Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad D. P. , būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos energetika“ direktoriumi, leido įmonės darbuotojai V. Š. dirbti įmonėje 2007 m. liepos – lapkričio mėnesiais neaptaręs jos darbo užmokesčio darbo sutartimi, tokia savo veika D. P. pažeidė Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirta 2 750 Lt bauda.

II.

D. P. iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 67911 01/01).

Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama „darbo užmokesčio“ sąvoka – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo kodekso 95 straipsnio, apibrėžiančio darbo sutarties sąlygas, 3 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Įvertinus šias Darbo kodekso normas, darytina išvada, jog kiekvienas darbuotojas turi materialines teises į tinkamas darbo apmokėjimo sąlygas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog D. P. , būdamas UAB „Žemaitijos energetika“ atstovaujantis asmuo, neužtikrino, kad 2007 m. liepos – lapkričio mėnesiais darbuotojos V. Š. darbo užmokestis būtų aptartas darbo sutartimi. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), V. Š. kreipimasis į Instituciją, UAB „Žemaitijos energetika“ akcininkų sprendimas skirti D. P. įmonės direktoriumi, D. P. pranešimai Institucijai (b. l. 13, D. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga).

D. P. nurodo, jog 2007 m. liepos 2 d. pradėjus dirbti UAB „Žemaitijos energetika“ direktoriumi, jis nebuvo informuotas, kad su V. Š. darbo sutartyje nėra aptartas darbo užmokestis, o apie šią aplinkybę sužinojus, V. Š. buvo pateikta pasirašyti 2007 m. spalio 4 d. darbo sutartis, kurios ši nepasirašė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad darbo užmokestis su V. Š. darbo sutartimi nebuvo aptartas iki D. P. darbo įmonėje pradžios, nepašalina jo atsakomybės užėmus įmonės direktoriaus pareigas, kadangi nuo šio momento jam atsirado pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (Darbo kodekso 229 str.). Pagal Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog D. P. savo įgaliojimų niekam neperdavė, todėl atsakomybė dėl tinkamo darbo sutarties sąlygų darbuotojams užtikrinimo kyla būtent jam.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucija tinkamai kvalifikavo D. P. veiką, nuobauda tinkamai individualizuota, paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.