Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, pareiškėjai G. P. V. ir J. V., tretieji suinteresuoti asmenys N. T., J. M., L. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 21R1-97(AG 1-76/09-2020) panaikinimo.

Atsakovė skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, jog pareiškėjai kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjai pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, tačiau 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 70-2-3828 prašymą tenkinti atsisakyta, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypui yra nustatytas juridinis faktas – turto areštas. Šis atsakovės atsakymas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo. 2020 m. vasario 27 d. pakartotinai buvo pateiktas prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau šio prašymo pateikimo metu nei faktinės, nei teisinės aplinkybės nebuvo pasikeitusios, todėl prašymas pakartotinai nagrinėjamas nebuvo. Komisijos sprendimu skundžiamas raštas buvo panaikintas, o Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. prašymą.

Atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes Komisijos vertinimas neatitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos kaip viešojo administravimo institucijos funkcijų ir veiklos principų. Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama viešojo administravimo institucija ir priimdama sprendimus pagal jai priskirtą kompetenciją, privalo griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis. Nors Komisija nurodė, kad teisės aktuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra įtvirtintas draudimas organizuoti areštuotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tačiau Kauno miesto savivaldybė gali priimti tik tokius sprendimus, kurie aiškiai įvardyti teisės aktuose. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje, tiek Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 10 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata – draudimas dalinti areštuotus žemės sklypus. Pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija turi vadovautis ir taikyti minėtas nuostatas nepriklausomai nuo to, ar areštuotas visas Žemės sklypas, ar tik jo dalis, ir neturi teisės pritarti iniciatorių prašymams, kuriuose nurodytas projekto rengimo tikslas neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų. Mano, kad Komisijos priimtame sprendime viešojo administravimo subjekto teisės ir pareigos nebuvo įvertintos, teisės aktų nuostatos aiškintos ir taikytos klaidingai. Atsakovės įsitikinimu, Komisija turi teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą, tačiau Komisijai nėra suteikta teisė įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl ji skundžiamu sprendimu įpareigodama Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti konkretaus turinio administracinį aktą viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Pabrėžė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. pakartotinio prašymo nenagrinėjo dėl to, kad jame nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir sprendimas priimtas minėtu 2018 m. raštu, todėl skundžiamu raštu naujas individualus administracinis sprendimas nebuvo priimtas. Teigė, kad Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, jog trečiojoje skundžiamo rašto pastraipoje buvo iš esmės įvertinti nauji pareiškėjų pateikti dokumentai ir atsisakyta keisti 2018 m. raštu priimtą sprendimą, todėl skundžiamas raštas laikytinas savarankišku individualiu aktu. Šioje skundžiamo rašto dalyje buvo nurodytos priežastys, kurios sudaro pagrindą nenagrinėti pareiškėjų prašymo, taigi pareiškėjai buvo informuoti, dėl kokių priežasčių nebus nagrinėjamas jų 2020 m. vasario 27 d. pakartotinis prašymas. Mano, kad nagrinėjama byla turi būti nutraukta. Teismui nusprendus administracinės bylos nenutraukti, pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai atsiliepime į skundą su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino, jog 2018 m. spalio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso keliems bendraturčiams, atidalijimo suformuojant atskirus žemės sklypus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 70-2-3828 informavo, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkto nuostatomis. Mano, jog atsakovė neišnagrinėjo pasikeitusių aplinkybių pareiškėjams jiems priklausantį (duomenys neskelbtini) kartu su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi perleidus kitam asmeniui. Teigė, kad kreipėsi 2020 m. vasario 27 d. su pakartotiniu prašymu atsižvelgti į naujas aplinkybes ir pateikėt papildomus dokumentus. Prašyta atsakovė pradėti suformavimo procedūrą pareiškėjams priklausančių žemės sklypų E2/722 kv. m ir C2/471 kv. m (iš viso 1193 kv. m), kuriuose stovi tik pareiškėjams priklausantys pastatai, nėra bendro naudojimo su kitais bendraturčiais žemės sklypo dalių, taip pat buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) įregistruoti yra kitiems bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių, o ne viso žemės sklypo. Atsisakymas pradėti pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo procedūrą akivaizdžiai pažeidžia jų teises, nes pareiškėjai negali tinkamai valdyti ir disponuoti jiems priklausančiu turtu. Akcentavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. (33.205) R-809 pakartojo tuos pačius motyvus dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 10 punkto ir prašymo netenkino, nurodytų papildomų faktinių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjai ir jų atstovė sutinka su Komisijos sprendime nurodytais argumentais dėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 10 d. rašto Nr. (33.205) R-809. Mano, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolu, kurio 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe ir kad pareiškėjų nuosavybės apsaugos nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų klausimai privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Lietuvos valstybė, ratifikavusi minėtą Konvenciją. Nurodė, kad 2020 m. vasario 27 d. pakartotiniu prašymu buvo prašoma organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą, tačiau prašymas netenkintas. Su skundu pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, kuri vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu priėmė teisėtą sprendimą bei pagrįstai pripažino, jog pakartotiniame prašyme nurodytos naujos aplinkybės, kurių atsakovė netyrė, nenurodė jokių argumentų dėl pakartotiniame prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, nepritarimo argumentacija ginčijamame rašte yra neišsami, neparemta faktinėmis aplinkybėmis. Prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdžio metu prašė atsakovės skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčiais yra pareiškėjai, N. T., J. M. ir Lietuvos Respublika (toliau - ir Žemės sklypas) (Nekilnojamojo turto registro išrašas) ( Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-76/09-2020).

Pareiškėjai 2018 m. spalio 11 d. (gautas 2018 m. spalio 12 d.) pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - pertvarkyti Žemės sklypą (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų (kaip matyti iš pasiūlymų schemos - į tris žemės sklypus).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 70-2-3828 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - 2018 m. Sprendimas) pareiškėjų prašymą tenkinti atsisakė ir motyvavo tuo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypui yra nustatytas juridinis faktas - turto areštas. Šiame sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 10 punkto nuostatomis, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Remiantis nustatytais faktiniais ir teisiniais duomenimis pareiškėjams buvo nurodyta, jog šiuo metu nėra galimybių tenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. pakartotiniame prašyme pripažino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2018 m. Sprendimo neskundė.

Pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pakartotiniu prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - pertvarkyti Žemės sklypą (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, t. y. dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. spalio 12 d. pateiktą prašymą kartu su šiuo pakartotiniu prašymu.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (33.205)R-809 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - 2020 m. Sprendimas) pareiškėjų prašymą tenkinti pakartotinai atsisakė, nes pareiškėjų prašymas buvo išnagrinėtas ir buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. spalio 19 d. raštas Nr. 70-2-3828 į pareiškėjų prašymą. Taip pat nurodyta, kad su šiuo prašymu pareiškėjai nepateikė jokių naujų dokumentų ar duomenų, taip pat nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurie leistų manyti, kad situacija nuo 2018 m. spalio 12 d. prašymo yra pakitusi. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas ir jo motyvai, išdėstyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. 70-2-3828, nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl galiojantys. Prašyme nurodyti subjektyvūs teisės aktų vertinimo teiginiai esant nepasikeitusioms aplinkybėms nėra pagrindas keisti priimto sprendimo atsisakyti organizuoti Projekto rengimą.

Taip pat pakartotinai informavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 10 punkto nuostatomis, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, o pagal pareiškėjų pateiktą 2020 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad žemės sklypo daliai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra nustatytas juridinis faktas - turto areštas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – Komisija), išnagrinėjęs administracinį ginčą pagal pareiškėjų G. P. V. ir J. V. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. (33.205) R-809 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pertvarkant šį žemės sklypą atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. T., J. M. ir L. K., 2020 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 2IR1- 97(AG1-76/09-2020) pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. (33.205) R-809 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjų pateiktą 2020 m. vasario 27 d. prašymą.

Komisija sprendime nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 29 d. notaro patvirtintu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Žemės sklypo bendraturčiai nusistatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Taigi, faktiškai Žemės sklypo bendraturčiai yra sutarę dėl Žemės sklypo naudojimosi būdo ir tvarkos. Atsakovė, atsisakydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nevertino aplinkybių, kurio bendraturčio Žemės sklypo daliai yra taikomi turto areštai, taip pat nevertino, kad 2013 m. gegužės 29 d. notaro patvirtintu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Žemės sklypo bendraturčiai nusistatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Pareiškėjams, kurie nėra susiję su bendraturčių skolomis, trukdant naudotis nuosavybe, tenka pernelyg didelė asmeninė našta, o reikiama pusiausvyra tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų nėra užtikrinta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija vertino, kad atsakovės Raštu neleidus organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto buvo pažeistas proporcingumo principas, todėl Komisija padarė išvadą, kad atsakovės Raštas yra naikintinas, ir atsakovę įpareigojo organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjų pateiktą 2020 m. vasario 27 d. prašymą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 21R1-97(AG1-76/09-2020), nes Komisijos priimtame sprendime viešojo administravimo subjekto teisės ir pareigos nebuvo įvertintos, teisės aktų nuostatos aiškintos ir taikytos klaidingai, ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą; Komisija skundžiamu sprendimu įpareigodama Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti konkretaus turinio administracinį aktą, viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, todėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas; priešingai, nei nurodė Komisija, pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. pakartotinis prašymas iš naujo iš esmės nebuvo nagrinėjamas, nes jame nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir priimtas 2018 m. Sprendimas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 02 01), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (1 punktas).

Pagal Taisyklių 19 punktą iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 papunktis).

Taisyklių 21 punktas numato, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. spalio 12 d. pateiktą prašymą kartu su šiuo pakartotiniu prašymu. Kauno miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, kad šis pareiškėjų prašymas yra tapatus 2018 m. spalio 12 d. pateiktam prašymui, į kurį buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 70-2-3828 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, ir 2020 m. vasario 27 d. prašyme pareiškėjai nepateikė naujų objektyvių faktinių duomenų ir dokumentų, leidžiančių abejoti 2018 m. Sprendimo pagrįstumu, priėmė byloje skundžiamą 2020 m. Sprendimą, kuriuo nekeitė priimto 2018 m. Sprendimo atsisakyti organizuoti Projekto rengimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 09 01) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų 2018 m. spalio 11 d. (gautas 2018 m. spalio 12 d.) ir 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjų prašymų turinį, pripažįsta, jog atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (nors 2020 m. sprendime teisinis pagrindas nenurodytas, tačiau tai nėra esminis šio administracinio akto trūkumas) ir pareiškėjų prašymo nenagrinėjo, nes jis buvo iš esmės tapatus 2018 m. spalio 11 d. (gautas 2018 m. spalio 12 d.) pateiktam prašymui, kuriuo buvo prašoma atlikti tuos pačius veiksmus (organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - pertvarkyti Žemės sklypą (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų (kaip matyti iš pasiūlymų schemos - į tris žemės sklypus)), remiamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (turto arešto juridinis faktas N. T. ir J. M. Žemės sklypo dalims), kurios buvo įvertintos 2018 m. Sprendime (Taisyklių 10 punktas). Pareiškėjai su prašymu nepateikė jokių naujų objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio 2018 m. Sprendimo pagrįstumu.

Nors pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. prašyme nurodė, jog 2013 m. gegužės 29 d. notaro patvirtinta sutartimi nustatyta Žemės sklypo, kurio plotas 2322 kv. m, naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, ir ši naudojimosi tvarka nebuvo įvertinta, nebuvo sprendžiamas turto arešto klausimas, teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjų argumentai yra ne nauji faktiniai duomenys, nes jie buvo žinomi jau 2018 m. Sprendimo priėmimo metu (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugsėjo 26 d. išrašas), todėl vertintini kaip nereikšmingi, nes niekaip nesudaro pagrindo abejoti atsakovės 2018 m. Sprendimo pagrįstumu.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai pateikė pakartotinį prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuris jau kartą buvo išnagrinėtas ir baigtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 70-2-3828 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ pagal Taisyklių 21 punkto nuostatas pateikus pareiškėjams motyvuotą atsisakymą organizuoti Projekto rengimą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra ginčo šioje administracinėje byloje dalykas, kadangi pareiškėjai nepasinaudojo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl šio administracinio akto panaikinimo), kuri realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Įvertinus šio ginčo faktines ir teisines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręstina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Taisyklių, VAĮ nuostatas, todėl dėl minėtų argumentų atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas tenkintinas, ir panaikintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 21R1-97(AG1-76/09-2020), kuriuo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 10 d. raštas Nr. (33.205) R-809 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ bei įpareigota Kauno miesto savivaldybės administracija organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjų pateiktą 2020 m. vasario 27 d. prašymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja G. P. V. prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi šioje byloje atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas tenkintas, todėl prašymo atlyginti pareiškėjos G. P. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo patenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 21R1-97(AG1-76/09-2020).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.