Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2019 m. vasario 15 d. apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,17 promilės girtumas) namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motinos sugyventiniu A. Š. metu, į ranką paėmęs peilį smurtaudamas tyčia juo mojavo priešais A. Š. ir peiliu kliudęs nukentėjusiojo apatinę lūpą, žandą bei dešinės kojos šlaunį, sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad trise, t. y. jis, mama bei jos sugyventinis A. Š., dienos metu namuose gėrė alų. Kol buvo blaivūs, jokių konfliktų namuose nebuvo. Tik tada kai jau buvo gerokai apgirtę, mama pradėjo kabinėtis prie A. Š. ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Konfliktuojant A. Š. prieš mamą pakėlė ranką ir jis norėjo mamą apginti. Jis nuo stalo į ranką paėmė peilį ir priėjęs artyn prie A. Š. gynė mamą. Sužaloti A. Š. tikrai nenorėjo, tik norėjo, kad jis atsitrauktų nuo jo mamos. Ar peiliu A. Š. dūrė, ar tik peiliu prieš jį mojavo, tiksliai neprisimena. Kad A. Š. peiliu sužalojo pamatė tik tada, kai visi buvo pristatyti į policijos komisariatą. Matė, kad A. Š. kraujavo apatinė lūpa. Šiai dienai jo santykiai su A. Š. yra geri, jo atsiprašė ir A. Š. jokių pretenzijų neturi. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivus, išsigando dėl mamos ir dėl to pasikarščiavo (b.l. 1, 112, 123).

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 15 d. apie 16.20 val. būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių. Namuose buvęs sugyventinės D. P. neblaivus sūnus E. P. pradėjo priekaištauti dėl televizoriuje žiūrimos programos ir piktybiškai sukėlė konfliktą. Konflikto metu E. P. paėmęs namuose buvusį virtuvinį peilį, laikydamas jį rankoje artinosi sakydamas žodžius „aš tave paskersiu“ ir mojuodamas peiliu kliudė A. Š. apatinę lupą, žandą ir dešinės kojos šlaunį bei taip nestipriai sužalojo sukeldamas fizinį skausmą. Visą konfliktą matė tuo metu namuose buvusi sugyventinė D. P.. Jam buvo pasiūlyta iškviesti greitosios medicininės pagalbos darbuotojus, tačiau jis atsisakė (b.l. 34).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie penkiolika pastarųjų metų ji gyvena kartu su A. Š.. Oficialiai abu nesusituokę. Maždaug nuo 2009 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso A. Š.. Visą laiką kartu gyvena ir jos sūnus E. P.. 2019 m. vasario 15 d. apie 16 val., būnant namuose, tarp jos ir A. Š. įvyko žodinis konfliktas. Namuose buvo ir jos sūnus. Visi buvo vartoję alkoholio. Konflikto metu su A. Š. susiginčijo ir A. Š. jos atžvilgiu smurto tikrai nevartojo. Sūnui tiesiog pasirodė, kad ją reikia ginti ir sūnus pradėjo šaukti ant A. Š.. Girdėjo, kaip jis šūktelėjo „tu neskriausi mano mamos“. Ji atsistojo tarp jų ir abiem liepė apsiraminti. Jai atrodo, kad iš karto po to A. Š. išėjo iš kambario. Daugiau jokio konflikto lygtais nebuvo. Neužilgo į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji nepastebėjo, kad A. Š. būtų sužalotas. Jokio peilio sūnaus rankose ji pastebėjusi nebuvo. Šiaip A. Š. su jos sūnumi sutaria gana gerai. Jei ir apsipyksta, tai nebent tada, kai būna neblaivūs (b.l. 48-49).

2019 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l. 12-13).

Įvykio vietos apžiūros metu 2019 m. vasario 15 d. paimtas virtuvinis peilis. Peilis apžiūrėtas (b.l. 15-25, 27).

Alkoholio kiekio matuokliu E. P. 2019 m. vasario 15 d. 17.02 val. nustatytas 2,17 promilės girtumas (b.l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo A. Š., liudytojos D. P. parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio parodymais, t. y. yra įrodyta, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. P. teistas du kartus, administracine tvarka baustas 11 kartų, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 65), nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 86-87). Jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, priklausomybė nuo alkoholio, tačiau 2019 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-132/2019 konstatuojama, kad E. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 69, 79-80).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus E. P. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 129).

Nukentėjusysis A. Š. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b.l. 131).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė E. P. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. P. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-15 iki 2019-02-16.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį – sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.