Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 p., 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. B., t. y. 2005 m. liepos 17 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų – kerštaudamas nukentėjusiajam dėl praeityje kilusių konfliktų, daugiabučio namo kieme, išgertuvių su A. Š. ir nukentėjusiuoju A. B. metu, tyčia sudavė 4 smūgius ranka bei spyrė 1 kartą batu apauta koja į veidą gulinčiam ant žemės 2 grupės invalidui A. B. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 24 val., S. ir V. G. bute, A. B. nuomojamame kambaryje, smogė sėdinčiam ant lovos A. B. ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į veidą, dėl ko A. B. atsitrenkė pakaušiu į kambario sieną. Po to A. R. sugriebdamas rankomis už apykaklės A. B. ir ištempdamas jį iš lovos bei pargriaudamas ant grindų spyrė batu apauta koja ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas gulinčiam ant nugaros nukentėjusiajam. Po to, paėmęs nukentėjusįjį rankomis už rūbų ir ištempęs jį į namo kiemą, smogė ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiu į veidą ir į kitas galvos vietas sėdinčiam ant žemės A. B., kuris griūdamas atsitrenkė pakaušiu į cementinį priebučio laiptelį, užlipo keliais ant gulinčio A. B. krūtinės ir sudavė jam ne mažiau kaip 10 smūgių keliais į krūtinės ląstą, atsistojęs spyrė batais apautomis kojomis gulinčiam ant žemės A. B. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas.

Suduodamas smūgius rankomis ir kojomis A. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies voke, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairiosios akies vokuose ir muštines žaizdas kairiosios akies viršutiniame voke, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose ir muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas minkštuosiuose galvos audiniuose, poodinę kraujosruvą dešinės ausies užausyje ir kraujosruvą šioje projekcijoje galvos minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairėje ausyje su daugybiniais epidermio nubrozdinimais ir kraujosruvomis jos projekcijoje galvos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje – dilbyje ir plaštakoje, sužalojimus kairiajame petyje, poodines kraujosruvas kairės rankos plaštakoje.

Dėl suduotų smūgių kojomis ir keliais į krūtinės ląstą nukentėjusiajam buvo padaryti dešinės pusės 4, 5, 6 ir kairės pusės 7, 8, 9 šonkaulių tiesioginiai lūžiai ir kraujosruvos apie lūžgalius tarpšonkauliniuose raumenyse bei abiejų plaučių sumušimai ir kraujosruvos šonkaulių lūžių projekcijoje, kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, dešiniojo raktikaulio krūtinkauliniame gale ir krūtinkaulio kūno projekcijoje, blužnies sumušimas – kraujosruva blužnies audinyje. Dėl spyrių batu apauta koja į kairę koją nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai kairiojo klubikaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio gumburo projekcijoje, dėl suduotų smūgių į veidą ir į kitas galvos vietas bei nukentėjusiajam atsitrenkus pakaušiu į kambario sieną bei į cementinį priebučio laiptelį, A. B. buvo padarytos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje ir dešinėje pusėje (atskirai), dėl ko išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Dėl kumščiu ir kojomis suduotų smūgių į galvą visumos kraujui išsiliejus į galvos smegenų skilvelių sistemą bei dėl plaučių ir blužnies sumušimų A. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl daugybės A. R. suduotų smūgių bei daugybės padarytų kūno sužalojimų patirdamas didelį fizinį skausmą ir kančias, dėl nukraujavimo iš muštinių žaizdų A. B. mirė 2005 m. liepos 18 d., apie 7 valandą.

Nors kaltinamasis A. R. kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau teisėjų kolegija mano, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad jie patvirtina A. R. pareikšto kaltinimo dėl A. B. nužudymo pagrįstumą.

Kaltinamasis A. R., teisme teigdamas, jog neprisimena įvykio aplinkybių, nurodo ir tokias aplinkybes, kurias jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai visiškai pripažino savo kaltę ir kurias patvirtina minėti liudytojai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. R. apie tas pačias tiriamas aplinkybes aiškina skirtingai, painiojasi pasisakydamas, neigdamas arba pripažindamas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes.

BPK 20 str. įtvirtina nuostatą, kad kai kurių duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais, tačiau tai galima daryti tik nustačius, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų. Byloje surinktiems duomenims patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas Šilutės rajono PK KP nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas P. Č. parodė, kad apklausiamam ikiteisminio tyrimo metu A. R. nebuvo daromas koks nors poveikis, parodymus jis davė savanoriškai, dalyvaujant advokatui.

Liudytojo P. Č. parodymai, byloje esančių A. R. apklausų protokolų duomenys patvirtina, kad apklausiant A. R. kaip įtariamąjį, visų apklausų metu dalyvavo advokatas. Apklaustas papildomai A. R. buvo po to, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, todėl teismas neturi pagrindo tikėti A. R. teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo verčiamas duoti sau nenaudingus parodymus, t. y. apkalbėti save.

Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte Nr. 2 nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. R. jam inkriminuojamos veikos metu būtų sirgęs psichine liga ar butų buvęs laikinos psichinės veiklos sutrikimo būsenos, dėl ko būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Jis nebuvo patologinio girtumo būsenos (b. l. 178-179). Kilus abejonių dėl A. R. psichinės būsenos buvo paskirta nauja teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (b. l. 86-89, t. 2). Ekspertų komisija konstatavo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu A. R. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Visuma aptartų duomenų leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir yra laikytini įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo A. R. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir mirties yra priežastinis ryšys.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 655/05 (03) nustatyta, kad A. B. padaryti dauginiai galvos sumušimai su muštinėmis žaizdomis abiejų akių viršutiniuose vokuose, nosies kaulų lūžis, sužalojimas viršutinės lūpos gleivinėje, kaktoje, galvos plaukuotoje dalyje, kraujas išsiliejęs po galvos smegenų didžiųjų pusrutulių minkštaisiais dangalais, kraujas išsiliejęs į galvos smegenų skilvelių sistemą. Nustatyta, kad padaryti dešinės pusės IV, V, VI ir kairės pusės VII, VIII ir IX šonkaulių lūžiai, abiejų plaučių, blužnies sumušimai, daugybiniai krūtinės ląstos, kairiojo klubo, nugaros dešinės pusės nubrozdinimai. Šioje išvadoje konstatuojama, kad A. B. mirė dėl nukraujavimo iš galvoje padarytų muštinių žaizdų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuos sužalojimus, kurie buvo būtinoji mirties kilimo sąlyga, nukentėjusiajam padarė A. R.

Sprendžiant A. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. R. tyčia sužaloti A. B. susiformavo geriant alkoholinius gėrimus lauke, po traktoriaus priekaba, kada A. R. smogė rankomis ir spyrė koja A. B. į galvą dėl anksčiau kilusių tarpusavio nesutarimų. Grasinimas jau nueinančiam į namus A. B. aplankyti jį naktį, leidžia teigti, kad jis numatė ir suprato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Taigi, tarp A. R. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra ne atsitiktinis, o būtinasis priežastinis ryšys.

Visuma byloje surinktų ir įvertintų duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. R., smogdamas smūgius rankomis ir kojomis A. B. į galvą, kitas kūno vietas, veikė netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors kaltinamasis teigia, kad A. B. nužudyti nenorėjo, jo veika kvalifikuotina kaip nužudymas, nes esant netiesioginei kaltinamojo A. R. tyčiai, padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. A. R. smūgiai rankomis ir kojomis padaryti į gyvybiškai svarbias kūno dalis, A. B. mirė nuo išorinio nukraujavimo iš kaltinamojo A. R. veiksmais padarytų žaizdų. Tai leidžia teigti, kad A. R. padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. B. mirtimi. Kaltinamasis A. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino tą aplinkybę, kad po suduotų smūgių A. B. paliko nukentėjusįjį gulintį lauke, o pats nuėjo į savo kambarį miegoti. Specialisto išvadoje KM 3/06 (03) konstatuota, kad A. B. mirė 1.5-2 val. iki įvykio vietos apžiūros. Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad įvykio vietos apžiūra buvo pradėta 9.00 val. Ši aplinkybė neabejotinai leidžia teigti, kad veikdamas netiesiogine tyčia A. R. sąmoningai leido padariniams atsirasti, buvo abejingas galimam A. B. gyvybės atėmimui.

Bylos duomenys patvirtina (b. l. 75, t. 1), kad nukentėjusiajam A. B. 2004-06-09 buvo pripažinta II invalidumo grupė iki 2005-06-30 dėl kairiojo blauzdikaulio fistulinio osteomelito. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rašte pažymėta, kad 2005 m. A. B. neatvyko pratęsti invalidumo, tačiau šiame rašte nenurodoma, kad A. B. invalidumas buvo panaikintas. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad sužalojimo metu A. B. buvo neįgalus.

BK 129 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotas nužudymo sudėtis. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės) tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Pats kaltinamasis A. R., liudytojai patvirtina, kad A. B. sunkiai vaikščiojo ir tai darė remdamasis lazda. Be to, pažymėtina, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai sunkino jo judėjimą bei galėjimą apsiginti nuo jį žalojusio asmens. Kaltinamasis A. R. žinojo, kad A. B. yra invalidas ir suvokė, kad nukentėjusysis dėl savo invalidumo negalės pasipriešinti, todėl pasinaudodamas A. B. bejėgiška būkle atėmė jam gyvybę. Kad nukentėjusysis žalojamas nepasipriešino kaltinamajam patvirtina ir pats A. R. Tai patvirtina ir lavono tyrimą atlikęs specialistas išvadoje konstatavęs tik pasyvios savigynos metu patirtus sužalojimus. Visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. R., suvokdamas nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir pasinaudodamas ja, tyčia nužudė A. B.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo parodymų, specialisto išvados matyti, kad A. B. buvo mušamas ilgą laiką, jam padaryti daugybiniai sužalojimai galvoje ir visame kūne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 17 punkte išaiškinta, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaltinamasis A. R. mušė nukentėjusįjį ir sėdintį, ir gulintį, sužalotą, negalintį pasipriešinti ar apsiginti. Atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo metu duotus A. R. parodymus, kad smogdamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam jis net pavargo bemušdamas, kad girdėjo nukentėjusiojo dejones, tačiau ir toliau ji žalojo, ištempė į lauką palikdamas jį su vilkimo metu nusismaukusiais rūbais, bei atsižvelgdama į suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, jo vartojimo laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. R. suvokė, jog mušdamas rankomis ir spardydamas bei padarydamas sužalojimus nukentėjusiajam, elgėsi itin žiauriai. Nors kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tačiau jo veika kvalifikuotina kaip nužudymas, padarytas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, nes ši nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesiogine tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais.

Nustatytų aplinkybių ir duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. R., apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, itin žiauriai nužudė A. B., ir jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Be to, A. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2005 m. liepos 17 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą daugiabučiame name, S. Ir V. G. butą, rankomis išplėšė iš vidaus užkabintas A. B. nuomojamo kambario duris ir prieš šiame kambaryje tuo metu buvusio A. B. valią įsibrovė į šį kambarį.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 165 str. 1 d. A. R. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d. sudėtis yra formalioji. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia veiksmais, pažeidžiančiais piliečių būsto neliečiamybę, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais neteisėtai pažeidžia piliečio būsto neliečiamybę ir siekia tokius veiksmus atlikti.

Byloje įrodyta, kad A. R. pateko į A. B. butą prieš jo valią, tačiau ne siekdamas pažeisti buto neliečiamybę, o turėdamas tikslą sužaloti A. B. Kaltinamojo A. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir atskirai jo veiksmų pagal BK 165 str. 1 d. kvalifikuoti nereikia.

Skirdama bausmę kaltinamajam A. R., teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimu padaryti negrąžinami padariniai. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neneigia, kad girtumas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis A. R. įtrauktas į Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą. (b. l. 167, 169). Iš teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados konstatuojamosios dalies matyti, kad kaltinamajam A. R. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Teisėjų kolegija mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio nestabilios psichikos kaltinamajam turėjo neabejotiną poveikį, trukdantį tinkamai kontroliuoti savo veiksmus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis nusikalto jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai ir lengvinančiai aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė, negu BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Iš kaltinamojo A. R. priteistinos turėtos proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 308 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 9 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005-11-28 iki 2005-12-09.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – pakeisti į suėmimą ir suimti A. R. teismo salėje.

A. R. pagal BK 165 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi vaizdajuostes, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai.

Priteisti iš A. R. 75 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam A. R. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.