuo vyrių. Gal užsikabino ir nusiplėšė antpetį, ten labai siauras koridorius. Pasak M. L., jis priešinosi, jie norėjo užlaužti rankas, o jis neleido, jie užlaužė jam rankas, jis nesidavė. Po to jam, M. L. uždėjo ir antrankius. Pasak kaltinamojo, pareigūnai meluoja dėl parodymų, nes jis, M. L. nenaudojo necenzūrinių žodžių. Pasak M. L., jis nesuprato, kad jie buvo policijos pareigūnai, kai jie ant jo puolė. Jis, M. L. nepuolė ant pareigūnų. Sūnus viską pasakojo kaip buvo. Negali pasakyti kodėl iškvietė pagalbą. Iš asmenų išvaizdos gal ir galima pagal uniformą buvo suprasti, kad tie asmenys policininkai. Gal jis, M. L. ir galėjo suprasti, kad uniformuoti buvo. Supranta, kad privalo paklusti policijos pareigūnų nurodymams. Prie pat durų jis, M. L. nebuvo priėjęs. Prie kambario V. veiksmai buvo tokie. V. pastūmė sūnų ir ant jo, M. L. puolė, davė per šonkauliu ir inkstus, jį parvertė, išėjo grumtynės ir jis, M. L. atsidūrė didesniame kambaryje, jį, M. L. parvertė ant grindų ant pilvo, veidu į žemę. Antrankius uždėjo vos ne iš karto. Pareigūnai jau kambaryje uždėjo antrankius. Negali pasakyti ar matė žmona, uošviai. Stambesnis uždėjo antrankius. Pasak M. L., L. nežino ką darė, gal pastūmė žmoną. Nubrozdinimas ant jo, M. L. veido atsirado kada tvarką darė, gal ir su katinu žaidė. Ten tuos popierius kai paėmė, ant veido gal nukrito. Tiksliai negali pasakyti. Vaikas nieko nedarė, pasakė, kad užtenka ir žmona nuėjo pas uošvius. Savo žmonos jis, M. L. nesmaugė. Vaikas nebuvo apsiverkęs. Nematė kaip buvo parvertę ant žemės uošvę pareigūnas, matė, kad žmona gulėjo ant grindų koridoriuje. Policijos pareigūnas trenkė jam, M. L. su kumščiu, gal su koja dar buvo jį prispaudęs. Pirmą smūgį trenkė į šonkaulius kairiau, trenkė su kumščiu, antrą smūgį davė per inkstus. Po to jį, M. L. į kambarį įtempė ir prilaikė su kojomis. Pakėlė jį, M. L. ir laikė V. Čia jau koridoriuje kai vedė iš buto. Jau po to nebuvo jokių problemų, jis, M. L. nesipriešino. Kai vaikas atidarė duris nebuvo kambaryje jokio triukšmo. Pagarsinus įtariamojo parodymus b.l. 65, kaltinamasis paaiškino, kad ten blogai užrašyta, tyrėjai neužrašė, tyrėjai jis, M. L. pasakė, kad rašytų, jog ant jo, M. L. puolė, jis tada pasirašė. Į komisariatą jį, M. L. nuvežė apie 10 val. vakaro, po to nuvežė į areštinę, iš areštinės apie 10 val. atvežė apklausinėti, niekas nesiūlė advokato, pasakė kad pasirašytų, jei ne, nuveš į Lukiškes. Jie sakė, kad policija negalėjo to padaryti. Be to kaltinamasis paaiškino, kad su kaimyne A. normalūs santykiai, vieną kartą ar du per metus matosi. Nežino kas jai nepatinka. Pasak M. L., B. A. gali jį apkalbėti. Butas, kurį jis, M. L. išpirko, kažkada priklausė B. A. draugei, gal jos pyksta dėl to, ta draugė gyveno jų bute prieš 8 ar 9 metus, gal pyksta ant jo, M. L. dėl to, kad nupirko tą butą. Ten buvo tos V., B. A. draugės tėvo butas, gyveno keletas šeimų ir jis, M. L. nupirko tą butą. Nupirko tą butą, nes jie buvo prasiskolinę. B. A. nenorėjo pirkti to buto. M. L. paaiškino, kad jį apklausinėjo jau po areštinės, buvo jau blaivas, suvokė ką kalba, skaudėjo šonkaulius, nelabai tada suvokė ką kalba, galvojo, kad kuo greičiau išvažiuoti iš ten. Pirmą kartą toks atvejis. Ankščiau buvo kviesta policija, yra susidūręs su pareigūnais. Buvo paprastesnis konfliktas. Skaitė viską, ką užrašė tyrėja, ne viską iki galo parašė. Pas tyrėja buvo spaudimas, kad jis, M. L. kaltas, norėjo greičiau iš ten išvykti.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su žmona I. L., uošviu J. O., uošve M. O., sūnumi T. L.. Butas nuosavybės teise priklauso jam, žmonai ir uošviams. Butas yra 4 kambarių. Viename kambaryje gyvena uošviai, kitame –sūnus, o trečiame – jis su žmona. Ketvirtas kambarys – svetainė. Su žmona santykiai normalūs. Gal prieš 6 metus buvo kviesta policija. Buvo konfliktas su žmona. Daugiau kvietimų nebuvo. Yra neteistas. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Yra dirbantis. 2013-02-17 apie 12:00 val. atvažiavo uošvio sesuo D. S. su dviem anūkais. Bute buvo jis, uošviai, žmona, sūnus, uošvio sesuo su anūkais. Šventė uošvio gimtadienį. Vartojo alkoholį. Asmeniškai išgėrė kelis šimtus gramų degtinės. Kiek tiksliai išgėrė, neatsimena. Ant visų išgėrė du, gal tris butelius po 0,5 l degtinės. Viskas buvo gerai. Apie 21:00 val. kažkas paskambino į buto duris. Jis tuo metu buvo savo kambaryje. Sūnus nubėgo prie durų ir atrakino duris. Uošvio sesers jau nebuvo. Bute buvo likę tik jis, žmona, sūnus ir uošviai. Sūnus atidarė duris. Iš savo kambario pamatė, kad atvažiavo policininkai. Policininkų buvo du. Prie policininkų priėjo uošvis ir žmona. Policininkai paklausė kodėl bute triukšmas. Jis negali pasakyti ar policininkai sakė, kad kaimynai iškvietė policiją. Gal atvažiavę policininkai tai pasakė, gal apie tai sužinojo komisariate. Žmona pasakė, kad jokio konflikto namuose nebuvo. Pasakė, kad per garsiai kalbėjo. Buvo konfliktas su žmona prieš atvažiuojant policijai. Ginčas kilo dėl to, kad tvarkė spintą su žmona. Jis norėjo išmesti kai kuriuos daiktus, o žmona šių mesti nenorėjo. Ginčo metu tik garsiai kalbėjo. Žmonos nemušė. Nieko ten tokio nebuvo. Nežino iš kur pas jį sudraskytas veidas. Gal kai tvarkė spintą, kažkas nukrito. Tiksliau, ten kai tvarkė daiktus, kai pakėlė daiktus, buvusius spintoje, jie nukrito ant jo ir sužalojo veidą. Krito metaliniai daiktai, nes spintoje buvo aparatūra ir šiaip metaliniai daiktai. Jis visą laiką buvo kambaryje. Nebuvo priėjęs prie policininkų. Stovėjo savo kambario ir koridoriaus tarpdury. Jis nieko tokio policininkams nesakė. Pasakė, kad nieko neįvyko, kad per garsiai kalbėjo. Negirdėjo, kad vaikas šauktų, kad kviestų pagalbą. Policininkai vis tiek sakė, kad buvo ginčas. Policininkas priėjo prie jo. Toliau kas vyko neatsimena. Nenorėjo važiuoti su policininkais. Policininkai pradėjo laužti rankas. Jis nenorėjo. Priešinosi. Mosikavo rankomis. Gal sugriebė policininkams už uniformos. Gal suplėšė uniformą. Nematė antro ekipažo. Jam uždėjo antrankius. Prieš jį buvo panaudotas eletrošokeris. Policininkai panaudojo jį, nes nenorėjo, kad jį paimtų iš buto, priešinosi visaip. Policininko neįvilko į butą. Jis pats įėjo. Girtas buvo. Jei būtų blaivas, nesielgtų taip. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiems veiksmams. Supranta, kad pasielgė labai blogai. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. M. L. apklaustas įtariamuoju papildomai parodė, kad 2013-02-17 apie 21:00 val. į jo buto duris kažkas paskambino. Duris atidarė sūnus. Jis tuo metu buvo galimai kambaryje, tiksliai neatsimena. Po to, kai sūnus atidarė duris, pamatė, kad stovi du policininkai. Tuo metu buvo išgėręs. Tačiau girtas nesijautė. Uošviai buvo savo kambaryje, žmona buvo su uošviais jų kambaryje. Kai pamatė policininkus, jie pasakė, kad jo šeimoje smurtaujama. Jis atsakė, kad nieko nėra, kad bute tylu. Policininkai iš karto neįėjo į butą. Kai jis policininkams pasakė, kad nėra jokių problemų, policininkai pastūmė jo sūnų ir įėjo į butą. Jis policininkų neįtraukė į butą. Jie patys užėjo. Jie puolė iš karto ant jo. Jie pasakė, kad jo šeimoje smurtaujama ir puolė jį. Vienas iš pareigūnų, nieko nepaaiškinęs davė jam į šonkaulius kumščiu, po to į inkstus, parvertė ant grindų. Jis norėjo sužinoti už ką, bet jie nieko tiksliai nepaaiškino. Jis gulėdamas pradėjo priešintis. Negali pasakyti kuris tiksliai iš pareigūnų sudavė. Viskas vyko greitai. Puolė ant jo ir norėjo uždėti antrankius. Jis pradėjo priešintis. Nenorėjo, kad būtų uždėti antrankiai. Viskas vyko dideliame kambaryje. Kambaryje daugiau nieko nebuvo. Jis norėjo, kad pareigūnai paaiškintų. Pasakė, kad pakviestų žmoną. Tada greitai į kambarį atbėgo kitas policininkas, prieš tai tas policininkas nuėjo į uošvių kambarį ir pasakė, kad jį veš į komisariatą. Uošviai ir žmona išbėgo iš kambario. Policininkai pasakė, kad jį veš į komisariatą. Žmona prašė, kad jo niekur nevežtų. Uošvė prašė, kad jo nevežtų, bet policininkai jį užpuolė. Jam uždėjo antrankius. Antrankius uždėjo už nugaros. Ir uošvė, ir žmona pradėjo jį ginti. Sakė, kad bute nesmurtaujama ir niekas nieko nedarė, bet policininkai neklausė. Jie pasakė, kad jį paima ir viskas. Jie jį pradėjo vesti į laiptinę. Žmona pradėjo laikyti, kad jį neišvestų. Žmoną išvedė į laiptinę, paguldė. Jam papurškė dujomis, o po to dar ir elektrošoką panaudojo. Jis policininkų nemušė ir nesipriešino. Uniformos neplėšė. Nežino kaip buvo suplėšyta uniforma. Per sūnų jį paėmė. Jis po įvykio parašė skundą generaliniam komisarui. Tame skunde viską išdėstė. Atsakymą gavo. Pridės savo skundą prie šios apklausos protokolo. Atsakymą į skundą pateiks teismui. Policijos komisariate tyrėja I. B. reikalavo, kad prisipažintų, kad užpuolė policininkus, nors sakė, kad policininkai užpuolė jį, jo žmoną, sūnų, kad jį sumušė, bet pareigūnė to neįtraukė ir neįrašė protokole. Kita pareigūnė grasino, kad jį uždarys į Lukiškes, jei neprisipažins. Bet jis neprisipažino ir į Lukiškes jo neuždarė. (b.l. 65, 70)

Apklaustas teisme nukentėjusysis P. V. parodė, kad vasario mėnesį, tiksliai datos ir adreso neatsimena, gavo iškvietimą. Pasak P. V., pareiškėja paaiškino, kodėl kvietė policiją, paskambinus į duris, kur vyko įtariamai konfliktas, duris atidarė mažametis vaikas, matėsi susijaudinęs. Anot P. V., vaikas buvo visas drebantis, matosi kai žmogus emociškai susijaudinęs, jo elgsena kitokia. Iš už kampo atėjo kaltinamasis, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai vaikas jiems atidarė duris, buvo susijaudinęs. Jiems šiek tiek priėjus prie durų, matėsi, kad kambaryje daiktai buvo išvartyti. Tuo metu atėjo M. L., sugriebė jam, P. V. už racijos laido, už kišenės liemenės, jam praradus pusiausvyrą, su kaltinamuoju pargriuvo, įvyko grumtynės, pargriuvo į priekį, jis nepilnai užgriuvo ant kaltinamojo. Tada įvyko grumtynės, kaltinamasis bandė suduoti, bet nepavyko, po to bandė pasišalini į kambarį. Kaltinamasis keikėsi ir sakė, kad ne jų reikalas, kokia kalba kalbėjo neatsimena. Kiek laiko vyko grumtynės sunku pasakyti, yra padarytas garso įrašas, jis, P. V. darė garso įrašą. Pas jį, P. V. telefone greitai pasispaudė, nuo kurio tiksliai momento pradėtas daryti garso įrašas nežino. Kaltinamasis bandė pasišalinti į kambarį, bet porininkas su koja parėmė duris. Porininkas bandė padėti, bet kai yra mažametis vaikas, nesinori, kad vaikas matytų viską. Vaikas daugmaž viską matė. Porininkas bandė kaltinamajam užlaužti rankas ir bandė pastarąjį sulaikyti, bet nesigavo. Porininkui M. L. priešinosi, neleisdamas užlaužti rankų, po to bandė pasišalinti. Jis, P. V. panaudojo dujas, po to kaltinamąjį pasisekė išvesti iš kambario, buvo pašaliniai žmonės, kurie trukdė. Pasak P. V., buvo kaltinamojo žmona, ką pastaroji matė negali pasakyti, ji trukdė vyrą išvesti, griebė jam ir porininkui už rankų, bandė panaudoti vaiką, senelį prieš juos. Kaltinamojo žmona sakė vaikui, kad pastarasis prašytų, kad neišvestų tėvo, ką sakė vaikas neatsimena. Po to atvažiavo pastiprinimas ir buvo panaudotas „taseris“, D. I. panaudojo elektrošoką. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, kai jis 2013-02-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-02-17 dirbo (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, maršrutu AP44 su porininku S. L.. 2013-02-17 apie 21:05 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Apie įvykį praneša kaimynė iš 117 buto. Atvykus minėtu adresu, prie 117 buto durų laukė moteris, kaip vėliau paaiškėjo – B. A.. 117 butas yra po 120 – uoju butu. Moteris paaiškino, kad 120 bute nuolat vyksta konfliktai, kad vyras muša žmoną, sakė, kad tą dieną, t.y. 2013-02-17 riksmai buvo ypatingai garsūs, todėl pastaroji neapsikentė ir paskambino 112. Tuo metu, kai bendravo su 117 buto gyventoja, neatsimena ar buvo girdimas triukšmas, sklindantis iš 120 buto. Jis, P. V. su porininku pakilo vienu aukštu aukščiau, B. A. nuėjo į savo butą, pastaroji su jais nekilo prie 120 buto. Priėjus prie 120 buto, paskambino į duris. Jis, P. V. paspaudė skambučio mygtuką, duris atidarė maždaug 10 metų amžiaus berniukas, kuris buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs. Buvo matyti, kad vaikas neseniai verkė: buvo paraudusios akys ir žandai. Berniukas spėjo pasakyti tik kelis žodžius, kad „tėtis muša mamą“, pastarasis pasakė tuos žodžius lietuviškai. Tuo metu iš vonios kambario išėjo, kaip vėliau paaiškėjo – M. L., kuris buvo akivaizdžiai girtas, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo nerišli kalba ir iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. M. L. agresyviu balsu liepė vaikui eiti į kambarį. Vaikas pakluso ir greitai nubėgo į vieną iš kambarių arčiau virtuvės. Kelių kambarių butas, nežino, matė tris. Vaikas nubėgęs į tą kambarį, iš karto puolė rinkti kambaryje išmėtytus daiktus, t.y. rūbus. Tai, kad daiktai buvo išmėtyti, matė, nes kambario durys buvo atidarytos. Kai vaikas nubėgo, jis, P. V. M. L. paklausė lietuviškai ar pas juos viskas gerai. M. L. iš karto, nieko nepaaiškinęs puolė prie jo, P. V.. S. L. tuo metu buvo už jo nugaros, kiek dešiniau. M. L. šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Atstumas tarp jo, P. V. ir iš vonios išėjusio M. L. buvo keli metrai, gal 2-3. M. L. buvo labai agresyviai nusiteikęs, eidamas link jo, P. V. pastarasis mosikavosi rankomis, tačiau rankose nieko neturėjo. Rankų mosikavimasis pasireiškė gestais, lydinčiais kalbą. M. L. priėjo prie pat jo, P. V.. K. M. L. buvo prie jo, P. V. tada ir pasakė minėtus žodžius „von nachuj“. M. L. iš karto kaire ranka stvėrė už jo, P. V. tarnybinės liemenės dešinės kišenės, o dešine savo ranka tuo pačiu - už tarnybinės radio stoties, kuri buvo pritvirtinta kairėje liemenės pusėje, laido (stotelė nešiojama). Ginklą jis, P. V. nešioja dešinėje pusėje. Liemenės kišenė nuo ginklo dėklo buvo vos už kelių centimetrų. Jis, P. V. negali pasakyti ar M. L. stvėrė tyčia už liemenės dešinės kišenės, ar norėjo stverti už ginklo rankenos, bet dėl girtumo tiesiog nepataikė. M. L. patraukė jį, P. V. į save ir pradėjo tampyti. Tuo momentu M. L. neketino jam, P. V. suduoti. Viskas vyko prieškambaryje, prie pat įėjimo į butą durų. Prieškambaryje buvo labai mažai vietos, kai M. L. jį, P. V. į save patraukė, jis neišlaikė lygsvaros ir juodu nukrito ant grindų. Jis, P. V. nukrito beveik ant M. L.. M. L. krito ant nugaros. Kai tik nukrito, M. L. dešine ranka bandė suduoti kumščiu į veidą, tačiau jis, P. V. smūgio išvengė. Jis, P. V. pasikėlė nuo grindų ir pritūpė ant vieno kelio, bandė užlaužti M. L. rankas. Tačiau M. L. muistėsi, visaip išsukinėjo savo rankas, kad jis, P. V. jų negalėtų sugriebti, tada dar vieną kartą M. L. kumščiu bandė suduoti į krūtinės sritį, kuria ranka, neatsimena. M. L. muistėsi ir bandė suduoti pusiau gulėdamas, pusiau sėdėdamas. S. L. visą laiką stovėjo prie įėjimo į butą durų, nes niekaip negalėjo prieiti. Koridorius buvo labai siauras. Besimuistant su M. L., gavosi taip, kad jie kiek pasistūmėjo arčiau virtuvės, kur buvo kiek daugiau vietos. Tada S. L. pavyko prieiti. S. L. pasilenkęs taip pat bandė sugriebti M. L. rankas, bet pastarasis ir toliau išsisukinėjo ir nesileido suimamas už rankų. M. L. nuolat mosikavo rankomis ir bandė suduoti. Negali pasakyti kam M. L. norėjo suduoti kumščiu ar jam, P. V., ar S. L.. Visi buvo vienoje krūvoje. M. L. dar bandė stvertis už kambario durų staktos. Tuo metu, kai bandė sulaikyti M. L., atbėgo kaip vėliau paaiškėjo – I. L., kuri griebė už jo, P. V. uniformos, vėliau už S. L. uniformos, atitraukinėjo tai jį, tai S. L. nuo M. L.. M. L. ne kartą buvo sakyta, kad pastarasis nesipriešintų, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, bet M. L. nenorėjo net girdėti, kalbėjo su juo lietuviškai ir rusiškai. Mosikuodamas rankomis ir išsisukinėdamas M. L. keikė juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jie pidarasai, ožiai, chujilos, rėkė „poshli nachuj, kazly“. I. L. taip pat šūkavo, kad jie paleistų jos vyrą, kad eitų lauk. Jis, P. V. negali paaiškinti dėl ko viskas taip įvyko. M. L. pratrūko pykčiu iš karto po to, kai pastarojo paklausė ar jų šeimoje viskas gerai, ar nėra šeimyninio ginčo. Kai M. L. išėjo iš vonios, ant pastarojo veido matėsi nubrozdinimai. Jis, P. V. nespėjo M. L. paklausti iš kur tie nubrozdinimai, nes pastarasis iš karto jį puolė. Iš žaizdų, esančių ant M. L. veido, kraujavo, negausiai. I. L. taip pat, kaip lietuviškai, taip ir rusiškai buvo sakoma, kad pastaroji liautųsi trukdyti atlikti jiems savo darbą, bet ji nereagavo. Viskas vyko greitai, visi buvo vienoje krūvoje, buvo daug riksmų. Kai M. L. užsikabino už staktos, stovėjo, bandė įeiti į kambarį, užsidaryti duris, bet S. L. koją užkišo, durys neužsidarė. Tuo metu M. L. buvo už vienos pusės durų, o S. L. - iš kitos. M. L. sugriebė S. L. už tarnybinės uniformos rankovės ir nuplėšė antpetį. Tada jis, P. V. panaudojo dujas, nematė kur pataikė, taikė į akis. M. L. atsitraukė nuo durų. Jis, P. V. su S. L. įėjo į kambarį, kuriame buvo M. L.. Kambaryje nieko nebuvo. Negali pasakyti tiksliai kur buvo vaikas, tačiau I. L. buvo visą laiką šalia jų ir visą laiką tampė tai jį, P. V. tai S. L. už tarnybinės uniformos ir bandė nutempti juos nuo M. L.. Kambaryje jis, P. V. bandė užlaužti stovinčiam M. L. rankas, bet pastarasis vėl pradėjo mosikuotis rankomis, bandė išvengti sulaikymo, tačiau suduoti nebandė. S. L. iškvietė pagalbą. Nežino kaip gavosi, bet su M. L. atsidūrė laiptinėje. Atvažiavo pagalba - patruliai D. I. ir R. V.. S. L. bandė sulaikyti I. L. už trukdymą valstybės tarnautojams atlikti tarnybines pareigas, kadangi pastaroji ir laiptinėje kabinosi į S. L. uniformos ir tempė nuo M. L.. Į laiptinę išbėgo ir bute buvusi pagyvenusi moteris ir pagyvenęs vyras. Pagyvenęs vyras buvo palyginamai ramus, tačiau moteris labai šaukė, reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad skųsis ir rašys skundus, rėkė, kad jie neturi teisės taip elgtis. Prisiminė, kad tuo metu, kai buvo dar bute, M. L., siekdamas išvengti sulaikymo, stvėrė jam, P. V. už radio stotelės ir šią ištraukė. Ji iš rankų iškrito, atsiskyrė maitinimo blokas. Stotelė nesudužo. Ji tebeveikianti. Būnant laiptinėje, M. L. nesileido sulaikomas, griebė R. V. už radio stotelės laido. Stotelė buvo pritvirtinta prie tarnybinės liemenės. Stūmė R. V. nuo savęs. Jis, P. V. tada įjungė savo telefone funkciją, kad būtų įrašomas įvykis, t.y. įvykio garso įrašas. Laiptinėje buvo stiprus triukšmas, vieni kitus stengėsi perrėkti. M. L. nesidavė sulaikomas, stumdėsi, moterys traukė juos nuo M. L., rėkė. D. I. įspėjo, kad naudos elektrošokerį, bet niekas nesureagavo į tai. M. L. ir toliau nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, atsisakė vykti į komisariatą. Jis, P. V. ne kartą įspėjo, kad prieš M. L. bus panaudota fizinė jėga, bet M. L. į tai nereagavo. Tik po to, kai elektrošokeris buvo panaudotas, M. L. buvo sulaikytas ir pastarajam buvo uždėti antrankiai. Šio įvykio metu nukentėjo morališkai (b.l. 15-16)-nukentėjusysis teisme patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Anot P. V., M. L. buvo paraudęs ir svirduliavo. Ką paaiškino B. A., kai juos kvietė, negali tiksliai pasakyti, ilgas laiko tarpas praėjo nuo to laiko, kada vyko konfliktas. P. V. rodydamas buto plane paaiškino, kad kai jie atėjo prie durų buvo vaikas, pastarasis atsitraukinėjo ir atėjo M. L. iš už vonios, tiksliai pasakyti negali, bet iš to šono, kur yra vonios kambarys, kai M. L. atėjo ir įtraukė jį į butą. Pasak P. V., grūmėsi su M. L. per vidurį koridoriaus, elektrošokas buvo panaudotas laiptinėje, didžiajame kambaryje nebuvo, stovėjo tarpduryje, kai priėjo prie jo M. L., griebė ir įsitempė į kambarį. P. V. paaiškino, kad jo ūgis 182 cm, svoris 80 kg, atliko savo tarnybinę pareigą, kadangi asmuo jiems fiziškai pasipriešino. Buvo požymiai, kad buvo šeimyninis konfliktas, nes ne savo noru užėjo, juos M. L. įtraukė į butą. Buvo pareiškėja, kuri teigė, kad vyko šeimyninis konfliktas, matėsi išvartyti daiktai bute, vaikas atidaręs duris buvo susijaudinęs, kaltinamasis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pasak P. V., garso įrašą pradėjo daryti įvykio metu, kuriuo tiksliai momentu jis nepasakys.

