Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-297-314/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
1-297-314/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04675-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Civilinis ieškovas
J. Ž.
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-297-314/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04675-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Romutei Švaikauskaitei,kaltinamojo gynėjui Jonui Amšiejui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą; 2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui, paskiriant įpareigojimą; 3) Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirta bausme jas sudedant iš dalies, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 4) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir BK 75 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemones, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. 21 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 07 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įsibrovė, patraukdamas durų rankeną ir taip atidarydamas priekines kairės pusės duris, į saugyklą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. Ž., stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio salono pagrobė svetimą turtą – J. Ž. priklausantį turtą – pinigus 300 eurų, buvusius vyriškoje rankinėje, tuo nukentėjusiajam J. Ž. padarė 300 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 4-5 metus. Kartą, tai galėjo būti kaltinime nurodytu laikotarpiu, buvo netoliese J. Ž. sodo namelio neblaivus (išgėręs 2 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo), norėjosi išgerti daugiau alkoholinių gėrimų, todėl ėjo pas nukentėjusįjį, nes žinojo, kad jis turi degtinės. Namo kieme pamatė stovintį J. Ž. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Žinojo kur automobilyje nukentėjusysis pasideda rankinę su pinigine. Priėjęs prie automobilio rankomis patraukė kairės pusės priekinių durelių rankeną ir tokiu būdu jas atidarė. Po vairuotojo sėdyne surado nukentėjusiojo paliktą rankinę, o joje piniginę. Rankinėje buvusius dokumentus paliko, o piniginėje buvusius visus pinigus popierinėmis kupiūromis po 50, 20, 10 eurų pasiėmė. Rankinę su pinigine paliko automobilyje. Kiek viso pagrobė pinigų neskaičiavo, tačiau sutinka su kaltinime nurodyta suma, kad galėjo jų būti 300 eurų.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad gyvena sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dirba pagal individualią veiklą taksi vairuotoju ir turi jam priklausantį taksi automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-02-02 su minėtu automobiliu grįžo prie savo namų. Automobilį užrakino prie automobilio raktų esančiu centriniu valdymo pulteliu bei patikrino ar automobilis užrakintas. Po patikrinimo automobilis buvo užrakintas. Automobilyje po vairuotojo sėdyne paliko savo vyrišką rankinę su joje esančiais dokumentais, tarp kurių buvo 300 Eur grynųjų pinigų. Šią sumą sudarė 2 kupiūros po 50 Eur, 8 kupiūros po 20 Eur ir 4 kupiūros po 10 Eur. Užėjęs į sodo namelį jis užsirakino duris iš vidaus ir raktą paliko duryse iš vidaus. 2019-02-02 po 21 val. jis buvo išėjęs į namo rūsį, į kurį galima patekti tik iš kiemo pusės. Rūsyje jis užtruko apie 5-10 min., o kai sugrįžo pastebėjo, kad įėjimo durys praviros, nors prieš tai jis jas uždarė, tačiau neužrakino. 2019-02-03 apie 06.50 val. jis atsikėlė ir išėjęs į lauką su automobilio raktais, centriniu valdymo pulteliu, mėgino atsirakinti automobilį, tačiau pastebėjo, kad automobilis nesirakina. Tada jis pabandė automobilį užrakinti ir automobilis užsirakino. Atsidaręs automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, jis nieko įtartino nepastebėjo. Pažiūrėjęs po vairuotojo sėdyne savo vyriškoje rankinėje jis pastebėjo, kad nėra pinigų 300 Eur, kuriuos buvo palikęs iš vakaro prieš rakinant automobilį. Jo automobilio durelių ir galinės bagažinės dangčio užraktai nepažeisti, tvarkingi. Tada jis nuėjo į savo namus ir atsidaręs virtuvės patalpoje esančioje spintelėje viršutinį stalčių pamatė, kad nėra atsarginių jo automobilio užvedimo raktų su centriniu valdymo pulteliu. Į namus įsibrauta niekada nebuvo, langai tvarkingi sandarūs, durų užraktai nepažeisti, rakinėjasi. Paskutinį kartą atsarginius automobilio užvedimo raktus, jis matė 2019-02-01 ryte, kai jais rakino savo automobilį, nes pagrindinius raktus, kuriais naudojasi buvo palikęs kitame kambaryje, o pasinaudojęs atsarginiais užvedimo raktais, juos padėjo atgal į stalčių. Pamatęs, kad yra pavogti pinigai, jis pranešė policijos pareigūnams. Dėl paimtų atsarginių automobilio užvedimo raktų su centriniu valdymo pulteliu jam žala nepadaryta, nes žala jam yra bevertė. Viso jam yra padaryta 300 Eur turtinė žala ir šiai sumai reiškia civilinį ieškinį. 2019-02-03 apie 13 val. prie parduotuvės IKI, Druskininkuose, jis sutiko taksi vairuotoją R. B., kuris nurodė, kad matė pažįstamą G. S., kuris 2019-02-02 apie 11 val. vaikščiojo (duomenys neskelbtini). Tai išgirdęs jis paskambino G. S., kurio paklausė ar jis jo neapvogė. G. S. pasakė, kad nuo 2019-02-01 yra išvykęs į Kauną. Jis mano, kad pinigus galėjo pavogti G. S., nes po pokalbio G. S. telefonas tapo išjungtas. 2019 m. sausio mėn. pabaigoje G. S. jam valė minėto sodo namelio kaminą, o paskutinį kartą jis G. S. matė 2019-02-01 apie 19 val. prie parduotuvės NORFA, kur G. S. jo prašė nupirkti alaus.(b. l. 32-35, 36-39, 40-43, 44-46).

- iš 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo sodo namelio šiaurės rytų pusės sienos 1,5 metrų atstumu stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį visos automobilyje esančios 4 durys uždarytos, langai duryse nepraverti, duryse esančiuose stikliniuose languose nėra įdūžių ir esančiame bagažinės dangtyje su lango stiklu, taip nėra įdūžių. Visos durys apžiūros metu su bagažinės dangčiu yra neužrakintos. Apžiūrint priekines vairuotojo dureles, esančioje durų užrakinimo spynelėje, durų rankenoje matomų išorinių sugadinimų nėra, taip pat matomų išorinių spynelės, durų rankenos sugadinimų nėra ir dešinės pusės priekinėse keleivio duryse, bagažinės dangtyje esančioje spynelėje, durų rankenoje matomų išorinių spynelės apgadinimų nėra. Panaudoti daktiloskopijų miltelių aptikti pėdsakams ir sutepimui, galimybės nėra, nes visas išorinis automobilio kėbulas yra šlapias. Atsidarius priekines vairuotojo pusės dureles, po vairuotojo sėdyne yra juodos spalvos vyriška rankinė, kurioje yra įvairūs dokumentai. Apžiūrint automobilio vidaus aplinką, esantys daiktai automobilyje nėra išmėtyti, aplinka tvarkinga. Aplink įvykio vietą ir automobilį yra šlapias sniegas, kuris įvykio vietos apžiūros metu tirpsta, vietomis tirpstantis sniegas yra pavirtęs į balas, todėl nebelikę paimti jokių tinkamų pėdsakų asmens ar transporto priemonės identifikavimui. Apžiūrėjus įvykio vietą su įvykiu susijusių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 8-20)

- iš įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tiek įtariamojo, tiek kaltinamojo parodyta automobilio stovėjimo vieta sutapo (b. l. 63-70, 116-122;).

Tokiu būdu teismas laiko nustatytu, kad G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. 21 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 07 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įsibrovė, patraukdamas durų rankeną ir taip atidarydamas priekines kairės pusės duris, į saugyklą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. Ž., stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio salono pagrobė svetimą turtą – J. Ž. priklausantį turtą – pinigus 300 eurų, buvusius vyriškoje rankinėje, tuo nukentėjusiajam J. Ž. padarė 300 eurų turtinę žalą. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turinį, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. G. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), kuria pažeisti valstybės saugomi asmens nuosavybės ir turtinių teisių interesai. Kaltinamasis anksčiau teistas 4 kartus, veikos padarymo metu teistumas išnykęs. Svarbu pažymėti, kad G. S. ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnyje, padarymą buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, paskutiniu Alytaus apylinkės teismo 2018-01-11 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, tačiau praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo, vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad G. S. nei paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti atitinkami įpareigojimai, kaltinamajam teigiamo poveikio nepadarė. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad G. S. nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro atitinkamų išvadų. Dėl nurodyto kaltinamajam skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė - areštas. G. S. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), yra palyginti jauno amžiaus, dirba, dėl aptarto už padarytą nusikalstamą veiką arešto dydis skirtinas artimas įstatymo nustatytam vidutiniam. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 10 d. 17 val. 07 min. iki 2019 m. vasario 11 d., 16 val. 27 min. (1 para).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo – civilinio atsakovo G. S. priteisti 300 EUR turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Kadangi ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniais,

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo suėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 10 d. 17 val. 07 min. iki 2019 m. vasario 11 d. 16 val. 27 min. (1 para).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti G. S., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo suimamas. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistasis per tris dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos LR Vyriausybės tvarka pristatomas vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą. Arešto atlikimo tvarką ir sąlygas bei nuteistojo teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 – 61 straipsniai.

Nukentėjusiojo J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo G. S. 300 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas