Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-10 · Civilinė byla Nr. e2S-316-755/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
e2S-316-755/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-316-755/2018

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.1; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1251-223/2018 pagal ieškovės Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės V. B. 242 Eur skolą už nesumokėtus nario bei tikslinius mokesčius, 74,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog, nepaisant to, ar atsakė yra, ar nėra sodininkų bendrijos narė, ji pagal įstatymą privalo mokėti bendrijos nario ir tikslinius mokesčius. Atsakovė ir ieškovė yra bendraturčiai, todėl atsakovė privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, tačiau atsakovė už 2011 – 2016 metų laikotarpį nėra sumokėjusi ieškovei bendrijos kasmetinių susirinkimų nutarimais nustatytų nario ir tikslinio mokesčių.

Šalies argumentai

2. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad sodo bendrija jai jokių paslaugų neteikia, per 5 metus nėra gavusi nei vienos sąskaitos apmokėjimui. Raginimą sumokėti bendrijai mokesčius gavo, tačiau toks dokumentas negali būti prilyginamas sąskaitos turinio detalaus aiškinimui. Jos manymu, bendrija privalo paaiškinti, už kokias paslaugas reikalauja susimokėti. Be to, šaukimai į teismą, tikėtina, buvo įdėti į pašto dėžutę, tačiau ji jų negavo, nes dažnai būna pas sūnų, taip pat vasarą didelę laiko dalį praleidžia sode.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovės V. B. pareiškimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad ieškinys buvo priimtas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ir nutarta išsiųsti atsakovei pareikšto ieškinio kopiją, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu ir deklaruotu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovė vėliau savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose visur nurodė savo gyvenamąją vietą būtent šiuo adresu. Procesiniai dokumentai neįteikti, 2017 m. rugpjūčio 16 d. paliktas pranešimas. Tokiu būdu, sutinkamai su CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavus, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo negauta, buvo įstatyminis pagrindas sprendimui už akių priimti.

5. Teismas vertino, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir samprotavimai yra susiję tik su atsakovės pasamprotavimais apie jos buvimą / nebuvimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, apie ieškovės susirinkimų teisėtumą, sąskaitų išrašymo ir gavimo tvarką ir pan. Iš esmės jokių motyvų ir argumentų dėl ieškinio pagrįstumo atsakovė nepateikė, ieškinyje nurodytų motyvų ir įrodymų nepaneigė.Konstatavo, kad, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, atsakovė nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, yra be motyvų, išskyrus beveik dviejuose lapuose rašymą tik apie procesinių dokumentų negavimą, jų įteikimo tvarką, sprendimo už akių priėmimo sąlygas. Tuo tarpu priimdamas sprendimą už akių, teismas rėmėsi vien ieškovės teiginiais, tačiau nepasisakė apie atsakovės keliamus teisinius klausimus. Jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nors į visus ieškovės reikalavimus būtų atsikirtusi dokumentais. Tokiu būdu, yra užkirstas kelias į teisingą klausimo išnagrinėjimą, pažeidžiamos teisės į teismą.

8. Priešingai nei sprendė teismas, ji procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė net neturėjo teisinio pagrindo pareikšti ieškinį, nes į bylą nepateikti sodininkų bendrijos įstatai, nėra dokumento, įrodančio, kas šiai dienai yra sodininkų bendrijos pirmininkas, ar jis gali atstovauti bendriją teisme, nepateikta jokia sąskaita faktūra, kurios ji nebūtų apmokėjusi. Teismas, priimdamas sprendimą, negali vadovautis tik ieškovės teiginiu, jog atsakovė skolinga .

9. Teigia, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad teismas įvertino atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus motyvus ir argumentus, todėl priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsakovė klaidina teismą, kadangi, priešingai, į bylą kartu su ieškiniu buvo pateikti Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ įstatai, Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ visuotinio – rinkiminio narių susirinkimo (pakartotinio), įvykusio 2016 m. gegužės 12 d., nutarimas, patvirtinantis apie V. L. išrinkimą valdybos pirmininku ir suteiktus įgaliojimus atstovauti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

15. CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų nurodytas šios dalies 4 punkte – kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

18. Nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovė yra Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narė, šalys yra bendraturčiai, atsakovė naudojasi bendrojo naudojimo objektais, tačiau nuo 2011 m. nemoka sodininkų bendrijos nario mokesčio ir tikslinio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, priimtame sprendime už akių nurodė, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti. Teismas šių įrodymų pagrindu padarė išvadas, kad atsakovė, kaip bendraturtė, proporcingai savo turto daliai privalo mokėti bendro turto išlaikymo ir saugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, kurių dydį nustato bendrijos narių susirinkimas, nepaisant to, ji yra ar nėra sodininkų bendrijos narė.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui, priėmusiam sprendimą už akių ir priteisusiam ieškovės naudai atsakovės skolą už nesumokėtus nario ir tikslinį mokesčius, nepakako atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles jų visapusiškai neištyrė, į juos neįsigilino, neįžvelgė įrodymų prieštaringumo ir bylos aplinkybių neaiškumo. O būtent: iš ieškinio turinio (taip pat ir iš vėlesnių pateiktų procesinių dokumentų) matyti, jog ieškovės pozicija dėl atsakovės priklausymo sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ nariams yra dvejopa – pati ieškovė nurodo, jog, nepaisant to, ar atsakovė yra bendrijos narė, ar nėra, ji vis tiek privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ visuotinis narių susirinkimas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atsakovė yra pateikusi įrodymus – prašymą išbraukti ją iš bendrijos narių. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas bei ieškovės pateiktus Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ įstatus, akivaizdu, jog bendrijos narys, be kitų teisių ir pareigų, privalo mokėti bendrijos nario mokestį ir kitas nustatytas įmokas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, esant abejonių dėl atsakovės priklausymo Panevėžio miesto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ nariams, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, netyrė, kaip keistųsi įsipareigojimų dydis, jei atsakovė nebūtų bendrijos narys.

21. Kaip minėta, CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės būtent sudaro pagrindą konstatuoti, kad jos yra prieštaringos, ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl, nors ir esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo tenkinti ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, bet ir negalėjo tokio prašymo tenkinti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

22. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

23. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su sąskaitų, kurias atsakovė privalo apmokėti, pateikimu, ieškinio senaties termino ir pan., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie susiję su faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjusio teismo ir kurios nustatytinos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme įprastine ieškinio teisenos tvarka, nustatymu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Eigirdas Činka