Apklaustas teisme nukentėjusysis S. L. parodė, kad nieko pasakyti daugiau nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis negali, neatsimena vietos ir laiko. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, kai jis 2013-04-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atsimena įvykį, įvykusį 2013-02-17 (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, maršrutu AP44 su porininku P. V.. 2013-02-17 apie 21:05 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. S. L. teisme paaiškino, pareiškėja pranešė, kad vyksta konfliktas, pasakė, kad yra mažametis vaikas ir girdisi kaip jis verkia. Pakilo į butą, duris atidarė vaikas, jis, S. L. stovėjo už P. V., nes praėjimas siauras. Anot S. L., matėsi, kad vaikas buvo susijaudinęs, išėjo neblaivus tėvas, tai matėsi pagal pastarojo eiseną, matė, kad jis svirduliavo, pasakė vaikui eiti į kambarį ir tada jis griebė už P. V. liemenės, kaip jis prarado pusiausvyrą ir jį įtraukė jis, S. L. nematė, nes stovėjo už jo. Jie abu pargriuvo, kai kaltinamasis norėjo pasišalinti į kitus kambarius, kur jie buvo nelabai atsimena. Kai P. V. su M. L. pargriuvo jis, S. L. bandė prieiti prie jų, bet buvo neįmanoma, nes jie pargriuvo prie pat įėjimo, grumdamiesi pasistūmė toliau, tada galėjo įeiti. Tuo metu M. L. atsikėlė, vienu momentu buvo stvėręs jam, S. L. už kojos. Ten tokios dinamikos jis, S. L. nelabai atsimena. Prisimena, kad viename iš kambarių M. L. bandė uždaryti duris, jis užkišo koją. Kaltinamasis bandė pasišalinti į kambarį, jis, S. L. pastatė koją ir liko tarpelis, bet pastarasis stvėrė jam už striukės ir plyšo striukės kišenė. Jie tada atidarė tas duris ir jis, S. L. iškvietė pagalbą. Po to jie su M. L. atsidūrė prie durų, pastarojo žmona I. L. bandė uždaryti buto duris, taip jie atsidūrė bendro naudojamo laiptinėje. Pasak S. L., jis sulaikė I. L., o P. V. M. L.. Tuo momentu seneliai ar giminaičiai kažkokie buvo bute, jie šūkavo vaikui, kad pastarasis ateitų pažiūrėti. Jie stengėsi nenaudoti kovinių imtynių veiksmų ir nenaudoti tarnybines dujas, nes buvo mažametis vaikas. Elektrotaseris buvo panaudotas prisilietimui, kai prilieti, jis atpalaiduoja rankas ir kiti pareigūnai užlaužia rankas. Anot S. L., matėsi, kad kaltinamasis yra neblaivus, pastarasis svirduliavo ir nedaug šnekėjo, matėsi ir ant jo sužalojimai, greičiausia buvo ant veido, buvo pagrindo manyti, kad bute tikrai kažkas negerai. Pasak S. L., viename iš kambarių, matėsi, kad buvo išmėtyti daiktai, visada paklausia atėję dėl konflikto, bet šiuo atveju pasakė, kad ne jų reikalas, greičiausiai paklausė porininkas apie konfliktą, jis buvo už pastarojo nugaros, tai nelabai girdėjo. S. L. paaiškino, kad kai kolega su kaltinamuoju parkrito, M. L. mosikavo rankomis, kai jis priėjo kaltinamasis pradėjo stumdyti ir jį, jį kaltinamasis bandė atstumti, o P. V. bandė smūgiuoti, kaltinamasis suplėšė jo striukę, o kolegai liemenės kišenė buvo nuplėšta. Pasak S. L., kai duris atidarė vaikas, jis stovėjo truputį už nugaros, bet šone P. V.. Nubrozdinimas iš kur atsirado M. L. nespėjo paklausti, jie jo nevežė į komisariatą, vežė kitas ekipažas. S. L. rodydamas buto plane paaiškino, kad jie buvo bendro naudojimo koridoriuje, kai kolega su P. V. nugriuvo jis liko stovėti, bet bandė jau eiti į koridorių, nes buvo jau daromas administracinės teisės pažeidimas. Pasak S. L., kai atsidarė durys jie nėjo į vidų, nes jų niekas nekvietė, jis mano, kad M. L. bandydamas atstumti ir uždaryti duris, įtraukė P. V.. Anot S. L., buto plane koridorius pažymėtas indeksu Nr. 120-1, kolega su kaltinamuoju nugriuvo prie pat įėjimo, jis negalėjo įeiti, nes iš kairės pusės yra kabykla. S. L. paaiškino, kad nematė, kur buvo M. L., kai vaikas duris atidarė, matė kaip M. L. išėjo iš už kampo, kaip vaikas atidarė duris M. L. nebuvo, pastarasis vėliau išlindo iš už kampo. Pasak S. L., įvykio eigoje viskas vyko ne viename taške, jis tikrai nežiūrėjo, jis koją įkišo į kambarį (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-5), kaltinamojo sutuoktinė atsirado vėliau, uošviai iš kur atėjo nematė, kai pastarieji atėjo sulaikinėjo M. L.. Anot S. L., ar atsistoję, ar atsigulę ant žemės sulaikinėjo, nepamena, nes įvykis buvo gan greitas, ir jis buvo parkritęs ant žemės, ir jo kolega ir kaltinamasis. Iš kur atsirado žmona jis, S. L. nežino, tik pajautė, kad jį kažkas atitraukinėja, iš kur atėjo uošviai, tuo momentu nepastebėjo. S. L. paaiškino, kad jis M. L. išvedė į koridorių, P. V. kaltinamajį buvo prisispaudęs prie žemės ir laikė, kol neatvyko pastiprinimas. Jis, S. L. berods girdėjo kaip P. V. pasakė, kad daro garso įrašą.

Teisme apklaustas liudytojas J. G. O. parodė, kad vasario 18 d. buvo gimtadienis, truputį išgėrė, po to svečiai išvažiavo, viskas buvo normalu, išgirdo skambutį į duris, pamanė, kad kaimynė, anūkas atidarė duris, pasirodo atėjo šitie du pareigūnai. Anot J. G. O., buvo motina ir jo sesuo, jokio triukšmo nebuvo, svečiai išsiskirstė apie 19 val., jų buvo 8 žmonės, liko šeima, tai žentas, žmona, anūkas ir jis. Pasak J. G. O., kai svečiai išėjo žiūrėjo televizorių, jis, J. G. O. savo kambaryje žiūrėjo, kiti savo kambaryje, buvo ramu bute, apie 21 val. išgirdo skambutį į duris, pamanė, kad kaimynė, pastaroji dažnai ateina pas juos, ji pensininkė, tačiau atėjo policijos pareigūnai, kurie neprisistatė, P. V. pirmas užėjo. Jis, J. G. O. tuo metu buvo savo kambaryje, duris atidarė anūkas, jis išėjo iš savo kambario ir viską matė, kaip pareigūnas pastūmė vaiką, matė kaip pirmas pareigūnas, kuris užėjo pastūmė vaiką, pasakė, kad pasiima, o ką nežino. Anot J. G. O., jis nežinojo, kad tai policijos pareigūnai, dabar daug kas vaikšto su uniformomis, pastarieji neprisistatė, nepateikė dokumentų ir užėjo į kambarį, vienas pareigūnas į vieną kambarį nuėjo, kitas į kitą, tada sugriebė žentą, pasakė, kad pasiima, dėl ko neaišku. Pasak J. G. O., triukšmo bute nebuvo, matyt, buvo klaidingas policijos iškvietimas. Teisėja pagarsina liudytojo parodymus, kai jis 2013-03-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-02-17 šventė gimtadienį. Buvo svečiai, vartojo alkoholį. Vakare svečiai išėjo. Liko jis, J. G. O., žmona, anūkas, dukra I., žentas M. Kai svečiai išėjo, I. susipyko su M. Kažkokio rimto konflikto nebuvo. Dukra su M. kiek pašaukė vienas ant kitos ir tuo viskas pasibaigė. Susipyko jie dėl kažkokių popierių. M. tuos popierius norėjo išmesti, o I. nedavė. Dėl to ir susipyko. Muštynių nebuvo. (b.l. 55-56). J. G. O. teisme parodė, kad M. L. truputį susipyko su žmona, truputį įvyko toks apsižodžiavimas, pastarieji tiesiog garsiai kalbėjo, jie netriukšmavo, tarpusavyje jie negarsiai pašaukė vienas ant kito. Anot J. G. O., M. L. žiūrinėjo dokumentus, o I. L. priėjo ir paklausė, kodėl čia liečia tuos dokumentus, M. L. sakė, kad nori peržiūrėti, ten buvo įvairūs dokumentai, gal žurnalai, M. L. norėjo išmesti, o I. L. neleido. Pasak J. G. O., buvo nedidelis konfliktas, jis tuo metu buvo savo kambaryje, girdėjo jų pokalbį, bet nematė. J. G. O. paaiškino, kad vienas policijos pareigūnas ėjo į jo kambarį, o kitas į žento, jis, kai išgirdo skambutį ėjo iš savo kambario ir atėjo pareigūnai, matė kaip pastarieji pastūmė vaiką į dešinę pusę, į virtuvės pusę. Pasak J. G. O., kai įėjo pareigūnai, vaikas stovėjo iš dešinės pusės ir pastarąjį pastūmė į dešinę pusę, pareigūnai pasakė, jie pasiima, o ką neaišku. J. G. O. paaiškino, kad abu policijos pareigūnai užgriuvo ant žento, vienas policijos pareigūnas grįžo į žento kambarį, toliau duktė su žmona pradėjo įkalbinėti, kad paleistų M. L.. Pareigūnai M. L. nuvertė nuo kojų, jis, J. G. O. matė tą momentą kaip jie jau koridoriuje tempė prie durų. Anot J. G. O., pirmas pareigūnas šaukė patraukit vaiką, žmona šaukė kodėl ima, pareigūnas pastūmė žmoną, žmona padėjo dukrai nustumti policijos pareigūną. Pasak J. G. O., dukra M. L. gynė veiksmais, atitraukinėjo pareigūnus nuo vyro, dukrą viena palaidine ištempė į koridorių ir atvažiavo antras ekipažas. J. G. O. paaiškino, kad iš pradžių dukrą ištempė į koridorių, po to žentą, kai tempė I. L. žentas gulėjo ant grindų prispaustas policijos pareigūno. Pasak J. G. O., žentas buvo truputį išgėręs, jau 5 metus negeria. Anot J. G. O., pirma dukrą išvedė, po to žentą, dukra gulėjo koridoriuje jau, kai žentą išvedė į koridorių, jis pradėjo sakyti pareigūnams, kad paleistų, pastarieji jam pasakė, kad patrauktų vaiką. Tada pareigūnai žmoną pastūmė ir pastaroji pargriuvo ant nugaros. J. G. O. paaiškino, kad pareigūnų uniformos buvo sveikos, M. L. nesudavė pareigūnams, pastarasis priešinosi tokiu būdu, kad bandė išsiveržti, pradėjo gintis įvairiais būdais, bandė atstumti pareigūnus, jie susistumdė. Pasak J. G. O., pareigūnai nieko nesakė, M. L. klausė pareigūnų kodėl jį ima, sakė, kad nekaltas. J. G. O. paaiškino, kad dukra gerai gyvena su žentu, ramiai, tarpusavyje būna kaip šeimoje pasiaiškinimai, tačiau nesimuša, tą dieną muštynių nebuvo. Pasak J. G. O., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir šiandien duoti teisme skiriasi, nes negali visko atsiminti, aštuoniese gėrė butelį šampano ir butelį degtinės, jis su M. L. gėrė degtinę. J. G. O. rodydamas buto plane paaiškino, kad kai pareigūnai paskambino į duris ir vaikas atidarė, buvo savo kambaryje (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-7), pirmas užėjo S. L., pastarasis pastūmė vaiką, jis ėjo į jo kambario pusę, S. L. įėjo į kambarį (buto plane pažymėta indeksu Nr. 120-6), P. V. įėjo į kambarį (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-5), M. L. buvo savo kambaryje (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-5), kai įėjo pareigūnai. J. G. O. paaiškino, kad pareigūnai įėję pasakė, kad paima žentą, tą pasakė S. L., žentą buvo parvertę ir laikė per vidurį koridoriaus (buto plane pažymėta indeksu Nr. 120-1). Pasak J. G. O., dukra atbėgo padėti, jis viską matė, kai užėjo pareigūnai ir pastūmė anūką prie sienos, žentą pakėlė nuo žemės ir ištempė pareigūnai į koridorių, pirma ištempė dukterį, P. V. ištempė dukterį, S. L. ištempė žentą. Jis, negirdėjo, kad pareigūnai sakytų, kad įrašinėja, nematė kaip naudoja elektrošoką.

Teisme apklausta liudytoja M. O. parodė, kad paskambino į duris, anūkas jas atidarė, viskas buvo (duomenys neskelbtini), anūką atitraukė į šoną ir užėjo, ji tuo metu buvo kitame kambaryje. Ji, M. O., dukra ir vyras sėdėjo kambaryje, o žentas su sūnumi žiūrinėjo dokumentus. Pasak M. O., ji nematė kaip atėjo pareigūnai, kai pastarieji atėjo ir pasakė, kad jie paima žentą. Anot M. O., vienas pareigūnas atėjo ir pasakė, kad jie žentą pasiima, jie tuo metu sėdėjo kambaryje, anūkas pasakė, kad jį patraukė į šoną ir įėjo. M. O. paaiškino, kad pareigūnas S. L. pas ją užėjo į kambarį, ji pamatė kaip kambaryje užgriuvę žentą pareigūnai kažką pastarajam daro, žentas gulėjo ir virš jo stovėjo policijos pareigūnas, savo akimis matė, kitas pareigūnas buvo už buto durų. Tas pareigūnas, kuris buvo pas juos užėjęs į kambarį, iš kambario išėjo, kur nuėjo nežino. Pasak M. O., kai atėjo pareigūnai namie buvo ramu, nebuvo ginčo tarp žento ir dukters iki atvykstant pareigūnams, dieną buvo vyro gimimo diena, buvo svečių, truputį išgėrė, žentas dabar negeria, bet kvapas buvo, buvo išgėręs degtinės, gal du butelius degtinės išgėrė, dar buvo jos vyro sesuo, dar gėrė pastaroji ir vyras. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, kai ji 2013-03-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra keturių kambarių. Gyvena su vyru, dukra, žentu ir anūku. Butas nuosavybės teise priklauso visiems. Su vyru gyvena viename kambaryje, anūkas turi savo kambarį, dukra ir žentas – savo. Dukros šeimoje visko būna. Būna ir barniai, kaip ir visose šeimose. Anksčiau žentas gėrė. Barniai buvo pastovūs, tačiau gal jau penkerius metus kaip žentas M. susitvarkė. Kai dukra I. ir žentas M. barasi, nesimuša. 2013-02-17 buvo vyro gimtadienis, buvo svečiai. Svečiai vakare išvažiavo. Dukra, žentas ir vyras buvo išgėrę. Ji, M. O. negeria, todėl buvo blaiva. Kai svečiai išvažiavo, dukra pradėjo tvarkytis. Žentas tvarkėsi, pradėjo perrinkinėti kažkokius popierius. Ji, M. O. buvo su vyru savo kambaryje. Dukra su M. nesipyko ir nesimušė. Gal pasakė ką vienas kitam pikto, bet konflikto nebuvo. Negirdėjo, kad verktų anūkas. Gal anūkas ką ir šūktelėjo, kai pastarojo motina su tėvu piktai kalbėjo, bet anūkas nešaukė, kad tėtis muša mamą. Ji, M. O. nežino dėl ko dukra su žentu pašaukė vienas ant kito. Kai dukra su žentu kiek apsipyko, dukra atėjo pas ją, M. O. į kambarį. Jos, M. O. kambaryje buvo ir vyras. Žentas su sūnumi – jos, M. O. anūku, buvo miegamajame. Žentas perrinkinėjo popierius. Tada išgirdo skambutį į duris. Tai buvo apie 21:00 val., tikslaus laiko neatsimena. Duris atidarė anūkas. Mano, kad anūkas duris atidarė dėl to, kad galvojo, kad ten kaimynė atėjo. (b.l. 53-54) – liudytoja teigė, kad negalėjo duoti tokių parodymų. Pasak M. O., ji nesakė, kad pykosi dukra su žentu, anūkas nesakė, kad tėvas muša mamą. Anot M. O., protokolą rašė ir vertė, gal jie neteisingai užrašė, sako dabar viską kaip buvo, lietuviškai nesupranta, ji klausinėjo ir po to vertė į rusų kalbą ką parašė. M. O. rodydama buto plane paaiškino, kad kai atėjo policijos pareigūnas buvo kampiniame kambaryje (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-7), M. L. pargriautas gulėjo kambaryje (kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-6), S. L. buvo pastarąjį prispaudęs. Pasak M. O., uniformos buvo tvarkingos, nežino, tikriausiai nesipriešino žentas pareigūnams, ją stūmė P. V., nes ji priėjo prie pareigūno ir paklausė, kodėl ima žentą. Anot M. O., pagal uniformą suprato, kad tai pareigūnai, pastarieji sakė, kad neitų prie jų, ji jiems pasakė, kad neimtų žento. M. O. paaiškino, kad ji netraukė M. L. nuo pareigūno, ji tik priėjo paprašyti, kad neimtų žento, dukra gal ir sakė pareigūnams, kad neduos, ji nieko nedarė, nestovėjo visą laiką prie jos. Pasak M. O., ji 0,5 val., gal mažiau, matė M. L. su pareigūnais, pamatė kaip dideliame kambaryje M. L. gulėjo, pirma dukrą išvedė, po to žentą, nematė ar dukra priešinosi pareigūnams, kai vedė dukrą nematė, pamatė tik kai jau gulėjo koridoriuje.

Teisme apklausta liudytoja I. L. parodė, kad vasario 17 d. buvo jos tėvo gimtadienis, vakare, apie 19 val. jos svečiai išvažiavo, jos vyras pradėjo ieškoti popierių, pradėjo vartyti knygas, gavosi triukšmas, ji supyko, pasakė ko jis čia triukšmauja, ji persirengė ir išėjo pas mamą į kambarį. Pasak I. L., jie susipyko dėl tų popierių, M. L. kažko reikėjo, kažkokio dokumento dėl kompiuterio, buvo išgėrę. Buvo jos, I. L. tėtis, mama, vyras, ji ir teta su vaikais buvo atvažiavę, gėrė degtinę, mama negėrė, tėvas buvo išgėręs. Anot I. L., ji atėjo į kambarį pas tėvus ir suskambėjo durų skambutis, kitame kambaryje buvo vaikas su vyru, kai suskambėjo skambutis, ji pagalvojo, kad atėjo kaimynė, kuri gyvena šalia ir pastaroji gali ateiti bet kada. Po kažkiek laiko, pamatė kaip tarpduryje pasirodė pareigūnas, ji, I. L. nustebo, pareigūnas pasakė tokius žodžius: mes jį išvežame, ji šoko iš lovos ir paklausė už ką. Pasak I. L., tuo metu jos tėvai sėdėjo su ja kartu kambaryje, kai įėjo pareigūnai tėvai to nematė, žino, kad vienas policijos pareigūnas buvo žemesnis, kitas aukštesnis, tas kuris buvo aukštesnis (P. V.), užėjo į jos kambarį. Tuo metu ji, I. L. išėjo iš kambario ir nubėgo paskui policijos pareigūną, bėgo iš paskos P. V., tuo metu iš miegamojo išbėgo jos vyras. Anot I. L., ji pamatė, kad atidarytos jos buto durys, tas pareigūnas, kuris jai pranešė, jau buvo išėjęs už buto durų, kitas policijos pareigūnas kovojo su jos vyru. I. L. paaiškino, kad kai jos vyras pradėjo bėgti, paskui jį bėgo tas kitas pareigūnas, pastarasis išbėgo paskui jos vyrą iš kambario, S. L. vijosi vyrą iš miegamojo į didįjį kambarį. Ji, I. L. bandė uždaryti buto duris, o kitas pareigūnas buvo už durų, jis buvo išėjęs į laiptinę, ji norėjo neįleisti policijos pareigūno ir uždaryti duris. Anot I. L., ji nežinojo kas čia tokie, nes pareigūnai neprisistatė, pastarieji nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad išveža už smurtą, iš uniformos suprato, kad tai pareigūnai. I. L. paaiškino, kad kai bandė uždaryti buto duris, už jos nugaros kitas policijos pareigūnas kovojo su jos vyru. Ji, I. L. nelabai prisimena, nes jai buvo streso būsena, ji nieko nesuprato kas vyksta. Pasak I. L., kitas pareigūnas uždėjo jai antrankius ir išmetė iš jos buto, ji laikė duris, tada pareigūnas uždėjo jai antrankius ant rankų ir išmetė iš jos buto, pasakė nejudėti. Anot I. L., ji paklausė, ar kaimynė iškvietė policiją, pareigūnai atsakė, kad taip, du žodžius pasakė policijos pareigūnai, tai - nejudėk ir taip. Ji, I. L. suprato situaciją tik po pačio incidento, pareigūnas buvo išėjęs į laiptinę ir ji bandė uždaryti buto duris, policijos pareigūnams nesipriešino, tik bandė uždaryti duris. Pasak I. L., ar pareigūnas bandė trenkti jos vyrui, negali pasakyti, bet buvo toks pastarojo judesys ranka į jos vyrą, pareigūnas užsimojo ranka į jos vyrą. Anot I. L., vyras nesipriešino, tik bandė pabėgti į kitą kambarį, buvo ramu, niekas nerėkė, nuvežė vėliau juos į policijos komisariatą. Pasak I. L., su jais niekas nešnekėjo, ją išvedė iš buto P. V., ji nesipriešino, pareigūnas buvo labai piktas, vyras jau buvo išvestas, po to ją išvedė. I. L. rodydama buto plane paaiškino, kad tėvų kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-7, miegamasis kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-5, didysis-pereinamas kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-6, vaiko kambarys pažymėtas indeksu Nr. 120-9. Pasak I. L., policijos pareigūnai atėjo į kambarį, pažymėtą indeksu Nr. 120-7, vyras buvo kambaryje, pažymėtu indeksu Nr. 120-5, kai ji išėjo iš kambario P. V. jau ėjo pro buto duris, antrasis policijos pareigūnas išėjo iš jos miegamojo paskui jos vyrą ir pargriovė pastarąjį didžiajame kambaryje, pažymėtu indeksu Nr. 120-6. Anot I. L., matė kai vyrą vijosi pareigūnas, norėjo smūgį duoti, buvo toks rankos judesys link jos vyro, ji tuo metu grūmėsi su antru pareigūnu norėdama uždaryti duris, nematė kaip išvedė jos vyrą, tuo metu gulėjo koridoriuje. I. L. paaiškino, kad policijos pareigūnas, kuris buvo jų kambaryje, jai uždėjo antrankius ir parvertė ant grindų, tuo metu S. L. vienas išvedė jos vyrą, nes kitas buvo su ja, trečias pareigūnas stovėjo koridoriuje, pastarasis nieko nedarė. Apie garso įrašą ji, L. nieko nežino, neperspėjo, kad daro įrašą. Pasak I. L., apie valandą truko tas konfliktas su policijos pareigūnais, tiksliai negali pasakyti, ji netriukšmavo ir nerėkavo koridoriuje, vyras netriukšmavo, negirdėjo, kad vyras sakytų ką blogą ant pareigūnų, jos vyrą išvedė labai tyliai. Paaiškino, kad ją pareigūnai išvedė, nes norėjo uždaryti buto duris, ji gynė savo vyrą ir savo turtą. Anot liudytojos, uniforma pareigūnų tikrai nebuvo suplėšyta, jie visi gražiai atrodė. Pasak I. L., kai pradėjo gyventi su vyru, visko buvo, gražiai gyveno su vyru, gal prieš 7 metus ir buvo sumušęs ją vyras. I. L. paaiškino, kad kaimynai skundžiasi dar nuo tų laikų, kai jų bute gyveno daug žmonių, ten gyveno kaimynės draugė, jos pusseserė, kai jiems nepardavė buto, o pardavė jiems, tada ir prasidėjo, kaimynė su ja dabar nekalba, kaimynės pavardės nežino, žino tik vardą B., ji su pastarąja dabar nebendrauja. Anot I. L., čia gal antras kartas, kai policija atvažiuoja pas juos, prieš 5 metus buvo atvažiavus policija, pas juos tikrai nevyksta nuolat muštynės, kodėl B. A. davė tokius parodymus, kad pas juos nuolat vyksta muštynės, nežino, gal čia pastarosios toks kerštas, kad jos draugė turėjo išvažiuoti, ji nebegali vaikščioti po jų butą kaip po savo.

Teisme apklausta liudytoja B. A. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), buvo sekmadienio vakaras, apie 21 val. kvietė policiją, nes pabudo nuo duslaus garso ir pašoko iš miegų, pagalvojo, kad bus peštynės, nes pastaruoju metu būdavo tokių atvejų, išgirdo I. L. duslų kalbėjimą ir M. L. keiksmų laviną. Pasak B. A., I. L. ir M. L. yra jos kaimynai, pastarųjų miegamasis tiesiai virš jos, viskas labai girdisi, įėjo ponia M. ir išgirdo kaip sako: ką čia darai, prasidėjo keiksmai ir barniai, nuėjus į kitą kambarį, išgirdo vaiko balsą, pastarasis sakė: tėti eik iš čia, eik į kitą kambarį, tada iškvietė policijos pareigūnus. Anot B. A., daugiau buvo vaiko riksmas, negu gražus prašymas išeiti, buvo pagrindas manyti, kad kažkas vykta negera. B. A. paaiškino, kad atvažiavus pareigūnams nurodė, kur vyksta konfliktas, ji liko bute, girdėjo kaip vyko susistumdymai, pareigūnai prašė paklusti, girdėjo kaip prašė atsitraukti, paleisti, dar girdėjo kaip sakė: jis dabar gali, kviesk pastiprinimą. Pasak B. A., prieš iškviečiant policiją, girdėjo, kad vaikas kalbėjo lenkiškai, ji nieko nematė, nes buvo savo bute, po to užėjo pareigūnas ir užsirašė jos pavardę ir telefono numerį. Anot B. A., kai M. L. išgerdavo ir prasidėdavo pas juos barniai, jie į ją žiūrėdavo kaip į priešą, jei ji iškviesdavo policiją, prieš porą metų, I. L. buvo pas ją ir prausėsi veidą, nes buvo sužalota, pasakojo, jog vyras, būna, kad skriaudžia ją. B. A. paaiškino, kad I. L. turi abdukcijų, ji yra 3, gal 4 kartus iškvietusi policiją, išsikviesdavo, kai jau būdavo nepakenčiama, vakare tikrai girdisi, pasitaiko, kad į mėnesį kartą kyla triukšmas. Pasak B. A., iki šio įvykio ji sveikindavosi su I. L. ir jos tėvais, dabar jau ne, pastarieji jai asmeniškai nieko blogo nėra padarę, dėl buto neturėjo konflikto, tame bute gyveno I. L. giminaitė ir jos su ja bendravo, asmeniškai nieko neturi prieš šiuos asmenis, apart triukšmo.

Apkausta teisme liudytoja I. B. parodė, kad šioje byloje būdama tyrėja apklausinėjo M. O., kuri kalbėjo rusiškai ir parodymus davė rusų kalba, buvo pakviesta vertėja, kuri parodymus išvertė, ji, tyrėja su liudytoja bendravo rusiškai, vyko apklausa rusų k. Po to vertėja viską išvertė. Moteris pasirašė ir baigėsi apklausa. Kokius parodymus minėta liudytoja davė ir tokius ji, I. B. ir užrašė. Minėta moteris apklausos metu buvo sąmoninga ir suprato jai užduodamus klausimus.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad daugmaž atsimena kaip buvo apklaustas kaltinamasis M. L., jis nepripažino padarytos nusikalstamos veikos. Ką jis jai, tyrėjai sakė apklausiant apie įtarimą, tą ji, tyrėja ir parašė apklausos protokole. Ji, I. B. M. L. nieko nesakė, negąsdino uždaryti į Lukiškes, ji tik M. L. uždavinėjo klausimus ir suvedinėjo į kompiuterį jo atsakymus. M. L. perskaitė prtokolą ir pasirašė, kad jo žodžiai teisingi. M. L. gerai jautėsi apklausos metu. Jeigu ji, I. B. būtų surašiusi ką norėjo, M. L. nebūtų pasirašęs. M. L. buvo paaiškinta, kad advokatas privalomai jam nepriklauso.

Apklausta teisme liudytoja N. Š. parodė, kad ji dirba vertėja ir žino, kad dalyvavo apklausoje M. O., kadangi kaupia savo įrašius. Iš pradžių buvo apklausta moteris, tada vyras. Ji, N. Š. prisimena, kad buvo dėl pasipriešinimo pareigūnams byla. Ją kaip vertėją pakvietė išversti, ji atėjo į tyrėjos kabinetą, pamatė dokumentą ir išvertė jį, išvertė protokolą. Protokolasi buvo užrašytas lietuviškai ir ji kaip vertėja tai moteriai išvertė protokolo turinį. Negali pasakyti ar ji, N. Š. sėdėjo pačioje apklausoje. Kadangi tai buvo tik epizodas byloje, neatsimena. Nebuvo jokių problemų, kad moteris nesuprastų. Kai išvertė tekstą, moteris jį pasirašė, kad suprato ir nebuvo jokių klausimų. Moteris normaliai jautėsi, negali pasakyti ar kalbėjo neužsikirsdama. Dėl to, kad sumušė ją nieko nebuvo pasakyta.

