- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 1-117-397/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 22-1-00469-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dėdelienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė šaunamąjį ginklą bei įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų. Būtent, 1988 metų vasarą, tiksliai nenustatytą dieną, A. S. iš motinos V. S. buto neteisėtai, neturėdamas leidimo, paėmė mirusiam tėvui B. S. priklausiusius buvusios TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „IŽ K“ Nr. (duomenys neskelbtini), perdirbtą savadarbiu būdu, sutrumpintu vamzdžiu, pašalinta buože, iš jos kaklelio suformuota rankena, skirtą šaudyti 16-o kalibro šoviniais, didelį kiekį šaudmenų – 40 vnt. pramoninės gamybos 22-o (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, juos, bei tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgytus 51 vnt. (iš jų 42 vnt. pramoninės gamybos ir 9 vnt. pagaminti panaudojant medžioklinių šovinių dalis) 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, teisėtai laikytais iki 2004-02-27, kol galiojo leidimas ginklui, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. gegužės 14 d., 6:50 val., kol minėti ginklai bei šoviniai buvo paimti policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d..
A. S. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad lygiavamzdis medžioklinis šautuvas nupjautu vamzdžiu bei mažo kalibro šoviniai, priklausė jo tėvui B. S., mirusiam (duomenys neskelbtini). Šį ginklą su mažo kalibro šoviniais pasiėmė iš motinos buto adresu (duomenys neskelbtini), parsinešė į savo gyvenamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ginklus bei šovinius paėmė iš motinos buto, nes pastaroji tuo metu turėjo sugyventinį alkoholiką, kuris viską vogė iš buto, todėl bijojo, kad pastarasis suras tėvo ginklus. Šiuos ginklus su šoviniais saugiai laikė savo bute, koridoriaus sieninėje užrakintoje spintoje ir joje esančioje metalinėje dėžėje ir rankinėje iki 2010-05-14. Jis ginklų neperdarė, juos paėmė ir laikė tokius, kokie buvo pas tėvą. Nei jis, nei kas kitas medžiokliniu šautuvu nešaudė. Nepridavė policijai tėvui priklausiusių ginklų, nes jie jam priminė tėvą, buvo kaip relikvija. Su minėtais dviem ginklais ir mažo kalibro šoviniais, kartu laikė toje pačioje buto sieninėje spintoje savo rankinėje ir apie 59 vnt. medžioklinių šovinių, kuriuos su kitais ginklais ir šoviniais paėmė policijos pareigūnai, atvykę į jo butą 2010 m. gegužės 14 d.. Medžioklinius šovinius pirko galimai prieš dešimt metų ginklų parduotuvėje, kai turėjo teisę medžioti. Supranta, kad nusižengė įstatymui laikydamas tėvo ginklus ir šovinius, žinojo, kad privalėjo juos atiduoti policijos pareigūnams ir labai gailisi, kad to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK VP PTR 1-jo būrio patruliu. 2010 m. gegužės 14 d., apie 6:50 val., jam patruliuojant kartu su pareigūnu G. K., iš budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vyksta buitinis konfliktas, kad vyras gali turėti ginklą. Nuvykus nurodytu adresu į butą, jame buvo rasti ten gyvenantys sutuoktiniai A. S. ir M. S. bei jų sūnus V. S., kuris pareigūnams ir perdavė A. S. laikytus ginklus, nupjautvamzdį medžioklinį šautuvą ir mažo kalibro bei medžioklinius šovinius.
Iš tarnybinio pranešimo (T. 1, b.l. 3) matyti, kad visas šias aplinkybes liudytojas D. K. patvirtino ir rašte, adresuotame Kauno miesto Centro PK viršininkui, kur be to konkrečiai išvardino, kad buvo paimtas lygiavamzdis šautuvas nupjautu vamzdžiu, 40 vienetų mažo kalibro šovinių ir 51 medžioklinis šovinys.
Iš esmės tapačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. K..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 27-35) matyti, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo rasta išlaužta sieninė spinta su viduje esančia metaline dėže.
Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 5) seka, kad policijos pareigūnas D. K., policijos tyrėjui pateikė lygiavamzdį šautuvą nupjautu vamzdžiu, 40 vienetų mažo kalibro šovinių ir 51 vienetų medžioklinių šovinių, kuriuos, kaip matyti iš jo parodymų, jis buvo paėmęs iš kaltinamojo buto.
Iš specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1185 (T.1, b.l. 9-14) seka, kad atlikus pas kaltinamąjį surastų ir paimtų ginklų bei šovinių kriminalistinį tyrimą, buvo nustatyta, kad vienavamzdis lygiavamzdis 16-to kalibro medžioklinis šautuvas „IŽ K“ Nr.L84478/I27669, skirtas šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, yra šaunamasis ginklas. 5,6 mmkalibro septynšūvis dujinis – garsinis revolveris „STRAŽ GR 22” Nr. 9500915 prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas, o surastieji 22-o kalibro šoviniai yra šaudmenys, skirti B arba C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei surastieji (51 vnt.) 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai taip pat yra šaudmenys.
Tad virš paminėtieji paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros metu surasti daiktai, specialisto išvada patvirtina, kad A. S. neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą, be to, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų. Šie kaltinamojo padarytieji nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 253 str. 2 d..
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę. A. S. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.).
A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaip asmenybė kaltinamasis charakterizuotinas teigiamai, nors turi tik 50 proc. darbingumo, jis dirba, vienintelis šeimoje išlaiko butą bei šeimos narius – žmoną, kuri gydosi psichiatrinėje ligoninėje, vaikus – du nepilnamečius globotinius. Darbovietės charakterizuojamas kaip geras bei atsakingas, nekonfliktiškas darbuotojas. A. S. anksčiau nebuvo nusikaltęs, gyveno normalų gyvenimą.
Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. A. S. padaryto nusikaltimo pavojingumas atsižvelgiant į jo vietą, laiką, būdą, yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta nesant išankstinės tyčios, ne siekiant konkrečių tikslų, ne dėl iš anksto susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, o tik siekiant turėti mirusiam tėvui priklausiusius daiktus kaip jo atminimą. Kaltinamasis nei ginklų, nei šaudmenų realiai nenaudojo, tik juos laikė. Kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuotinas teigiamai, ką patvirtina ir charakteristikos iš darbovietės, ta aplinkybė, kad jis, būdamas neįgalus ir turėdamas tik 50 proc. darbingumo lygį, dirba, bei elgesys teisiamojo posėdžio metu, t.y. jo visiškas prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl to skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo nuomone, nebūtų teisinga (BK 54 str.). Be to, paskyrus A. S., vieninteliam dirbančiam šeimos nariui, laisvės atėmimo bausmę, atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, nubaustų ne tik patį A. S., bet ir pačius artimiausius asmenis, kuriais jis rūpinasi ir išlaiko – tai globotinius R. ir R. Š., nedirbančią, sergančią sutuoktinę, todėl ir dėl šių priežasčių teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mano, kad kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė (BK 62 str. 2 d.). Bausmės tikslai gali būti pasiekti jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės ir neizoliuojant jo nuo visuomenės.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., ir pritaikius BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d., 3 d., paskirti jam bausmę – baudą 30 MGL dydžio – 3900 litų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus vienavamzdį lygiavamzdį 16-to kalibro medžioklinį šautuvą „IŽ K“ Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 mm kalibro septynšūvį dujinį – garsinį revolverį „STRAŽ GR 22” Nr. (duomenys neskelbtini), 30 vnt. pramoninės gamybos 22-o (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, 26 vnt. 16-to kalibro centrinio įskėlimo šovinių konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, beisbolo lazdą, metalinę dėžę, saugomus Kauno AVPK Kauno m. Centro policijos komisariate, pistoleto dėklą ir dvi rankines, saugomus pas A. S., grąžinti A. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.