Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Aurelijai Rutkauskaitei, atsakovui A. S. (A. S.), vertėjai J. C., atsakovo atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų L. V. M., S.A ir B. V. SA ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovų L. V. M., S.A ir B. V. SA ieškinys atsakovui A. S. dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimo.

3. Ieškovui L. V. M., S.A priklauso žodinis prekių ženklas „LOUIS VUITTON“ (Reg. Nr. 000015610) bei registruotas vaizdinis prekių ženklas (Reg. Nr. 009844391), kurį sudaro vaizdinis elementas – baltame fone esančios figūros. Ieškovui B. V. SA priklauso šie Europos Sąjungos prekių ženklai: žodinis prekių ženklas „BOTTEGA VENETA“ (Reg. Nr. 006809362) bei registruotas figūrinis prekių ženklas (Reg. Nr. 008147456), kurį sudaro vaizdinis elementas baltame fone.

4. Ieškovai, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio nustatyta tvarka yra pateikę Europos Sąjungos prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones, kai bus įtariama, kad deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui ar reeksportui prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises, t. y. ieškovų teises į prekių ženklus.

5. 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, prekių sulaikymo protokolu Nr. 8VA1000949 sulaikė prekes, kaip įtariama, pagamintas pažeidžiant ieškovų intelektines nuosavybės teises. Pagal prekių sulaikymo protokolą, muitinės pareigūnai sulaikė 1 vienetą marškinėlių, kurie yra pažymėti ieškovo L. V. M., S.A prekių ženklais, 1 porą avalynės, kurie pažymėti ieškovo B. V. SA prekių ženklais. Minėtos prekės buvo siunčiamos UAB ,,DHL Lietuvos‘‘ siunta iš Kinijos Liaudies Respublikos, į Lietuvos Respubliką. 2018 m. liepos 2 d. papildomu pranešimu Vilniaus teritorinė muitinė informavo ieškovų atstovą apie tai, kad sulaikytų prekių siuntėjas yra J. C. iš Hong Kongo, Kinijos Liaudies Respublikos, prekių gavėjas yra fizinis asmuo A. S., o prekių deklarantas UAB ,,DHL Lietuva“. 2018 m. liepos 16 d. abu ieškovai patvirtino, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant jų, kaip prekių ženklo savininkų, intelektinės nuosavybės teises. Vilniaus teritorinė muitinė informavo ieškovų atstovą, kad atsakovas yra pateikęs prieštaravimą - nesutikimą dėl prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka, todėl ieškovai kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kadangi sulaikytos prekės yra pažymėtos ieškovų prekių ženklais, tapačiais ir panašiais į registruotus ieškovų prekių ženklus, neturint prekių ženklo savininko sutikimo, prekės yra suklastotos, t. y. pagamintos pažeidžiant prekių ženklo savininko teises, dėl ko gali būti suklaidinta visuomenė, todėl minėtos prekės turi būti konfiskuotos ir sunaikintos.

7. Ginčo tarp šalių, kad ieškovei išimtinėmis teisėmis priklauso ieškinyje nurodyti Europos Sąjungos prekių ženklai, nėra, tačiau ieškovė sulaikytų prekių neoriginalumą įrodinėja tik prekės ženklo savininko paaiškinimu. Tuo tarpu vadovaujantis CPK 178 straipsnyje bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nustatytos daiktų/prekių klastotės fakto prezumpcijos, ieškovė negali apsiriboti teiginiais, jog sulaikytos prekės yra klastotės, privalo pateikti atitinkamus įrodymus.

8. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog visos sulaikytos prekės yra gautos kaip dovana iš jo draugo Kinijos piliečio XINP PIN PIN.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Byloje duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. V. M., S.A ir B. V. SA yra atitinkamai prekių ženklo „LOUIS VUITTON“ (Reg. Nr. 000015610), figūrinio prekių ženklo (Reg. Nr. 009844391) ir prekių ženklo „BOTTEGA VENETA“ (Reg. Nr. 006809362) bei figūrinis prekių ženklo (Reg. Nr. 008147456) savininkai. Šie prekių ženklai yra įregistruoti, be kita ko, 25 klasės prekes „drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“ žymėti.

10. Ieškovo L. V. M., S.A žodinis prekių ženklas Reg. Nr. 000015610 atrodo taip:

11. Ieškovo L. V. M., S.A figūrinis prekių ženklas Reg. Nr. 009844391 atrodo taip:

12. Ieškovo B. V. SA žodinis prekių ženklas Reg. Nr. 006809362 atrodo taip:

13. Ieškovo B. V. SA figūrinis prekių ženklas Reg. Nr. 008147456 atrodo taip:

14. 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus teritorinė muitinė, įtardama intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VA1000949 sulaikė 1 porą marškinėlių, pažymėtų ieškovo L. V. M., S.A prekių ženklais, bei 1 porą avalynes, pažymėtų ieškovo B. V. SA prekių ženklais bei supakuotą į B. V. užrašu pažymėtą pakuotę , kurių gavėjas atsakovas A. S.. Prekės buvo siunčiamos UAB ,,DHL Lietuvos“ siunta iš Kinijos Liaudies Respublikos, Hong Kongo.

16. Remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b punktu, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.

17. Pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalį, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, ir kt.

18. Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

19. Taigi, tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovas, įveždamas į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovų registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus „LOUIS VUITTON“ (Reg. Nr. 000015610) ir „BOTTEGA VENETA“ (Reg. Nr. 006809362) ir vaizdinius prekių ženklus (Reg. Nr. 009844391 ir Nr. 008147456), sudaro kliūtis ieškovams išsaugoti prekių ženklo reputaciją, klaidina vartotojus dėl prekių kilmės šaltinio.

20. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žodiniu žymeniu „BOTTEGA VENETA“, žymeniu „LOUIS VUITTON“ bei supakuotos į vaizdiniu žymeniu „BOTTEGA VENETA“ pažymėtą pakuotę, taip pat ant jų yra grafiniai vaizdai, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovų registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus (Reg. Nr. 000015610, Nr. 009844391, Nr. 006809362, Nr. 008147456). Ant marškinėlių yra panaudotos stilizuotos raidės LV, taip pat gaminiams panaudotos medžiagos išmargintos stilizuotais raštais, kurie yra tapatūs figūriniams ieškovo L. V. M., S.A prekių ženklams, ant sulaikytos avalynės yra panaudotas žodinis –žymuo „BOTTEGA VENETA“, taip pat naudojamas analogiškas ieškovui B. V. SA priklausantis figūrinis prekių ženklas. Be to, tokiais žymenimis pažymėtos tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekės, kurioms yra įregistruoti ieškovų prekių ženklai – 25 klasės prekės – drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“.

21. Ieškovų, kaip prekių ženklų savininkų, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovų intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.

22. Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog visos sulaikytos prekės yra gautos kaip dovana iš jo draugo Kinijos piliečio (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui paklausus, kodėl siuntėjas nurodyta kitas asmuo - J. C. iš Hong Kongo, Kinijos Liaudies Respublikos, nei pats atsakovas, nei jo atstovė išsamiau paaiškinti negalėjo. Nors atsakovas tvirtina, jog muitinėje sulaikytos prekės yra dovana ir jis jų neketino naudoti komercinėje veikloje, teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi visiškai jokios teisinės reikšmės, kadangi ieškovai, prašydami konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti prekes, kurios pažeidžia ieškovų intelektinės nuosavybės teises, remiasi ne tik Reglamentu Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, bet ir Reglamentu Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, o taip pat Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu.

23. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 25 straipsnis nustato, jog sunaikinimui skirtų prekių negalima išleisti į laisvą apyvartą.

24. Remiantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Prekių ženklų įstatymo 74 straipsnio 2 dalis).

25. Taigi, nepriklausomai nuo to ar atsakovas šias prekes ketino ar neketino naudoti komercinėje veikloje, teismui nustačius, jog jos buvo pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises, t. y. tokios prekės turi būti sunaikinamos, o sunaikinimui skirtų prekių negalint išleisti į laisvą apyvartą, ieškovų reikalavimas tenkinamas.

26. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovė sulaikytų prekių neoriginalumą įrodinėja tik prekės ženklo savininko paaiškinimu, tuo tarpu vadovaujantis CPK 178 straipsnyje bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nustatytos daiktų/prekių klastotės fakto prezumpcijos, ieškovai negali apsiriboti teiginiais, jog sulaikytos prekės yra klastotės, privalo pateikti atitinkamus įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai interpretuoja įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio bylose paskirstymą. Ieškovai pateikė patvirtinimą, jog prekės, pažymėtos į ieškovų prekių ženklus klaidinamai panašiais žymenimis, nėra originalios. Būtent ieškovai disponuoja visais komercinę paslaptį sudarančiais ir prekių originalumą patvirtinančiais duomenimis, todėl teismui dėl ieškovų nustatytų faktų abejonių nekyla, nes tik pats originalių prekių gamintojas gali žinoti, kaip išoriškai atrodo ir kokiomis savybėmis pasižymi originalūs gaminiai. Teismas papildomai pažymi, jog ieškovai be kita ko, patvirtino, jog nors sulaikytos prekės yra pažymėtos ieškovų prekių ženklais, tačiau ieškovai jų niekada net negamino ir į rinką neišleido. Teismui pasiūlius atsakovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prekių įsigijimo dokumentus, kurie galėtų patvirtinti atsakovo teiginius apie šių prekių originalumą (CPK 158 str., 160 str. 1 d. 3 p.), dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis, minėtų įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog muitinėje sulaikytos prekės iš tiesų yra ne klastotės (CPK 178 straipsnis), o atlikus vizualinį ieškovų prekių ženklų ir ant muitinėje sulaikytų prekių esančių žymenų palyginimą matyti, kad žymenys nėra tapatūs, tačiau yra aukšto panašumo lygio, kas akivaizdžiai gali suklaidinti visuomenę dėl prekių kilmės ir gamintojo.

27. Apibendrinant kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nuostatomis, ieškovų reikalavimas konfiskuoti ir sunaikinti atsakovo lėšomis sulaikytas prekes tenkinamas, nenustatant jokios iš anksto nurodomos lėšų sumos.

28. Prekių ženklų įstatymo 76 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai) prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Kadangi šiuo atveju ieškovai tokio prašymo nėra pateikę, teismas šio klausimo nesprendžia.

29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

31. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai nurodo, kad patyrė 1.576,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (1.388,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 188,00 EUR žyminiam mokesčiui apmokėti). Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra. Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams lygiomis iš atsakovo A. S. priteistina 1.388,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 188,00 EUR žyminis mokestis, viso 1.576,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.2, 8,3, 8.199 papunkčiai).

32. Vilniaus apygardos teisme patirta 6,77 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus apygardos teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

33. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovų L. V. M., S.A ir B. V. SA ieškinį tenkinti visiškai.

Konfiskuoti ir atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis sunaikinti į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. birželio 26 d. pagal prekių krovinio sulaikymo protokolą Nr. 8VA1000949 sulaikytas prekes - 1 vienetą marškinėlių, pažymėtų ieškovo L. V. M., S.A prekių ženklais, 1 porą avalynės, pažymėtų ieškovo B. V. SA prekių ženklais, įpareigojant atsakovą padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą susijusias išlaidas.

Priteisti ieškovams L. V. M., S.A ir B. V. SA iš atsakovo A. S. 1.576,00 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. 6,77 EUR (šeši eurai 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.