Apklaustas teisme liudytojas T. L. parodė, kad jis atsimena kaip viskas vyko. Iš pradžių mama su tėte susibarė, nes mama pametė vieną dokumentą, tuo metu jis, T. L. buvo namie, savo kambaryje. Po poros valandų paskambino policija į duris. Po to jis, T. L. nuramino tėtį, tuomet paskambino į duris, ten buvo policija. Jis, T. L. atidarė duris, policininkas jį patraukė truputį prie sienos, įėjo toks mažas pareigūnas, jis išėjo pasakyti, kad paima tėtį. T. L. paaiškino, kad jis atrakino duris, neklausė kas ten už durų. Pagalvojo, kad kaimynė, ji ateina kartais. Ten buvo policija, du vyrai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Jis, T. L. buvo prie durų, duris jis atidarė ir tada atėjo tėtis, pareigūnas jį, T. L. pastūmė į šoną. Liepė atsitraukti. Tada paėmė tėtį už marškinėlių, iš karto puolė tėtį, tėtis pasakė, kad jį paleistų. Jis, T. L. stovėjo koridoriuje, mažesnis policininkas ėjo pas mamą, močiutę ir senelį, kurie buvo senelio kambaryje. Tada tėtis atėjo į jų kambarį, tėtis norėjo nubėgti pas mamą. Tėtis mėgino ištrūkti iš policininko ir po to mama išėjo iš kambario ir sakė, kad paleistų tėtį, tada prie durų priėjo, tada viskas vėl tas pats vyko, kad jį, tėtį paleistų. Didesnis policininkas močiutę pastūmė, močiutė prašė, kad paleistų tėtį. Sakė kad paleistų, mama ėmė už rankų policininkų, kad paleistų tėtį, po to didesnis pastūmė močiutę. Tada jis, T. L. nubėgo pas save į kambarį. Girdėjo, kad prašė, kad paleistų tėtį. Po to kai jis, T. L. išėjo iš kambario, mamos ir tėčio jau nebuvo, jis nesuprato iš kur tie policininkai. Tą dieną senelio gimtadienis buvo. Jie truputį išgėrė ir viskas. Svečiai jau buvo išsiskirstę. Tėtė krūvą popierių ant žemės išbėrė ir truputį buvo girdėti, tada jie susipyko. Nebuvo muštynių, jis, T. L. girdėjo viską, buvo kitame kambaryje, močiute su seneliu buvo savo kambariuose. Jis, T. L. ramino mamą ir tėtį, kad nesibartų. Pasak T. L., jis ir tėtė tvarkė popierius. Tėtis prie policininkų buvo ramus, tik norėjo ištrūkti. Tą dieną jis, T. L. neverkė, jis ant tėtės rėkė, kad nusiramintų, nedažnai jie barasi. Kai policininkai įėjo, jis, T. L. buvo susinervinęs, kad policija atvažiavo buvo susinervinęs. Iki to nebuvo susinervinęs. Jis, T. L. nebuvo apsiverkęs, policininkai melavo teismui. Policininkas tėtį nugriovė. Jis, T. L. prie įėjimo durų policininkų nematė, kambaryje mama išėjo iš kambario ir jie čia buvo prie kambario ir taip pat buvo prie durų. Pargriovė kambaryje tėtį. Jis, T. L. stovėjo prie kambario. Pareigūnai mėgino ištempti tėtį į koridorių. Tėtis nesutiko eiti, nežino ką jis padarė, mama, senelis ir močiutė prašė, kad jo, tėčio netemptų ir tada jau nežino kas buvo. Jis, T. L. to momento nematė, kad kažkas nugriuvo. Tą garsą girdėjo prie kampo. Buvo prie mamos ir tėčio kambario ir išgirdo triukšmą ir matė kaip tėtė sėdi ant žemės, o policininkai jį tempė į koridorių. Pasak T. L., B. A., kaimynės tokios nelabai žino. Matė porą kartų. Nelabai bendravęs su ja. Jis, T. L. nematęs policijos iki to laiko namuose. Tėtis tada buvo išgėręs. Nedažnai tėtis išgeria. Jis, T. L. nežino kas kiek laiko barniai namuose. Būna, kad barasi tėtis su mama. Mažai ginčijasi. Būna, kad per mėnesį susiginčija. Jie viens ant kito šneka, jie barasi kai būna blaivūs. Tą dieną, jis, T. L. šaukė, kad jie nesibartų. Sakė lenkiškai, kad garsiai nesibartų, jis neverkė. Nebuvo, kad tėtis smaugė mamą, jie tik barėsi. Tokių žodžių, kad ,,duosiu aš, primušiu“ nebuvo. Pasak T. L., kad policininkams būtų nuplėšęs tėtis rūbus nematė. Žiebtuvėlis buvo nukritęs, policininkai pasakė, kad tai buvo racija. Nebuvo nieko nuplėšta. Jis, T. L. matė kaip pareigūnai paėmė už rūbo tėčiui ir sakė, kad policininkas. Davė su kumščiu policininkas tėčiui. Ji, T. L. norėjo tuo metu nubėgti pas mamą ir močiutę. Pasak T. L., jis kokias 5 min. stovėjo koridoriuje. Pats nusprendė nueiti į kambarį. Buvo truputį išėjęs į virtuvę, tuo metu nematė nei tėtės, nei policininkų ir išgirdo garsą. Kitame kambaryje išgirdo garsą. Ėjo prie savo kambario, truputį matė kaip tėtį tempė policininkai.

Teisme apklaustas liudytojas D. I. parodė, kad šioje byloje nieko neprisimena. Teisėjai pagarsinus pastarojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30) BPK 276 str. 1 d. 2 p. , kuriuose jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atsimena įvykį, įvykusį 2013-02-17 apie 21:30 val. Tačiau, kadangi įvykis buvo palyginus seniai, t.y. prieš pusantro mėnesio, nelabai gerai atsimena visas įvykio smulkmenas. Atsimena, kad iš Vilniaus aps. VPK buvo gautas pranešimas, kad patruliui reikia pagalbos. Atvykus (duomenys neskelbtini), pakilo, galimai į ketvirtą aukštą. Laiptinėje pamatė kaip patrulis L. sulaiko moterį ir deda jai antrankius. Buvo didelis triukšmas. Girdėjosi riksmai kaip moteriški, taip ir vyriški. Matė atidarytas buto duris. Buto numerio neatsimena. Bute matė grumtynes. G. V. su vyriškiu. Vyras buvo, kaip vėliau suprato, girtas. Buvo labai agresyvus. Vyras muistėsi, priešinosi sulaikymui, keikėsi. Bute buvusi pagyvenusi moteris šaukė ir reikalavo paleisti tą vyrą. Jis V. padėjo kiek sutramdyti tą vyrą (jo pavardės jau neatsimena, bet pavardę įrašė tarnybiniame pranešime). Vyras buvo išvestas iš buto į laiptinę. Laiptinėje jis nesiliovė muistęsis, rankomis stverdavo už uniformos kaip jo, taip ir V., stvėrė kaip už radio stotelių, taip ir vos ne už tarnybinio ginklo. Negali pasakyti ar jis tyčia taikėsi nustverti ginklą, ar tik kabinosi į liemenės kišenes. Vyras stumdėsi, visiškai nereagavo į reikalavimus nusiraminti ir paklusti. Reikalavimai buvo išsakomi aiškiai ir garsiai. Jis negalėjo jų negirdėti. Bandant užlaužti to vyro rankas, vyras šias stangrino ir nesidavė. Jis matė, kad yra suplėšyta V. uniforma, bet neatsimena ar liemenės kišenė buvo suplėšyta, ar striukės rankovė. Jis labai garsiai ir aiškiai tam vyriškiui sušuko, kad bus panaudotas Taseris – elektrošokeris, bet jis nesureagavo. Prieš vyrą buvo panaudotas elektrošokeris. Tik po to vyrą pavyko sutramdyti. Jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į komisariatą. Asmeniškai to įvykio metu nenukentėjo. Jo uniforma nebuvo pažeista. Buvo nukritusi radio stotelė, nes vyriškis už jos stvėrė ir patraukė, bet ji nesugedo ir nesudužo. Liudytojas D. I. teismo posėdyje parodė, kad dabar prisimena įvykį, viskas taip ir buvo kaip jis davė parodymus. Be to liudytojas D. I. parodė, kad jis pirmas bėgo ir pamatė kaip kitas patrulis sulaikinėjo moteriškę. Kaltinamasis keikėsi, jis įrašė kaip jis keikėsi. Pamena, kad laiptinėje panaudojo taserį. Kodėl tas vyras priešinosi pareigūnams, jis D. I. nežino, buvo panaudotas taseris, tas vyras nutraukė liemenę, grūmėsi prie durų, koridoriuje.

2013-02-17 prietaiso TASER Nr. x00-554823, panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad prietaisas TASER Nr. x00-554823, panaudotas bute, (duomenys neskelbtini), 21:35 val. vakare, prieš M. L.. (b.l. 12)

2013-02-17 prietaiso TASER panaudojimo pagrindo ataskaitoje nurodyta, kad 2013-02-17 apie 21:35 val. bute, (duomenys neskelbtini), prieš M. L. panaudotas prietaisas TASER, nes pastarasis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nevykdė teisėtų reikalavimų, kėsinosi į policijos specialiąsias ryšio priemones, kėsinosi į kitą policijos turtą. (b.l. 13)

2013-02-28 apžiūros protokole nurodyta, kad atliktas garso įrašo, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) vyresnysis patrulis P. V., stenograma. (b.l. 19-23)

2013-03-01 apžiūros protokole nurodyta, kad stenografuotas garso įrašas, gautas iš Vilniaus Bendrojo pagalbos centro. (b.l. 33-34)

2013-02-19 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio P. V. šviesą atspindinti tarnybinė policijos liemenė, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio S. L. tarnybinė policijos striukė. (b.l. 27-29)

Patikros alkotesteriu duomenimis M. L. 2013-02-17 21.47 val. nustatytas 1.74 promilių girtumas.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti.

BK 286 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p. ir 16 str. 1 p. numato, kad policijos pareigūnas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, turintis teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 str. policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad policijos pareigūnai P. V. ir S. L. pagal gautą kaimynės B. A. iškvietimą dėl šeimyninio konflikto 2013-02-17 apie 21.05 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Policijoje buvo gautas pranešimas, kad bute šeimyninis konfliktas, greičiausiai neblaivus sutuoktinis muša žmoną. Kaimynė girdi, kad paauglys vaikas rėkia, kad nemuštų mamos (b.l. 2) Nuvykus pareigūnams į vietą, minėto buto duris atidarė vaikas, kuris buvo susijaudinęs, priėjus prie durų matėsi kambaryje išvartyti daiktai. Iš už vonios kambario atėjo akivaizdžiai neblaivus M. L.. Pastarojo P. V. paklausė ar viskas pas juos gerai. M. L. pavartodamas necenzūrinius žodžius priėjo prie pareigūno P. V. ir kaire ranka stvėrė už jo tarnybinės liemenės, kita ranka už tarnybinės radijo stotelės. M. L. patraukė P. V. į save ir pradėjo tampyti. P. V. neišlaikė pusiausvyros ir nukrito beveik ant M. L.. Kai nukrito M. L. bandė suduoti P. V. kumščiu į veidą, tačiau P. V. smūgio išvengė. M. L. nepakluso pareigūnų veiksmams pastarąjį sulaikyti. Dar vieną kartą M. L. kumščiu bandė suduoti ranka į krūtinės sritį. Vėliau prie jų pavyko prieiti S. L., kuris taip pat bandė sugriebti M. L. rankas, bet M. L. priešinosi pareigūnams. Kai M. L. užsikabino už staktos, stovėjo, bandė įeiti į kambarį, užsidaryti duris, bet S. L. koją užkišo, durys neužsidarė. Tuo metu M. L. buvo už vienos pusės durų, o S. L. - iš kitos. M. L. sugriebė S. L. už tarnybinės uniformos rankovės ir nuplėšė antpetį. Tada jis, P. V. panaudojo dujas. Kambaryje P. V. bandė užlaužti stovinčiam M. L. rankas, bet pastarasis toliau vengė sulaikymo. S. L. iškvietė pagalbą. Atvažiavo pagalba - patruliai D. I. ir R. V.. M. L. toliau nesileido sulaikomas. Jis, P. V. ne kartą įspėjo, kad prieš M. L. bus panaudota fizinė jėga, bet M. L. į tai nereagavo. Tik po to, kai elektrošokeris buvo panaudotas, M. L. buvo sulaikytas ir pastarajam buvo uždėti antrankiai. Byloje nustatyta, kad M. L. pargriovęs ant grindų bei tampydamas už tarnybinės uniformos, suplėšė P. V. tarnybinę liemenę, sugriebęs už S. L. tarnybinės uniformos, tampydamas ir stumdydamas jį, nuplėšė tarnybinės uniformos antpetį ir suplėšė striukės rankovę. Nustatytas aplinkybes patvirtina nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų policijos pareigūnų P. V. ir S. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo D. I. parodymai, kiti byloje užfiksuoti įrodymai: Taser panaudijimo ataskaita (b.l. 13), 2013-02-28 apžiūros protokolas, kuriame pateikta P. V. pateikto garso įrašo stenograma (b.l. 19-23), 2013-09-19 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) vyr.patrulio P. V. šviesą atspindinti tarnybinė policijos liemenė, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio S. L. tarnybinė policijos striukė. (b.l. 27-29). Kaltinamasis M. L. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, jog pasipriešino pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, nepripažino. Įvykio aplinkybes paaiškino skirtingai, nei jas parodė nukentėjusieji. Paaiškino, kad buvo nedidelis konfliktas tarp jo ir jo žmonos M. L., kuriam pasibaigus, jis su sūnumi kambaryje ramiai tvarkėsi, tačiau po pusvalandžio po konflikto prie durų išgirdo skambutį. Sūnui atidarius duris už durų stovėjo du asmenys apsirengę policijos uniforma, kurie paaiškino, kad pas juos triukšmas. Pasak M. L. asmenys jam neprisitatė, tik pasakė, kad jie iš 5 PK. Toliau pastarieji nustūmė vaiką ir aukštesnis pareigūnas šoko ant jo, M. L., davė per šonkaulius, inkstus. M. L. nesuprato dėl ko viskas vyksta, prašė paaiškinti už ką, tačiau pareigūnai nieko neaiškino. Pareigūnai jam, M. L. užlaužė rankas. Vėliau jį laikė pareigūnas kampe prie durų, M. L. nesipriešino. Žmona ir uošviai neleido jo, M. L. išvesti. Buvo iškvietas antras policijos ekipažas. Tada jis, M. L. suprato, kad tai policijos pareigūnai. Kaltinamasis paaiškino, kad pareigūnams tarnybinių drabužių nesuplėšė, gal pastarieji kažkur juos užkabino. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją. Kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklaustas po įvykio pirmą kartą kaltinamasis davė kitokius parodymus, kad bute policininkas priėjo prie jo, M. L.. Toliau kas vyko neatsimena. Nenorėjo važiuoti su policininkais. Policininkai pradėjo laužti rankas. Jis nenorėjo. Priešinosi. Mosikavo rankomis. Gal sugriebė policininkams už uniformos. Gal suplėšė uniformą. Nematė antro ekipažo. Jam uždėjo antrankius. Prieš jį buvo panaudotas eletrošokeris. Policininkai panaudojo jį, nes nenorėjo, kad jį paimtų iš buto, priešinosi visaip. Vėliau kaltinamasis parodymus pakeitė motyvuodamas, kad jam tyrėja darė spaudimą, jis buvo šoko būsenoje. Velesniuose parodymuose atsiranda kaltinamojo aiškinimas, kad policijos pareigūnai tik užėję iškarto jį puolę, davė jam į šonkaulius, po to inkstus parvertė ant grindų. Jis policininkų nemušė ir nesipriešino, tik nedavė užlaužti rankų, Antrankius pareigūnai jam uždėjo vos ne iš karto. Pareigūnų drabužių jis nesuplėšė, gal pastarieji kur nors užsikabino. Be to, kad tai pareigūnai jis, M. L. suprato, tik kai buvo iškvietas antras ekipažas. Jis, M. L. nenaudojo necenzūrinių žodžių. Su žmona tą vakarą buvo susibarę, bet nežino kas nepatiko kaimynei A., kad ji iškvietė policiją, mano, kad gali jį kaimynė apkalbėti, nes prieš 8-9 metus nupirko butą, kuris priklausė A. draugės tėvui. Teismas nelogišku vertina kaltinamojo paaiškinimą, kad policijos pareigūnai tik įėję į butą ir nematydami jokių neteisėtų M. L. veiksmų vaiko akivaizdoje iškarto puolė M. L. ir jam sudavė. Kaltinamojo parodymus patvirtino pastarojo sūnus T. L. apklaustas teisme, tačiau teismas jo parodymus vertina kaip subjektyvius, duotus siekiant padėti tėvui. Be to akivaizdu, kad kaip nurodė ir pats kaltinamasis policijos pareigūnai jam prisistatė iš 5 PK, jie buvo su tarnybinėmis uniformomis, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad M. L. suprato, kad tai policijos pareigūnai, be to buvo paaiškinta policijos pareigūnų, kad jie atvyko pagal pranešimą dėl triukšmo. Pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad antro ekipažo jis nematė, o vėliesniuose parodymuose jau aiškina, kad tik tada, kai buvo iškviestas antras ekipažas, jis suprato, kad tai policijos pareigūnai. Nelogiškas kaltinamojo aiškinimas ir dėl to, kad antrankiai jam buvo uždėti vos ne iš karto, nes lieka neaišku, kam tada kaltinamojo atžvilgiu pareigūnai M. L. atžvilgiu panaudojo dujas ir elektrošokerį. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyko dėl triukšmo pagal kaimynės B. A. pranešimą. Triukšmo pobūdį ir aplinkybes kaltinamasis ir jo šeimos nariai aiškina skirtingai nei kaimynė B. A., kuri aiškina buvus nemažą konfliktą, nes dėl nedidelių barnių ji policijos nekviestų. M. L. aiškina, kad kaimynė gali juos pakalbėti, tačiau nurodo visiškai nelogišką paaiškinimą kodėl kaimynė B. A. juos pakalba. Kaltinamojo šeimos nariai patį įvykį matė fragmentiškai, be to jie yra kaltinamojo šeimos nariai, todėl pastarųjų parodyma teismas vertina kaip subjektyvius. Kaltinamojo šeimos nariai davė parodymus, kad kiek jie matė M. L. buvo ramus, pareigūnams nesipriešino. Tačiau iš 2013-02-28 apžiūros protokolo b.l. 20 matyti, kad įvykio metu necenzūriniai žodžiai vartojami buvo. Nukentėjusieji policijos pareigūnai tai parodymuose patvirtino.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad M. L. 2013-02-17 apie 21:05 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.74 ‰ promilės), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. sugriebęs už į įvykio vietą atvykusio ir savo pareigas einančio (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio P. V. tarnybinės radio stotelės ir uniformos, įtraukė jį į butą, pargriovęs ant grindų bei tampydamas už tarnybinės uniformos, suplėšė liemenę, užsimojo ir bandė suduoti P. V. į veidą, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat sugriebęs už (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio S. L. tarnybinės uniformos, tampydamas ir stumdydamas jį, nuplėšė tarnybinės uniformos antpetį ir suplėšė striukės rankovę.

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 286 str., turi būti nustatytas pasipriešinimas smurtu. Kas reiškia, kad turi būti nustatytas bet koks neteisėtas poveikis žmogaus organizmui. Toks neteisėtas poveikis minėtų pareigūnų atžvilgiu buvo panaudotas aukščiau aptartais veiksmais. Byloje nustatytų įvykio aplinkybių kontekste M. L. veiksmų kryptingumas, įžulumas rodo akivaizdžią pastarojo tiesioginę tyčią pasipriešinti policijos pareigūnų P. V. ir S. L. atžvilgiu, M. L. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad M. L. padarė veiką, numatytą BK 286 str. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. L. aktyviais veiksmais priešindamasis policijos pareigūnams, suplėšė ir pareigūnų tarnybinę uniformą, t.y. žieminę striukę, kurios likutinė vertė -119,07 Lt ir liemenę su atšvaitais, likutinė vertė-161,07 Lt, t.y. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad M. L. padarė veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę M. L., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, į tai, kad veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant M. L. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, dirbantis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, negydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre; į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už abi inkriminuotas nusikalstamas veikas M. L. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad M. L. skirtinos baudos mažesnės už numatytą baudos vidurkį.

Policijos departamentas prie LR VRM teismo prašė priteisti iš M. L. 280,18 turtinės žalos. Padaryta žala byloje įrodyta, ji padaryta M. L. nusikalstamasi veiksmais. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, iš M. L. Policijos departamentui prie LR VRM priteistina 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimui

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. buvo 2013-02-17 21.45 val. laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2013-02-18 12.35 val. Laikinojo sulaikymo laikas – 2 dienos yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, t.y. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

M. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos laikomos kompaktinės plokštelės (b.l.23,34) su garso įrašu paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti jam 17 MGL (2210 litų) baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d. ir paskirti jam 8 MGL (1040 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 17 MGL (2210 litų) baudą.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-17 21.45 val. iki 2013-02-18 12.33 val., t.y. įskaitytina 2 dienos prilyginant jas keturių MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę 13 MGL (1690 litų) baudą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, iš M. L. Policijos departamentui prie LR VRM priteistina 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimui

M. L. taikytą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos laikomos kompaktinės plokštelės (b.l.23,34) su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė