Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. (D.) V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, gyv. Vilniaus r., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Fegda“ mechanizatoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val., Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., kieme, priklausančiame G. Č., tyčia rankų kumščiais ir medine lazda, tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu daiktu, sudavė nemažiau kaip 5 smūgius G. Č. į galvą bei šonkaulių sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. Č. atvirą įspaustinį lūžį kaktikaulio kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės viršutinę sieną, galvos smegenų sumušimą kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu; kaktikaulio dešinėje linijinį lūžį, nusitęsiantį į dešinės akiduobės išorinę sieną, kaktinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžius, kairiųjų IX-X šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei muštinę žaizdą dešinio smilkinio srityje ir viršugalvio kairėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Č. sveikatą (t. 2, b.l. 171-185).

D. (D.) V. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šį nusikaltimą neprisipažino ir paaiškino, kad sugyventinės mama pranešė, kad sumuštas sugyventinės Teresės tėvas. Jis nubėgo link kaimynų (duomenys neskelbtini). Pribėgo prie sugyventinės tėvo, kuris gulėjo prie tinklinės kaimynų tvoros ir norėjo pakelti tėvą bei pamatė, kad G. spardo ir muša sugyventinės motiną. Sugyventinė nubėgo prie motinos, o jis liko prie tėvo norėdamas padėti atsikelti. Tuo metu išgirdo šūvio garsą toje vietoje, kur nubėgo sugyventinė. Jis tuomet nubėgo link tos vietos ir pribėgęs pamatė, jog sugyventinė Tereza traukia motiną į šalį, o G. motiną laiko ir muša. Jis prišoko prie G. norėdamas apginti motiną, tačiau G.norėjo jam taip pat suduoti, tada, gindamasis ir trenkė keletą smūgių kumščiu į kūną. Kitokiu būdu jis nukentėjusioji nemušė, kojos keliu ir alkūnė jo nemušė. Kiek sudavė smūgių, neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai. Po to jis pribėgo prie gulinčio tėvo, padėjo atsikelti ir nueiti iki namų, kur kvietė policiją ir medikus, kurie išvežė į ligoninę sugyventinės tėvus. Jis mano, kad tarp G. ir sugyventinės tėvo kilo konfliktas dėl vagiamų malkų, nes G. kaltino jį dėl to, o sugyventinės tėvas jį gina. Jis asmeniškai su Gediminu konfliktų neturėjo, o smūgius sudavė gindamas sugyventinės motiną. Mano, kad G. buvo sumuštas iki jam atbėgant. Su civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 1, b.l. 106, 108, 122, 124-125).

2014-02-13 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė kryptį iš kur atėjo su T. S., priėjo prie Č. namo. Vietą kur gulėjo sumuštas K., kaip nuo namo pusės išgirdo šūvį ir V.kažkur nuėjo. V. Č. kieme, iš kur išgirdo V. riksmus, vietą kieme kur ant šono gulėjo V. ir Jūratė, kai atbėgo jis. K. G. koja skyrė gulinčiai V. į galvą, kaip T. S. kėlė motiną Vaclavą nuo žemės, vietą prie V. kojų kur stovėjo jis, kuomet pribėgęs G. iš nugaros ir ranka sulenkta per alkūnę jį sugriebė už galvos, kaip jis išsisuko ir du kartus kumščiu sudavė G. į krūtinę (b.l. 114-121, t. 2).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo G. Č. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2013-09-14 vakare, laikotarpyje nuo 23 val. iki 23.30 val. į jo namų langą pabeldė K. N.. Paklausė, ko jis nori, pastarasis išėjo pro duris, turėdamas žiebtuvėlį ant galvos. Iš pradžių pamatė Kazimierą, tada ir D. V.. Jis spėjo nulipti tris laiptukus, kai D. sudavė jam į kaktą su kažkokia lazda, atrodo, kad su beisbolo lazda. D.užsimojo iš šono į galvą-į kaktą iš priekio, nes žiebtuvėlis, kuris buvo ant kaktos, nukrito sulūžęs. Jis mano, kad buvo sumuštas dėl to, kad leido suprasti, kad iš jo miško vagiamos malkos. Po to kieme atsirado V.ir T.. Į kiemą V. ir T. negalėjo kitaip patekti, tik pro šunį, kurį jie uždaužė su kauptuku ir po kelių dienų jų šuniukas mirė. Kas buvo po smūgio negali pasakyti, nes pamena tik nuo tuo momento, kai atvyko policija. Kas galėjo suduoti kitus smūgius jam nežino, tačiau pirmą smūgį sudavė kaltinamasis. J. V. nemušė. Sesuo iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Iššovė iš signalinio pieštuko-įrenginio tikslu, kad policijos pareigūnai rastų jo gyvenamąjį vietą. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, po to greitoji ir ji išvežė į ligoninę. Tą vakarą buvo išgėręs sauso vyno taurę ir apsvaigęs nebuvo. Lazdynų ligoninėje gydėsi 9 paras (t. 1, b.l. 80-81, 111-112, 119-120, t. 3, b.l. 51, 55-58).

2014-02-10 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu G. Č. parodė savo namą, kryptį, kur yra N. šeimos namas, vietą, kur kaimynai per tvorą patenka į jo kiemą, langą, į kurį 2013-09-14 atėjęs K. N. pasibeldė, vietą bei padėtį kaip kieme pamatė besiruošiantį smūgiuoti Dariušą su beisbolo lazda, kaip D. su beisbolo lazda sudavė jam per galvą (b.l. 113-118, t. 1).

