Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-97-282/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
AN2-97-282/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-282/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00032-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 12.29. 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena A. V. atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje ANK 290 straipsnio 7, 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog jis būdamas medžioklės vadovu, 2019 m. sausio 12 d. 12 val. 12 min. iki 2019 m. sausio 12 d. 12 val. 30 min. A. V. prieš išgabenant sumedžiotą limituojamą tauriojo elnio patelę, šerno jauniklį ir lapę iš (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto į (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete esančią G. K. pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę neįrašė jų į medžioklės lapą Nr. 124 ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) reikalavimus ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena A. V. atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Departamentas) prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-354-237/2019 panaikinti ir priimti naują nutarimą, skiriant A. V. administracines nuobaudas pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalis.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimas priimtas pažeidžiant 569 straipsnio, 290 straipsnio nuostatas, taip pat nesivadovaujant suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalis A. V. atžvilgiu nutraukė nesurinkus įrodymų, kad A. V. turėjo tyčią padaryti jam inkriminuotus nusižengimus, nes, Departamento nuomone, tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktai rašytinei medžiagai ir teismo posėdžio metu išnagrinėtoms aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs, ir iš to seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju A. V. inkriminuojama neteisėtas sumedžioto gyvūno gabenimas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodžius A. V. veiksmuose tiesioginės tyčios elemento, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Departamentas nurodo, kad lupykla, prie kurios buvo rasti neteisėtai sumedžioti žvėrys, yra ne medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) ribose. Pažymi, kad A. V. žinojo, kad lupykla yra ne (duomenys neskelbtini) plotų vienete, tačiau vis vien išvažiuodamas iš medžioklės ploto vieneto neatžymėjo sumedžiotų žvėrių, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Departamento apeliacinį skundą A. V. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, kad departamento apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, kadangi argumentuojamas ir motyvuojamas ne teisiniais pagrindais, o hipotetiniais samprotavimais, prielaidomis ir spėlionėmis, šališkai neteisingai interpretuojant įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes. A. V. nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad patikrinimas atliktas nepasibaigus medžioklei, o jos pertraukos metu.

Šalies argumentai

A. V. nurodo, kad apeliacinio skundo argumentu bandoma įtikinti, kad sumedžioti žvėrys buvo pergabenti per medžioklės plotų vienetus skiriančią ribą, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pažymi, kad medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto planas ir 2019 m. sausio 12 d. pareigūno A. M. sudaryta schema nėra patikimi įrodymai tikslioms medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti, nes plotų vieneto planas yra bendro pobūdžio schema, kurios mastelis labai stambus, planas yra preliminaraus pobūdžio, sudarytas neatlikus geodezinių matavimų, plane nepažymėtos nei vieno plotų vieneto ribų posūkių taško koordinatės. A. V. analogiškai vertintina ir 2019 m. sausio 12 d. pareigūno A. M. sudarytą schemą. Nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas 2019 m. sausio 12 d., o pareigūno A. M. schema sudaryta 2019 m. vasario 19 d. ne įvykio vietoje ir ne patikrinimo metu, o kabinete naudojantis internetiniu portalu (duomenys neskelbtini), praėjus beveik pusantro mėnesio nuo atlikto patikrinimo, duomenys nepagrįsti medžioklės plotų vienetų ribų kadastriniais matavimais, nurodant reikšmingų taškų tikslias koordinates, schemoje nenurodytos medžioklės plotų vienetus skiriančių ribų, posūkių, taškų koordinatės, todėl tokia schema yra tik orientacinė, apytikslė, schemoje nenurodyta, kokiais matavimo prietaisais buvo matuojami schemoje pažymėti taškai ir atstumai, kokios jų koordinatės. Tikrinimo vietoje pareigūnai jokių tikslios vietos nustatymo prietaisų nenaudojo, tą patvirtino patys patikrinimą atlikę pareigūnai. Sudarant schemą ir atliekant matavimus nedalyvavo jokie kiti asmenys, kurie galėtų objektyviai patvirtinti atliktų matavimų teisingumą.

A. V. nuomone, tai, kad medžioklės metu jis nepažeidė Medžioklės taisyklių ir nepadarė jokio administracinio nusižengimo, įrodo ir tikrinimą atlikusių pareigūnų konkliudentiniai veiksmai: po patikrinimo pareigūnai nepaėmė sumedžiotų gyvūnų (jie yra tiesioginis administracinio nusižengimo dalykas ir privalomai turi būti paimti), pareigūnai neatliko jokių procesinių veiksmų, numatytų ANK 593 straipsnio 1 dalyje, nors tokių veiksmų atlikimas yra privalomas tiriant administracinius nusižengimus. Pareigūnas A. M. leido tęsti suplanuotą medžioklę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas A. V. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 7, 8 dalyse, pagrįstumo klausimas. Departamentas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo atliktą byloje esančių duomenų vertinimą ir įstatymo taikymą, apylinkės teismo padarytas išvadas dėl A. V. nekaltumo.

Nagrinėjamu atveju A. V. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimų pažeidimas. Pagal šiuos Taisyklių punktus prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. Departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju A. V. inkriminuojama neteisėtas sumedžioto gyvūno gabenimas, nes A. V., žinodamas, kad lupykla yra ne (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, išvažiuodamas iš medžioklės ploto vieneto neatžymėjo neteisėtai sumedžiotų žvėrių, kaip to reikalauja Taisyklių reikalavimai.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusižengimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, nes tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7, 8 dalį A. V. atžvilgiu, nurodė, kad nėra surinkta įrodymų, kad A. V. turėjo tyčią padaryti jam nurodomus nusižengimus. Jo veiksmai nebuvo atlikti siekiant sumedžioti draudžiamus medžioti gyvūnus, nuslėpti duomenis apie vykdomą medžioklę, pasisavinti sumedžiotus gyvūnus, taip pat jis nenaudojo draudžiamų medžioklės būdų.

Bylos duomenimis A. V. parodė, kad, kai juos patikrino gamtos apsaugos inspektoriai, medžioklė dar nebuvo baigta ir tuo metu jie buvo padarę pertrauką tarp varymų ir pietavo savo patalpose, kurias nuomoja iš privataus asmens, ten pat yra ir jų nuomojama bendra su kitu būreliu pirminio žvėrių apdorojimo aikštelė – lupykla. Parodė, kad šias patalpas nuo jų medžioklės ploto vieneto skiria tik kelias. Vienoje pusėje yra jų medžioklės ploto vienetas, o kitoje (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetas ir minėtos patalpos. Liudytojas A. L. M. parodė, kad medžiotojai patalpas nuomojasi nuo 2008 m., ir niekada nelaikė, kad jos nėra jų medžioklės ploto vienete, nes jas nuo medžioklės ploto vieneto skiria tik kelias. M. B. parodė, kad parvežė gyvūnus, juos nunešė prie lupyklos ir nuėjo pietauti, viskas vyko kaip įprasta ir net nemanė, kad yra ne savo teritorijoje. Iš byloje pateiktos nuotraukos matyti, kad kelias padalija (duomenys neskelbtini) ploto vienetą ir (duomenys neskelbtini) ploto vienetą (b. l. 6). Iš bendrojo naudojimo sutarties, sudarytos 2015 m. sausio 1 d. matyti, kad šia sutartimi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas G. K. susitarė dėl sumedžiotų laukinių gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės ir lupyklos bendro eksploatavimo. Susitaria, kad leidžiama gabenti sumedžiotus gyvūnus į pirminio apdorojimo aikštelę ir lupyklą, priklausančią Raseinių medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) įrengtus (duomenys neskelbtini) R. S. žemės sklype ir statinyje, pervažiuojant (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ribą (b. l. 37). Iš 2008 m. kovo 1 d. panaudos sutarties matyti, kad R. S. perdavė (duomenys neskelbtini) valdyti ir naudotis žemės sklypu ir statiniais iki 2025 m. kovo 1 d. (b. l. 38 – 39). Iš žemės sklypo plano, pastatų plano matyti, kad panaudos sutartimi valdomo žemės sklypo riba yra prie kelio, skiriančio sklypą ir (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetą, statiniai taip pat yra arti kelio (b. l. 40 – 41).

Apylinkės teismas, nutraukdamas A. V. administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia A. V. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje surinkti įrodymai, kuriuos išsamiai skundžiamame nutarime išanalizavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtino, kad A. V. turėjo tyčią sumedžioti draudžiamus gyvūnus, juos nuslėpti. Pažymėtina, kad vykusios medžioklės metu buvo sumedžioti ne tik tauriojo elnio patelė, lapė ir šerno jauniklis, bet ir kiti gyvūnai (du pilkieji kiškiai ir dvi lapės (b. l. 5, 7, 10)), kurie nebuvo pažymėti medžioklės lape. Žvėrys nebuvo dorojami, gabenti tik klubo naudojamoje teritorijoje, šalia jų medžioklės vieneto ribų ir buvo klubo panaudos sutarties pagrindu naudojamo žemės sklypo teritorijoje, kur medžiotojai pietavo, nes medžioklė dar nebuvo baigta.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nebuvo ANK 290 straipsnio 7, 8 dalyje, numatyto pažeidimo sudėties, tyčios, todėl pagrįstas ir teisėtas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Kartu pažymima, kad A. V., išvažiuojant iš medžioklės ploto vieneto (duomenys neskelbtini) medžioklės lape nenurodydamas, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, nors ir neturėdamas tyčios nuslėpti sumedžiotus žvėris, formaliai pažeidė Taisyklių reikalavimus.

Taip pat atkreipiamas Departamento dėmesys, kad jau nuo 2011 metų administracinių teisės pažeidimų bylose teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir apygardų teismai, o ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio suformuota praktika grindžiamas apeliacinis skundas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė