- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-285-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00689-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno tardymo izoliatorius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimo R. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. Kauno tardymo izoliatoriaus 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį nubaustas ir jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad 2021 m. liepos 21 d. 08.30 val. (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, veiklos adresu (duomenys neskelbtini), apie 08.30 val. rytinio patikrinimo metu sudavė ranka per sėdmenis Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajai specialistei E. J.. Tokiais savo veiksmais nuteistasis R. B. pažemino statutinės valstybės tarnautojos E. J. garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Kauno tardymo izoliatoriaus 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukė konstatavęs, kad R. B. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėties. Nutarime nurodyta, kad teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu jų atžvilgiu vartoti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau, nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir pataisos įstaigos ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, jam gali būti skiriamos BVK 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudos.
3. Apeliaciniame skunde Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, R. A. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad R. B. padarė ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam baudą.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pats teismas pripažino, jog buvo atlikti (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus nutarime nurodyti veiksmai – nuteistasis R. B. trenkė ranka pareigūnei per sėdmenis. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Pagal teismų praktiką, ar veiksmai atliekami siekiant asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie veiksmai ir kokioje situacijoje atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde nurodoma, kad iš tarnybinių pranešimų, apklausos protokolų yra akivaizdu, kad R. B. iš už nugaros trenkė per sėdmenis pareigūnei, norėdamas ją pažeminti ir tokiu būdu įžeidė jos garbę ir orumą. Teismas R. B. veiksmus nepagrįstai vertino kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nes R. B. veiksmai neginčijamai yra įžeidžiančio turinio ir skirti konkrečiai pareigūnei. BVK nėra numatyta, kad už tokio pobūdžio pažeidimus būtų skiriama nuobauda, todėl R. B. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, R. A. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo R. B. veiksmuose teigiant, kad R. B. veiksmai – sudavimas ranka per sėdmenis pareigūnei, buvo atlikti siekiant ją pažeminti ir, kad šiais veiksmais buvo įžeista pareigūnės garbė ir orumas.
5. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
6. Apygardos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. B., pirmiau aptartų ANK nuostatų, susijusių su duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo procesu, nesilaikė, nutarime padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių nebuvimo pagrįstos bendro pobūdžio teiginiais bei teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų citavimu, tinkamai neištyrus ir neįvertinus šioje konkrečioje byloje vertinamo įvykio aplinkybių.
7. ANK 508 straipsnis (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Pagal šią normą administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.
8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
9. Pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis pavartoti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi, tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kokie atlikti veiksmai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pavartotų veiksmų prasmę, t. y. kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti konflikto metu; ar šie veiksmai buvo atlikti protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.
10. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. 8.30 val. R. B. iš už nugaros sudavė ranka per sėdmenis (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajai specialistei E. J.. Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad dėl šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo, ją teismas pripažino įrodyta byloje esančiais įrodymais. Tačiau kaip minėta, R. B. veiksmus teismas vertino kaip nuteistojo pataisos įstaigoje padarytą drausminį pažeidimą, už kurį gali būti taikoma BVK numatyta drausminė atsakomybė ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukė ANK 591 straipsnio 1 punktu, t. y. konstatavęs, kad veika neturi ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Sutikti su tokiu vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo.
11. Kaip nurodyta pirmiau, apylinkės teismas, teisingai pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose svarbus yra tiek nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas, tiek kitų įvykio aplinkybių (situacijos, kurioje atlikti veiksmai, veiksmų pobūdžio, intensyvumo, trukmės, pažeidėjo būsenos bei situacijos ir savo atliekamų veiksmų suvokimo) objektyvus vertinimas, šių aplinkybių netyrė ir jokių teisinių argumentų dėl jų vertinimo nutarime nenurodė, akcentuodamas tik teisėsaugos pareigūnų profesinio pasirengimo sąlygotą kitų asmenų, nevykdančių profesinių funkcijų, pasakytų žodžių ar veiksmų aukštesnį tolerancijos lygį. 2021 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime E. J. nurodė, kad R. B. veiksmai ją įžeidė, kaip valstybės tarnautoją, taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad R. B. neigia padaręs pažeidimą, turėjo pareigą imtis visų reikalingų priemonių tam, kad būtų išsiaiškintos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir susijusios tiek su E. J., tiek su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atliktų veiksmų suvokimu ir jų subjektyvų situacijos suvokimą įvertinti objektyviai šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Iš tikrųjų, šiuo atveju svarbią reikšmę turi tai, kad R. B. vertinamus veiksmus – sudavimą ranka per sėdmenis pareigūnei, atliko specialaus režimo sąlygomis – pataisos įstaigoje. Tačiau tai savaime nereiškia, kad visais atvejais, kai žodžiai, gestai, įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis ar kitoks elgesys yra atliekamai pataisos įstaigoje ir juos atlieka nuteistasis, savaime yra eliminuojamas ANK numatytos administracinės atsakomybės taikymas ir tokio asmens veiksmai yra vertintini tik drausminės atsakomybės požiūriu.
12. Skundžiamame nutarime teismas nenurodė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad R. B. prieš statutinę valstybės tarnautoją atlikti veiksmai, šiuo atveju pasireiškę fiziniu poveikiu, akivaizdžiai neatitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Taip pat nenurodė jokių bylos duomenimis pagrįstų teisinių argumentų, kodėl atmeta pirmiau nurodytame E. J. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad R. B. veiksmai ją, kaip pareigūnę, įžeidė. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, E. J. neatvykus į 2022 m. birželio 17 d. teismo posėdį, buvo nutarta ją kviesti pakartotinai, išsiųstas teismo šaukimas. Tačiau E. J. neatvykus ir į 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį, teismas nutarė baigti bylos nagrinėjimą, neišsiaiškinęs jos pozicijos dėl vertinamo įvykio. Nors pats teismas, kaip minėta, nurodė, kad nukentėjusiojo situacijos suvokimas ir vertinimas tokio pobūdžio bylose nors ir negali būti suabsoliutinamas, tačiau turi būti išsiaiškintas ir įvertintas, aktyvių veiksmų, kad tai būtų padaryta, šioje byloje neatliko. Teismas buvo informuotas, kad E. J. negali atvykti į posėdį dėl sveikatos, tačiau nesiaiškino nukentėjusiosios apklausos galimybės jai posėdyje dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis preziumuodamas, kad greitu metu E. J. apklausa nebus galima.
13. Taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių tam, kad atskleisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvų situacijos suvokimą ir vertinimą, siekiant nustatyti, kokie motyvai, paskatos nulėmė tokį elgesį, koks buvo veiksmų tikslas (pvz. ar veiksmais buvo protestuojama prieš statutinio pareigūno elgesį ar reikalavimus, ar tokiais veiksmai buvo reiškiamas nepasitenkinimas pačia situacija dėl atliekamo tikrinimo, ar veiksmus įtakojo siekis konkretų statutinį pareigūną pažeminti, įžeisti, ir pan.). Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. B. atliekant administracinio nusižengimo tyrimą apklaustas nebuvo, paaiškinimų neteikė, administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad nesutinka, skunde, kaip minėta, kaltę neigė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo apklaustas ir nagrinėjant skundą apylinkės teisme, taigi jo parodymai dėl analizuojamo įvykio teismo betarpiškai nebuvo ištirti ir kitų bylos įrodymų bei objektyviai nustatytų įvykio faktinių aplinkybių kontekste neįvertinti.
14. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Ši nuostata plėtojama ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui.
15. Apygardos teismas, įvertinęs aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pirmiau nurodytų reikalavimų nesilaikė, nesiėmė priemonių visoms teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmę turinčioms aplinkybėms nustatyti, išvadų dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo R. B. veiksmuose motyvuotai nepagrindė, dėl to administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas faktinę įvykio situaciją įvertino formaliai ir atsietai nuo paties teismo cituotų išaiškinimų kasacinėje praktikoje tokio pobūdžio bylose, procese buvo pasyvus. Apygardos teismo vertinimu, apie tiriamo įvykio situaciją neapklausus E. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., neišsiaiškinus jų subjektyvaus šioje byloje vertinamos situacijos suvokimo ir jų paaiškinimų neįvertinus kitų, byloje objektyviai nustatytų įvykio aplinkybių kontekste, daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai R. B. veikoje nenustatyti, dar nėra pagrindo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, todėl nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį R. B. nutraukta, naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui tam, kad būtų ištaisyti pirmiau nurodyti pažeidimai. Nors ANK 653 straipsnio 1 dalis konkrečiai nenumato galimybės apygardos teismui, išnagrinėjusiam apeliacinį skundą dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apygardos teismas gali priimti sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesiėmė priemonių išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės turinčias aplinkybes, nebuvo aktyvus renkant bylai reikšmės galinčius turėti duomenis, dėl to šie duomenys teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti, sprendimas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir siekį užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą asmens teisę į teisingą, nešališką teismą, taip pat ir teisę į apeliaciją. Atskirai pažymėtina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą teismas turi išnaudoti visas jam įstatymo suteiktas proceso galimybes ištirti ir įvertinti įrodymus bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ir padaryti tinkamai motyvuotas, nagrinėjamoje byloje ištirtais duomenimis pagrįstas išvadas dėl ANK 508 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo R. B. veiksmuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – R. B. administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.