L. S. G. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2013-09-15 jai dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK PR 5-būrio patruliu O. K., apie 00.45 val., iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., susimušė kaimynai. Kai vyko į iškvietimą per laukus ir miškus, pasiklydo. Netikėtai miškelyje sutiko greitosios pagalbos automobilį, šie irgi ieškojo įvykio vietos. Pasirodė, kad įvykis buvo pakankamai rimtas ir prireikė medikų pagalbos. Medikai buvo susiskambinę su nukentėjusiąja moterimi, kuri ir paaiškino kelią. Jokios signalinės raketos iš nukentėjusiojo kiemo į orą paleista nebuvo. Netoli namo juos pasitiko moteris, kaip vėliau sužinojo J. Č., nuo kurios sklido alkoholio kvapas ir kuri paaiškino, kad moteris su G. Č. buvo namuose, kai vėlai vakare atėjo į kiemą šalia gyvenantys kaimynai- D. V., K. N., V. N., T. S. - ir sumušė beisbolo lazda. J. Č. visą laiką rėkė, buvo isteriška, agresyvi, labai keikėsi ir su moterimi buvo sunku susikalbėti. J. Č. nesakė, kad irgi buvo sumušta. Ji nematė ant moters kūno mėlynių ar sužalojimų. Č. kieme bėgiojo 2 šunys (vienas be uodegos, kitas be letenos) vienas iš kurių juodos spalvos buvo labai agresyvus ir jai teko panaudoti dujų balionėlį. Aplink minėto namą buvo didelė betvarkė: kieme mėtėsi metalo laužo likučiai, statybinių medžiagų likučiai, laidai, kibirai, viryklė, šaldytuvas ir t.t. Kieme, namuose kraujo žymių nesimatė. Lauke lijo, buvo labai slidu. J. Č. nesakė, kad namuose yra išdaužtas lango stiklas, taip pat neminėjo, kad buvo užmuštas šuo. O. K. kartu su medikais užėjo į namą, kur kambaryje ant lovos sėdėjo nukentėjusysis G. Č., galva kurio buvo praskelta. Ji ėjo iš paskos. Ant G. Č. kūno kraujo žymių nesimatė ir vyras buvo sąmoningas. Paklausus „kas atsitiko?", G. Č. nenorėjo atsakyti, visą laiką kalbėjo nesąmones, nenorai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad ir pats kažkada dirbo policijoje. G. Č. buvo išgėręs, labai nenorėjo važiuoti su medikais, sakė, kad jaučiasi gerai ir „viskas praeis". Apžiūrėję medikai vyrui liepė būtinai važiuoti į ligoninę ir jau einant link greitosios pagalvos automobilio, ji pastebėjo, kad G. Č. susvyravo. J. Č. lydėjo G. Č. į ligoninę, tačiau ji nematė, kad moteris pati kreiptųsi į medikus. Greitajai išvažiavus, jie nuvyko pas G. Č. kaimynus, adresą kurių nurodė J. Č. ir pasakė, kad „tie kaimynai yra neadekvatūs". Tada jie nežinojo, kad ir ten reikia medikų pagalbos, nes turbūt susipainiojo Vilniaus aps. VPK. budėtojas pagalvojęs kad yra tik vienas iškvietimas pagal vieną adresą. Ten juos pasitiko jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo D. V., kuris buvo išgėręs. Ji paklausė „už ką jie sumušė savo kaimynus?" Į ką D. V. paaiškino, kad vėlai vakare pas Č. nuėjo jų tėvas, o išgirdę riksmus apie pagalbą, nubėgo gelbėti tėvą, šio žmona, D. ir šio panelė. D. V. taip pat paaiškino, kad gelbstint savo merginą, teko alkūne suduoti G. Č. į galvą. Pridūrė, kad jokių beisbolo lazdų jis nenaudojo ir namuose neturi. Buvo apžiūrėti šie namai ir ta informacija pasitvirtino. Kitame kambaryje aptiko kitą sužalotą žmogų, kuris, negalėjo atsikelti nuo čiužinio. Tačiau vyras paaiškino, kad savo sužalojimo aplinkybių neprisimena. Šiam vyrui buvo iškviesta greitoji pagalba. Neatsimena ar šie žmonės buvo išgėrę. Be to ji prisimena, kad D. VoIodko pasakojo, jog G. Č. yra buvęs „mentas", kad žiauriai elgėsi su žmonėmis, per daug sau leidžia, nusikaltusį žmogų netgi buvo uždaręs į rūsį, todėl teko gintis. Dėl D. VoIodko pasakojimo apie paleistus šūvius G. Č. kieme, ji nieko negali pasakyti, nes to neprisimena (b.l. 63-64, t. 2, t. 3, b.l. 14, 20-21).

L. O. K. prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-09-15 dirbant su Vilniaus AVPK PR 5-būrio patrule S. G., apie 00.45 val., iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., stipriai sumuštas žmogus, kuriam gresia pavojus gyvybei. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau sužinojo J. Č., nuo kurios sklido alkoholio kvapas ir kuri paaiškino, kad ši su G. Č. buvo namuose, kai vėlai vakare atėjo į kiemą šalia gyvenantys kaimynai - D. V., K. N., V. N., T. S. - ir pasibeldė į langą. Kai G. Č. išėjo į lauką, kaimynai sukėlė konfliktą dėl pavogto miško ir sumušė Č.. Aplink minėtą namą buvo didelė betvarkė, kieme mėtėsi metalo laužo likučiai, statybinių medžiagų likučiai, laidai, kibirai, viryklė, šaldytuvas ir t.t. Taip pat kieme agresyviai lojo šuo. Kraujo žymių nesimatė. Minėto įvykio detalių J. Č. tiksliai nežinojo bei nesiskundė, kad ir šią kas nors būtų sumušęs. Jis pats ant moters kūno sužalojimų nematė. Taip pat moteris nesakė, kad namuose yra išdaužtas lango stiklas. Beveik tuo pačiu metu, kartu su jais atvažiavo ir greitosios pagalvos automobilis. Jis kartu su medikais užėjo į namą, kur kambaryje ant lovos pamatė sėdintį G. Č., galva kurio buvo praskelta. Ant vyro kūno kraujo žymių nesimatė ir vyras buvo sąmoningas. Paklausus „kas atsitiko?", G. Č. nenorėjo atsakyti, visą laiką bandė nukreipti klausimus kita linkme, kalbėti kitom temom, nenorai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad ir pats kažkada dirbo policijoje. G. Č. buvo išgėręs, nenorėjo važiuoti su medikais, sakė, kad jaučiasi gerai ir „viskas praeis". Apžiūrėję medikai vyrui liepė būtinai važiuoti į ligoninę ir jau einant link greitosios pagalvos automobilio, pastebėjo, kad G. Č. pasidarė silpna. J. Č. lydėjo Gediminą į ligoninę, tačiau jis nematė, kad moteris pati kreiptųsi į medikus. Greitajai išvažiavus, jie nuvyko pas G. Č. kaimynus, adresą kurių nurodė J. Č.. Tada jie nežinojo, kad ir ten reikia medikų pagalbos. Juos pasitiko jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo D. V., kuris buvo išgėręs. Pradėjęs bendrauti sužinojo, kad namuose yra sumuštas žmogus, t.y. K. N., kuris gulėjo kambaryje ant čiužinio ir skundėsi stuburo skausmais. Kartu su šiuo vyru buvo jauna moteris, t.y. T. S., pasakė kad irgi kvietė greitąją, tačiau niekas taip ir neatvažiavo. Tuose pačiuose namuose buvo sužaloto vyro žmona- V. N.. Visi buvo išgėrę ir ant šių žmonių kūnų sumušimo žymių nesimatė. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Paklausė „kas atsitiko ir kas kaltas?" V. N. paaiškino, kad vyras K. nuėjo pas G. Č. išsiaiškinti santykius dėl miško, o būtent norėjo paaiškinti G., kad nevogė miško. Ši būdama savo namuose išgirdo riksmus ir supratusi, kad G. savo kieme muša K., nubėgo gelbėti. Kartu su V. į pagalbą bėgo dukra ir žentas: T. S., D. V.. Jiems atbėgus, pamatė, kad G. Č. rankoje turi daiktą panašų į šautuvą ir ruošėsi šauti. D. V. paaiškino, kad pasirodė, jog G. Č. nusitaikė į Teresą, todėl Dariuš ir pradėjo muštis su Gediminu. Kai atiminėjo iš Gedmino šautuvą, išgirdo šūvį. Kai jis paklausė „kas gi iš jų visų sudavė G. Č. lazda per galvą?"- atsakė, kad lazdos išvis nebuvo. K. N. paaiškino, kad kai nuėjo pas G. Č., prasidėjo konfliktas, kurio metu G. K. sumušė. Todėl ir atbėgo žmona su vaikais gelbėti. D. K. nieko negalėjo paaiškinti dėl stipraus sužalojimo. Su vyru neįmanoma buvo susikalbėti, nes dėl skausmų stubure vyras visą laiką rėkė (b.l. 65-66, t. 2, t. 3, b.l. 15, 21-22).

L. T. S. parodė, kad -tą vakarą jau buvo vėlu, ji jau buvo grįžusi po darbo. Namuose buvo D. tėvai ir jos tėvai, jiems išėjus, norėjo eiti miegoti. Po to atėjo mama, ji pasakė, kad prie Č. namų turbūt tėvą sumušė. Nuėjo su Darjuš ir mama, ant žemės gulėjo N., bandė jį pakelti, jis rėkė, kad skauda. Mama ir Darijuš skambino greitajai, kad jos tėvui suteiktų pagalbą. Kai buvo prie tėvo, link jų pusės buvo iššautas šūvis, po to, pasigirdo riksmai, Č. barėsi su mama. Nuėjusi pamatė, kad jos mama gulėjo ant žemės su Jūrate. Sugyventinis buvo susikibęs su Č., nes Č. su koja spyrė mamai, todėl D. ginė jos mamą. Pačiupus mamą iš J., visi ėjo link tėvo, kuris gulėjo. Jį nutempė į namus, atvažiavo pareigūnai ir medikai. Kas sumušė nukentėjusįjį, ji nematė, nes iki to barnis buvo su jos tėvu ir Neviarovičiumi. Mama skambino greitąja pagalbai ir pareigūnams (t. 2, b.l. 67-69, 75, t. 3, b.l. 16, 22-24).

Liudytoja J. Č. parodė, kad tąkart su broliu, būnant namie, išgirdo, kad pjaunamas miškas, nes jų miškas yra netoli namų. Nuvažiavo ten, rado tepalo bakelį, parsivežė jį į namus. Būnant miške, brolis G. paskambino K. N., paklausė ar D. V. turi pjūklą. Taip pat G. pasakė K., kad pjaunamas jų miškas ir tuo įtaria D.. Po kokių dešimt minučių, jiems perskambino D., kuris mano buvo išgėręs. D. sakė, kaip jie drįsta pagalvoti, kad jis pjauna jų mišką. G. niekam apie jų miško neteisėtą pjovimą nepranešė. Grįžus į namus, atlikus ūkio darbus, apie dešimtą vakaro, išgėrus po taurę vyno, bežiūrint televizorių, išgirdo barbenimą į namo lango stiklą, atvėrus užuolaidą, pamatė K. veidą. K. prašė atidaryti duris. Priešais namą yra aikštelė ir tvora, po tvora iš vielinio tinklo, vienoje vietoje yra įlenkta. Per langą matė, kad D.peršoko per tvorą. G. išėjo į kiemą, ji paskui jį. G. atidarė duris, kieme šviesos nebuvo, bet ant galvos Gediminas buvo užsidėjęs žiburėlį. Kieme buvo K. N. ir D. V.. Tuo metu D. G. trenkė su beisbolo lazda ir sudaužė ant galvos buvusį žibintuvėlį. Po to pamatė kaip pradėjo lakstyti T. S. ir V. N.. Jos negalėdamos įeiti į jų kiemą per tvorą, atsidarė dalį tvoros. Toje vietoje buvo kalytė-šuo, ji buvo draugiška. T. S. ir V. N. su kaupuku taip sumušė kalytę, kad po kelių dienų ji mirė. Po to, D. V. jai trenkė į veidą. Mėnesį laiko ji negalėjo dėl to valgyti. Nuo to smūgio parkrito ant žemės. T. S. ir V. N. ją tampė už plaukų, mušė su kauptukais. Gediminą vyrai mušė kitoje vietoje, žemiau, ties pusrūsiu. Ją taip sumušė, kad sąnariai į kitą pusę išlindo, negalėjo vaikščioti. Nuo to smūgio į veidą, mano, kad galėjo būti be sąmonės, tiksliai negali pasakyti. Atsigavus, išgirdo G. aimanavimą, nuvedė į namus. Atidarius kambario duris, pamatė G.galvoje skyles. Tada skambino policijai ir greitajai, paaiškino, kaip jų rasti. Atvažiavo du policijos pareigūnai. Pareigūnai prašė pašviesti kokiais nors žibintais, kad galima būtų jų, tada G. išėjo ir su ,,raketa“ iššovė ir tada pareigūnai atvažiavo. Gediminą nurengė namie, apvalė kraują nuo kūno. Gediminą nuvežė į ligoninę. G. veidas labai tino, darėsi mėlynas, bėgo kraujas. Ji labai gerai matė, kad būtent D. V. Gediminui su lazda sudavė. G. stovėjo laipteliu žemiau ir ji matė, kad sudavė su daiktu, panašiu į beisbolo lazdą (t. 1, b.l. 164-165, 181-182, 184-186, t. 3, b.l. 37, 39-43).

2014-02-10 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje J. Č. parodė savo namo langą, į kurį pasibeldė atėjęs K., kiemą prie namo, kur buvo D., V. N., T., vietą prie įėjimo į namą durų, kur matė stovintį K.. Vietą kieme prie laiptų į namą, kur matė stovintį D., vietą kiemo betonuotos aikštelės pakraštyje, kur matė Vaclavą ir Teresą kai 2013-09-14 išėjo į lauką, G. vietą prie įėjimo durų lauke ir K.vietą už laiptų šalia įėjimo, kai K. pasakė atėjęs pasikalbėti dėl miško, kur į krūtinės sritį K. N. sudavė G. Č.. Taip pat kaip Dariuš prieš užpuolimą laikė lazdą pakėlęs rankas į viršų, kaip Dariuš lazda sudavė smūgį G. Č. į kaktą (b.l. 175-180, t. 1).

Liudytojas K. N. parodė, kad tais metais, tiksliai neatsimena datos, buvo tai vakare, norėjo su G. Č. draugiškai pakalbėti. G. pradėjo sakyti, kad D. V. vagia iš jų malkas. T. G. pradėjo ir jį kaltinti dėl vagystės, o po to dar jį pastūmė, spyrė ir dar su pagaliu pradėjo ,,vanoti“. Jis pradėjo gintis kiek galėjo, nes turi nugaros išvaržą. Tada taip pat pagalį paėmė ir trenkė jam. J. bandė atskirti jų. Jis užsikabinęs už tvoros, pargriuvo. Jam sulaužė šonkaulį, galvą sumušė, gulėjo ligoninėje. Po to jie nuėjo namo. Jo žmona paklausė, kas jam nutiko, ji supykusi nubėgo pas Jūratę, o G. su kojomis spardėsi. Tada atėjo dukra Tereza ir D.. Po to, kai jie pradėjo jį kelti, tada išgirdo šūvį. Apie įtarimą, kad D. vogė malkas, pasakė bendraujant. Apie tai yra sakęs ir anksčiau, ne tik įvykio dieną. Jei nebūtų sakoma dėl įtarimo apie vagystę, gal ir nebūtų to buvę. Įtarimui dėl miško vagystės nebuvo jokių įrodymų, ir nežino, kodėl reikėjo pradėti muštis. Tą dieną jis buvo sužalotas. Kreipėsi į polikliniką, buvo šonkaulis sulaužytas, sužalota galva. Dėl to pareiškimo nerašė. Jo žmona irgi tądien buvo sužalota, bet į policiją nerašė pareiškimo. G. Č. buvo sužalotas, kaip jie tada abu mušėsi. Jie vieną kitą mušė, o J. Č. ginė jų. Kokio sunkumo sužalojimus patyrė G. nežino. Mano, kad G. Č. patyrė galvos traumą, nes jis jam su medine lazda galimai sužalojo besiginant. Sužalojimus G. Č. patyrė dėl jo suduotų smūgių. Gindamasis sumušė G. Č. ir sugebėjo daugiau sumušti Gediminą, nei pastarasis jį mušė. K. Č. sako, kad Gediminą sumušė D., nežino. Gal jie ant D.turi kokį pyktį. Ankstesnės apklausos metu jis nepasakė, kad jis Čivilį sužalojo, nes gal nesuprato ko, be to, turėjo tada galvos traumą. Tik dabar prisiminė aplinkybes. Iš kur prie Č. namų laiptų atsirado kraujo dėmės nežino (t. 2, b.l. 1-2, 6-7, 26-27, 28-30, t. 3, b.l. 36, 43-46).

2013-09-17 specialisto išvadoje Nr. G2994/13(13) nurodyta, kad V. N. padaryta odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje ir kairiame dilbyje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14). Atsakyti, kokiu buku daiktu ar įrankiu padaryti kūno sužalojimai, nėra galimybės, nes konkretaus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ir savęs žalojimui (b.l. 41-42, t. 2).

2014-02-12 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje K. N. parodė kryptį ir atstumą nuo G. Č. kiemo į jo sodybą, vietą pro kur užėjo į Č. teritoriją, kaip ėjo palei tvorą, namą, kur gyvena kaimynai Č.. Namo langą, kur pasibedė, vietą namo tarpduryje, kur stovėjo ir su juo kalbėjosi G. Č., kaip G. Č. ranka jį pastūmė į krūtinę po pokalbio dėl vagystės, kaip G. ranka sudavė jam per galvą, kaip ranka atstūmė Gediminą, kai šis ėjo jam iš paskos persekiodamas. K. G. spyrė koja jam į sėdmenis išeinant, kaip jie su Gediminu susikibo ir smūgiavo vienas kitam, kur jie abu nusileido nuo kalniuko iki įrankių. Krūvą, iš kur G. paėmė daiktą, panašų į lazdą. K. G. lazda jam vieną kartą sudavė per galvą, kaip G.lazda mušė jį per šonus, kaip kažkokiu įrankiu jis sudavė G. į dešinės pusės šoną, kaip sudavė vieną kartą Gediminui į galvą (viršugalvį), kaip jį gulintį G.s mušė į šonus ir jis neatsikėlė (b.l. 13-25, t. 2).

L. V. N. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad su vyru K. N., dukra T. S., šios sugyventiniu D. V. gyvena skirtinguose namuose, šalia vieni kitų, o tiksliau viename kieme Kriaučiūnų k.. Č. šeima gyvena kaimynystėje, apie 500 m atstumu nuo jų. Santykiai su Čiviliais buvo geri, jie bendraudavo, padėdavo vieni kitiems. Žiemai jiems reikėjo malkų kūrenti namą. Jos žentas D. iš nežinomo jai šaltinio gavo leidimą kirsti mišką. S. D. su savo tėvu veždavo šį mišką jiems į kiemą ir kapodavo. Tas pats buvo ir 2013-09-14. Po to D. pasiūlė savo tėvui pasikaitinti jų pirtyje. Ką jie ir padarė. Po to išgėrė. Visi buvo vienodai apsvaigę. Apie 21 val. ji su anūku K. S., gim. 2009 m., nuėjo miegoti pas save į namą ir negirdėjo kelintą valandą išsiskirstė svečiai. Gulint savo namuose ant lovos, pro atidarytą langą išgirdo triukšmą ir Jūratės balsą, tariantį žodžius „baik Gedai muštis, baik Kaziunia muštis". Tačiau ji nežinojo, kad jos vyras K.yra nuėjęs pas Č.. Ji atsikėlė ir nuėjo pas dukrą Teresą į namus, pasiūlė T. ir Dariušui nueiti pasižiūrėti kas atsitiko. Anūkas jau miegojo. Ji nuėjo pirma, o vaikai iš paskos. Nuėjusi, Č.kieme prie tvoros ir įėjimo, ji pamatė gulintį K., kuris buvo sąmoningas, kalbėjo ir pasakė, kad negali atsikelti. Kadangi kieme buvo tamsu, ji nepamatė jokių sužalojimų ant vyro kūno. Ji pakėlė kažkokį tai akmenį ir metė Čiviliams į langą. Pataikė. Ji grįžo prie savo vyro, kurį T.ir D. kėlė nuo žemės. Tuo metu išėjo G. su J. iš savo namų. Patikslino, kad G.ir J. yra aukšto ūgio, abu stambių kūno sudėjimų : Jūratė- 117 kg, G.-100 kg. Ji yra 1.67 m ūgio ir 60 kg svorio. G. turėjo šautuvą ir iškart iššovė 2 kartus į juos. Atstumas tarp jų buvo apie 20-30 m. Nepataikė. Tai atsitiko tuo momentu kai ji su T.ir D.kėlė K. nuo žemės. J. pribėgo prie jų, ji susikabino su Jūrate ir jos pradėjo muštis: tempė vieną kitą už plaukų. Tai tęsėsi porą minučių ir ji neatsimena ar jos buvo sudavusios viena kitai kumščiais. Gediminas pribėjo prie jos ir koja spyrė jai į galvą, po to ji kartu su Jūrate nugriuvo ant žemės (kadangi buvo susikabinusios). Pribėjo prie jos T., pradėjo ją kelti, o D. tuo metu pribėgo prie G. ir susikabino su Gediminu. Ji nežino ką darė J., nematė. Kaip mušėsi žentas su Gediminu irgi nematė. Taip pat nežino ar vyrai buvo nugriuvę. Ji su T. pakėlė K. ir padėjo eiti namo. D. liko muštis su Gediminu ir juos pasivijo vėliau. Žino tiksliai, kad D. kirto valstybinį mišką ir visiškai nesusijusį su G. nuosavybe. K. pasakė, kad nuėjo tik pasikalbėti ir jokio įrankio neėmė. T. G. piktas kartu su savo seserimi Jūrate išbėgo iš namų ir pradėjo lazda mušti K., J. K. laikė, o G. mušė. Iš tikrųjų K. žodžius pasitvirtino tai, kad vyro nugaroje matėsi žymės nuo lazdos, praskelta galva, antakis. Ji paskambino į policiją ir tik atvažiavus policijai buvo iškviesta greitoji pagalba. Pirmąją pagalbą K.suteikė Lazdynų ligoninėje. Jai yra praskelta galva nuo G. spyrimo ir nuo kumščio sudavimo skauda galvos šoną. Patikslino, kad G. jai sudavė iš pradžių kumščiu, po to spyrė koja. Išgirdus šūvius ji nepasišalino, nes tuo metu kėlė K. nuo žemės (b.l. 38-39, t. 2, t. 3, b.l. 50, 54-55) .

Vėliau teismo posėdyje liudytoja V. N. parodė, kad nukentėjusįjį sumušė jos vyras, nes jie ten mušėsi lazdomis. Jos vyras buvo gydytas dėl psichologinių problemų, todėl gali būti, kad jos vyras gali kalbėti tiesą neatitinkančių dalykų.

2014-09-14 specialistas D. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra teismo medidicinos specialistas. Į klausimą, koks yra įspaustinio kaukolės lūžio, kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo mechanizmas (suduodant smūgį koja, kumščiu, akmeniu, kauptuku, lazda, beisbolo lazda, malka), atsakė, kad įspaustinis kaukolės lūžis su perėjimu į kaukolės pamatą bei galvos smegenų sumušimas padaryti vienmomentiškai kontaktuojant kaktos kaire puse su kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Šis daugiakomponentinis galvos sužalojimas nebūdingas padarant smūgiuojant koja ir kumščiu. Neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytas suduodant smūgį tiek akmeniu, tiek kauptuku, tiek lazda, tiek beisbolo lazda, tiek malka, tiek kitu kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Šis galvos sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaktikaulio bei pamato lūžių atskirai kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad po šiame klausime išvardyto galvos sužalojimo nukentėjusysis galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškai veiksmus, jeigu neprarado sąmonės iš karto. Į klausimą, ar G. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, specialistas atsakė, kad pirmame klausime išvardyti galvos sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Visi kiti galvos ir liemens sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griūnant, tiek suduodant smūgius į šias sužalojimo sritis ir individualūs žalojančių daiktų požymiai šiuose sužalojimuose neužsifiksavo (pateiktų med. dokumentų duomenimis). Galvos sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaktikaulio lūžis dešinėje bei XI-X šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Muštinės žaizdos atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 91-92, t. 1).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. F. palaikė savo išvadą ir papildomai nurodė, kad tokio pobūdžio sužalojimas, galvos sužalojimas, padaromas kieto buko daikto poveikyje. Medicininės praktikos, literatūros duomenimis toks sužalojimas negali būti padaromas ranka. Tokiam sužalojimui būdinga kraujo bėgimas iš galvos, būna ir taip, kad kurį laiką žmogus gali atlikti savarankiškus veiksmus, jei iškart nepraranda sąmonės. Patyrus tokią traumą, žmogus, gali nusikalbėti. Tai didelis genetinis smūgis. Dėl to galėjo būti žmogus apkvaitęs, gali paveikti trauma, taip, kad žmogus elgtųsi neadekvačiai. Dėl muštinės žaizdos dešinio smilkinio srityje - ši žaizda būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gali būti padaromos smūgiuojant kumščiu. Atviras įspaustinis lūžis- tai sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas įtrauktas į sąrašą, kur nurodyti sunkūs sveikatos sutrikdymai. To sužalojimo padarymui nebūdingas kumščiu padarymas. Tai būdinga kietu buku paviršiumi daiktu. Nebūdinga smūgiu kumščiu. Kaktikaulio dešinėje linijinis lūžis – toks sužalojimas gali būti padaromas tiek su kietu buku daiktu, tiek su kumščiu, kuris irgi yra kietas bukas daiktas. Jei atskirai vertinant šį sužalojimą, tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaktinio ančio priekinis ir išorinis lūžiai-tai tąsa atviro įspaustinio kaktikaulio lūžio. Jei atskirai vertinant šį sužalojimą, tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos smegenų sumušimas, atskirai vertinant, būtų kvalifikuojamas pagal gydymo trukmę arba kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas-jei nesukeltų neurologinių simptomų. Jo išvadoje įtrauktas kaip sunkus, nes tai to pačio trauminio poveikio padarytas sužalojimas. Galėjo būti padaromas galvos traumos metu, tiek epizodo, kai padarytas atviras įspaustinis lūžis, tiek epizodo, kai padarytas kaktikaulio dešinėje linijinis lūžis. Šonkaulių lūžiai - jei atskirai vertinant šį sužalojimą, tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Padaromi suduodant kietu buku daiktu, tiek ir kumščiu, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kaukolės pamato lūžis, kur yra, kairės akiduobės siena, tai kaukolės pamatas, kairioji priekinė pamato duobė. Nuo atviro įspaustinio lūžio šis sužalojimas ir privedė prie pamato lūžio. Pagrindinis sužalojimas atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje. Mažai tikėtina, kad padaryta griūnant ant kieto buko daikto. Nėra būdingas griuvimui, o labiau būdingas smūgio sudavimui. Patvirtina savo poziciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo padarytas būti beisbolo lazda, malka ir panašiai ( t. 3, b.l. 52-54).

2014-05-13 specialisto išvadoje Nr. G 4062/13 (01) nurodyta, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis: G. Č. nustatyta muštinė žaizda dešinio smilkinio srityje ir viršugalvio kairėje, atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje, nusitęsiantis į kairės akiduobės viršutinę sieną, kaktikaulio dešinėje linijinis lūžis, nusitęsiantis į dešinės akiduobės išorinę sieną, kaktinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2013-09-15. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje dėl atviro įspaustinio kaukolės lūžio, kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 89-90, t. 1).

2014-02-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaip daiktus, dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nukentėjusysis G. Č. pateikė 10 lapų ant kurių yra po dvi spalvotas nuotraukas, mobiliojo ryšio telefoną bei vieną juodą moterišką batą. Foto Nr. 1- spausdintas dokumentas su sąrašu; foto Nr. 2- juodi, vasariniai sandalai; foto Nr. 3- vyras su subintuota galva bei paraudusia oda aplink kairę akį; foto Nr. 4- vyras su susiūta žaizda ant kaktos ir paraudusia oda aplink kairę akį; foto Nr. 5- vyras su susiūta žaizda galvos kairėje smilkinio srityje; foto Nr. 6- vyras su susiūta žaizda galvos kaktoje; foto Nr. 7- žmogaus kojos su tamsios spalvos mėlynėmis ant kairės šlaunies; foto Nr. 8- žmogaus kairė koja su tamsios spalvos mėlynėmis ant kairės šlaunies; foto Nr. 9- nudvėsusio šuns vaizdas su laikraščiu ant viršaus; foto Nr. 10- vyro galva su susiūta žaizda ant kaktos; foto Nr. 11- planas schema; foto Nr. 12- skylė lango stikle; foto Nr. 13, 14- žemės sklypo ir statinių planas schema; foto Nr. 15- mobiliojo ryšio telefonas Nokia; foto Nr. 16- vyro galva su susiūta žaizda ant kaktos ir dešinio smilkinio srityje; foto Nr. 17, 18 - mobiliojo ryšio telefonas Nokia su Tele 2 ryšio kortele; foto Nr. 19, 20- moteriškas, juodas kairės kojos batelis (b.l. 96-106, t. 1).

Iš 2014-02-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad telefonas ir moteriškas batas buvo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti (b.l. 107-109, t. 1).

2015-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nukentėjusysis G. Č. pateikė sulūžusį žibintuvėlį ant galvos su nutrūkusiu dirželiu bei akmenis, kuriuos atnešė užpuolikai nuo savo kelio ir mėtė į jo namo sieną (b.l. 156, t. 1)

2015-01-08 daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog sulūžęs žibintuvėlis ir akmenys buvo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (b.l. 157-160, t. 1)

2013-09-17 specialisto išvadoje Nr. G2996/13(13) pažymima, kad J. Č. padaryta poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairio dilbio-plaštakos nugariniame paviršiuje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu smakre, nubrozdinimas su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, nugaroje ir keliuose, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 167-169, t. 1).

2013-09-17 specialisto išvadoje Nr. G2995/13(13) pažymima, kad K. N. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, muštinė žaizda kairio užausio srityje, poodinės kraujosruvos kairės mentės srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5, t. 2).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta kompaktinė laikmena su garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus ir įrašo suvestinėmis, policijos pareigūno O. K. 2013-09-15 tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 1, 47-70, 71, 73-79, 83, 170-175, 187-189, t. 2, b.l. 11-12, 44-45, 46-55, 71, 77-87, 89-90, 91-95, 109-110, 111, 128, t.3, b.l.).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis paaiškino, kad gindamasis trenkė keletą smūgių kumščiu nukentėjusiajam į kūną.

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (2013-09-15) apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad jis prišoko prie G. Č. ir trenkė keletą smūgių kumščiu, keliu ir alkūne (2 t., b. l. 106). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje D. V. dalyvaujant advokatui pakeitė parodymus ir paaiškino, kad du kartus kumščiu sudavė G.į krūtinę (b.l. 114-121, t. 2). Taigi abu kartus jis patvirtino sudavęs nukentėjusiajam. Todėl teismas parodymų keitimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją ir pripažįsta juos turinčiais įrodomąją galią tik, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusysis nuosekliai, ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas, kai jis išėjo iš namo po to, kai į jo namų langą pabeldė K. N.. Jis, paklausė, ko K. N. nori, išėjo pro duris, turėdamas žiebtuvėlį ant galvos. Iš pradžių pamatė K. N., tada D. V.. Jis spėjo nulipti tris laiptukus, kai D. V. sudavė jam vieną kartą į kaktą su kažkokia lazda. Šias aplinkybes nukentėjusysis pavirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja J. Č. taip pat nuosekliai ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. Č. atidarė duris, kieme šviesos nebuvo, bet ant galvos G. Č. buvo užsidėjęs žiebtuvėlį. Kieme buvo K. N. ir D. V.. Tuo metu D.G. Č. trenkė su beisbolo lazda ir sudaužė ant galvos buvusį žibintuvėlį. Po to, liudytoja parodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis po trenkimo minėta lazda dar mušė nukentėjusįjį. Šiuos savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su kaltinamuoju metu. Tokius pačius parodymus ji davė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojos J. Č. parodymams duotais teisme. Teisinio pagrindo nukentėjusiajam ir šiai liudytojai apkalbėti kaltinamąjį nėra, nes iki nusikaltimo įvykio su kaltinamuoju jie blogių santykių neturėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ir liudytojos J. Č. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas buku briaunuotu įrankiu bei galėjo būti sužalotas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtino ir teismo medicinos ekspertas, kuris parodė, kad atviras įspaustinis lūžis- tai sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas įtrauktas į sąrašą, kur nurodyti sunkūs sveikatos sutrikdymai ir padarytas kietu buku paviršiumi daiktu bei vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo atsiradimas nebūdingas kumščio sudavimui. Taip pat teismas įvertina tą aplinkybę, kad nukentėjusysis nurodė ir sau nepalankias faktines aplinkybes, t.y. tai, kad kilusio konflikto metu ir jis naudojo fizinį smurtą kaltinamajam. Tai įrodo, kad nukentėjusysis išliko pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir nėra teisinio pagrindo abejoti jo parodymų gautų teisme patikimumu. Aptarti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojos J. Č., teismo medicinos specialisto išvada kur nukentusiojo kūne nustatyti įvairus laipsnio sužalojimai padaryti mažiausia 5 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra būdingi griuvimui, teismo medicinos eksperto paaiškinimai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu) yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Liudytojo K. N. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (2013-11-15) apklausiamas liudytoju nurodė, kad pokalbis tarp jo ir G. Č. perėjo į konfliktą, nes G.apkaltino jį, kad užstojo D. ir, pagriebęs netoliese gulinčią lazdą, ėmė jį mušti. Kiek kartų jam trenkė G., neatsimena, bet nemažiau kaip 10 kartų, nes jam yra praskelta galva, ant nugaros ir šonuose matosi kraujosruvos, dėl ko vėliau kreipėsi į medikus. Jis sumuštas be sąmonės buvo paliktas kieme, kiek laiko pragulėjo ant žemės, pasakyti negali. Atsipeikėjęs ėmė šauktis namiškių pagalbos. Prisimena, kad kažkas atbėgo nuo jo namų pusės. Girdėjo dukters balsą, kuri vedė jį namo iš Č.kiemo. Po kurio laiko atvažiavo medikai ir policija. Vėliau jis parodė, kad nematė kas mušė G. Č. (b.l. 1-2, t. 2). Todėl teismas parodymų keitimą tyrimo metu ir teisme vertina kaip liudytojo norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pripažįsta juos turinčiais įrodomąją galią tik, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamojo aiškinimas, kad jis gindamasis trenkė keletą smūgių kumščiu į kūną G. Č., kitokiu būdu jis nukentėjusioji nemušė yra paneigtas aukščiau aptartais įrodymais ir esant tokioms aplinkybėms daryti išvadą, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra jokio teisinio pagrindo. Kaltinamasis smogdamas vieną kartą nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą - galvą numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto, todėl kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str. 1 d.

Bausmės skyrimo motyvai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo nuo 2013-09-15 iki 2013-09-16 laikas (t. 2, b.l. 47, 100).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis G. Č. pareiškė 30 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 25-32).

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad sunkaus sužalojimo pasėkoje prarado 45 % darbingumo. Gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Jo pragyvenimo šaltinis buvo nuosavo miško eksploatavimas ir medienos ruošimas. Dabar dėl prarasto darbingumo atsirado nepilnavertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savo jėgomis, kad būdamas darbingo amžiaus negali įprastu būdu uždirbti pragyvenimui. Be to, jis, praėjus daugiau nei metams po įvykio, keičiantis orams kamuoja galvos skausmai, tenka nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus. Dėl sveikatos sutrikdymo netiesiogiai žalą patyrė sena, beveik nevaikštanti jo motina, kuriai reikia nuolatinės globos ir priežiūros. Šie išgyvenimai yra nuolatinio pobūdžio.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes mano, kad jis nekaltas dėl nukentėjusiojo patirtos traumos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 4062/13(01) matyti, kad G. Č. padarytas atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje, nusitęsiantis į kairės akiduobės viršutinę sieną, kaktikaulio dešinėje linijinis lūžis, nusitęsiantis į dešinės akiduobės išorinę sieną, kaktinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai, dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto lūžimo. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl padarytų sužalojimų sunkiai atlieka savo darbines pareigas, jaučia skausmus, patyrė fizinį skausmą. Sveikatos sutrikdymo mastas įrodo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto iš kurio galima nukreipti žalos atlyginimą, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas, jo atliekamas darbas darbo vietėje ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 3000 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263 str. 2 d.) Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinys atmestinas.

Dėl gydymo išlaidų ir ligos pašalpos priteisimo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2410.68 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų (t.1, b. l. 145-146).

Kaltinamasis ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, kuris buvo gydomas VšĮ Lazdynų poliklinikoje ir bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Jo gydymo išlaidos 2410.68 eurų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 145-155, t. 3, b.l. 10-11, 76).

Nukentėjusiojo G. Č. 800 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (3 t., b. l. 33-35, 59-60) proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. V..

Dėl daiktų ir dokumento turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, saugomas Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, grąžintinas G. Č., o moteriškas batas; sulaužytas žibintuvėlis, dirželis ir akmuo kartu su voku, sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2015-01-16 serija BBB Nr. 001041), (t. 1, b.l. 110, 162).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro, saugotinos joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 47).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai neturintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-paketas Nr.

232822, signalinis įtaisas ir korpusas, tūtelė ir du objektai panašus į šovinius paliktini saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, nes jie nesusiję su kaltinamajam pareikštu kaltinimu, iki kol bus priimtas atitinkamas Įstatymo numatytas sprendimasVilniaus apskrities VPK kvitas B 2014-08-08 serija BBB Nr. VRPK000748) (t. 1, b.l. 141-142).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (t. 2, b.l. 101-102).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. (D.) V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

D. (D.) V. į bausmės laiką įskaityti jo išbūtą sulaikymo nuo 2013-09-15 iki 2013-09-16 laiką.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi 8) p., 3 dalimi D. (D.) V. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir skirti pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytą nukentėjusiajam G. Č. 2000 (dvejų tūkstančių) eurų dalį neturtinės žalos.

Kardomąją priemonę – D. (D.) V. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš D. (D.) V.2410.68 eurų turėtų gydymo išlaidų šios kasos naudai.

Nukentėjusiojo G. Č. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. (D.) V. 3000 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo G. Č. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo G. Č. 800 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. (D.) V. G. Č. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, saugomą Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, grąžinti G. Č., o moterišką batą, sulaužytą žibintuvėlį, dirželį ir akmenį kartu su voku, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2015-01-16 serija BBB Nr. 001041).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro, saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus neturintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-paketą Nr.

232822, signalinį įtaisą ir korpusą, tūtelę ir du objektus panašus į šovinius palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK iki kol bus priimtas atitinkamas Įstatymo numatytas sprendimas (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2014-08-08 serija BBB Nr. VRPK000748).

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus rajono apylinkės teisme.