Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. F., L. B., trečiajam asmeniui V. G., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo sumos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 12 d. atvejo aprašyme pateikta informacija, skyriaus nuomone, įrodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų. Sūnus buvo ligoninėje, tačiau N. F. šiam faktui liko visiškai abejinga. Atsakovas L. B. 2017 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodo, kad J. B. nėra jo sūnus. Po šio paaiškinimo, skyriaus duomenimis, atsakovas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad socialiniu darbu nebuvo pasiekta jokių ilgalaikių teigiamų pokyčių. 2016 m. spalio 28 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AS-151 (3.3) J. B. buvo nustatyta laikinoji globa senelės V. G. šeimoje. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovai nesikreipė į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nei dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą, nei dėl konsultacijų vaiko teisių užtikrinimo klausimais. Atsakovė bausta už girtavimą vaiko akivaizdoje, o atsakovas ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje. Toks atsakovų gyvenimo būdas neformuoja teigiamos vaiko raidos ir neugdo jo pilietiškumo. Atsakovai nevykdo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu, nuo laikinosios globos nustatymo jų sūnui esamos situacijos net nebando keisti ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti. Savo, kaip tėvų, pareigų atsakovai neatlieka dėl netinkamo gyvenimo būdo. Atsakovai yra darbingo amžiaus ir sveikatos būklės, todėl turi galimybę dirbti ir dalį lėšų privalo skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė N. F. paaiškino, kad vaiko neaugina pati, nes taip išėjo, kad neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nebuvo saugios aplinkos vaikui. Nuolat gyventi pas mamą negalėjo, nes labai nesutardavo su seserimi. Gyveno pusę metų pas mamą, paskui pas tetą, pas močiutę. Gal kažkiek trūksta socialinių įgūdžių. Socialiniai darbuotojai tik atvažiuodavo, pasižiūrėdavo ir išvažiuodavo. Nori pati auginti vaiką, dabar turi nuosavą dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), registruojasi darbo biržoje, įsigijo profesiją, ieško darbo, gauną pašalpą. Kai vaikas gyvena pas mamą, aplanko jį, paskambina. Vaikas žino, kas jo mama, pažįsta. Žinojo apie tą atvejį, kai vaikas gulėjo ligoninėje, jam buvo daroma išvaržos operacija. Tuo metu buvo užsienyje, skambindavo mamai paklausti, kaip laikosi. Nori pati auginti vaiką, tik dabar neturi tam galimybių. Vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini). Susiradusi darbą galėtų vesti vaiką į darželį, kol pati būtų darbe. Įsiskolinimų jokių neturi. Jai žinoma vaiko sveikatos būklė. Su ieškiniu sutinka, nes nėra ką daugiau daryti, geriau jau vaikas pas mamą, nei į kokius vaikų namus. Norėtų parodyti pastangas, kad vaikas augtų su ja. Šiuo metu kiek gali prisideda prie vaiko išlaikymo, nupirko batus.

Atsakovas L. B. paaiškino, kad dėl ieškinio neprieštarauja. Vaiko pats auginti negali, nes neturi darbo, pajamų. Nuo jo iki vaiko dabartinės gyvenamosios vietos yra apie aštuoniolikos kilometrų atstumas. Vaiką aplanko, kai atsiranda galimybės. Jokių pajamų neturi, socialinių pašalpų negauna. Dirba atsitiktinius darbus. Vaikas jį pažįsta, žino, kad yra tėvas. Paskutinį kartą vaiką lankė prieš Kūčias. Šiuo metu vaikui išlaikymo neteikia. Pats sveikatos problemų neturi, profesijos nėra įgijęs, baigęs tris klases. Kitų išlaikytinių neturi.

Tretysis asmuo V. G. paaiškino, kad yra N. F. mama, J. B. jos anūkas, kuris šiuo metu gyvena pas ją, lanko darželį. Mano, kad pagrindinė vaiko paėmimo iš jos dukters priežastis ta, kad ji neturėjo pastovios gyvenamos vietos, vis keitė. Kad vaikas galėtų grįžti pas mamą, jos manymu, reiktų N. F. susirasti darbą, jai šiek tiek trūksta ir socialinių įgūdžių. Reikėtų daugiau bendrauti su vaiku, jis beveik iš viso nešnekėjo, dabar jau aiškiau kalba. Nuo to laiko, kai vaikas pas ją, dukra buvo aplankiusi gal penkis kartus: keliskart per vasarą, prieš rugsėjo pirmąją ir prieš Kūčias. Atsakovas buvo atvykęs gal kokius keturis kartus. Vaikas tėvus pažįsta, laukia, kad atvažiuotų, kartais paprašo, kad paskambintų mamai. Apie vaikui planuojamą operaciją N. F. žinojo, kartu su vežė vaiką tyrimams, nors ligoninėje neaplankė, lyg ir buvo tuo laiku išvykusi iš Lietuvos.

Liudytoja K. S. teismui paaiškino, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 20117 m. spalio mėnesio dirbo socialine darbuotoja su rizikos šeimomis Pašvitinio seniūnijoje. Jai abu atsakovai žinomi nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kai buvo gautas pranešimas, kad N. F. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį L. B., kuris gyvena pas savo motiną. Atsakovė dažnai keitė savo gyvenamąją vietą. Tai gyvendavo pas mamą (duomenys neskelbtini), tai grįždavo atgal. Darbas su šeima buvo sudėtingas, kontaktas nepastovus. L. B. sąmoningai vengė kontakto, neatsiliepdavo į skambučius, neįsileisdavo į namus. Nevykdydavo susitarimo atvykti į seniūniją. 2016 m. rugsėjo mėnesį abu atsakovai raštu nurodė, kad neturi sąlygų rūpintis vaiku, negali jo išlaikyti, užtikrinti sveikatos priežiūros, dėl to sutinka, kad juo rūpintųsi V. G.. L. B. nerodė iniciatyvos rūpintis vaikus, vėliau raštu atsisakė tai daryti, nurodė, kad J. B. ne jo vaikas. Iniciatyvos ar noro kažką keisti iš L. B. nebuvo. 2017 m. liepos mėnesį iš (duomenys neskelbtini) rajono gauta informacija, kad jis nuo gegužės mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) rajone pas N. F. tetą L. G.. Pats nurodė, kad negrįš ir vaiku neketina rūpintis. Pagal šiuo metu turimą informaciją atsakovė dabar gyvena (duomenys neskelbtini), o būstas (duomenys neskelbtini) yra tuščias. L. B. taip pat tai gyvendavo pas savo mamą, tai išvykdavo, motina nežinodavo tikslios jo buvimo vietos. Jos žiniomis gyvenamąją vietą atsakovė dažnai keisdavo dėl konfliktų su L. B., jis teigdavo, kad N. F. turi kitų vyrų, pas kuriuos išvyksta. Buities sąlygos, kai atsakovei gyveno (duomenys neskelbtini) pas L. B. mamą buvo minimaliai tvarkingos, nešvari patalynė. Bandant kalbinti vaiką, nerimą kėlė jo nekalbėjimas, į klausimus atsakydavo tik galvos papurtymu ar palinksėjimu. Močiutė V. G. taip pat patvirtindavo, kad vaikas mažai kalba.

Liudytoja R. S. nurodė, kad yra dirbusi su N. F. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kol ji gyveno tai pas savo mamą, tai pas savo močiutę. Iš jų seniūnijos buvo išsikėlusi, berods, į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kitą kartą – į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Buvo fiksuojama vaiko nepriežiūra. Ji su vaiku gyveno pas savo močiutę, kur sąlygos buvo prastos, kambariai apipeliję. Maisto kartais būdavo taip pat labai mažai, tik kokie makaronai. Vaikas buvo apleistas, jam buvo reikalinga operacija, bet mama nieko nedarė, pastangų nedėjo. Tinkamų sąlygų gyventi vaikui nebuvo. Mama mažai laiko praleisdavo su vaiku, jos abejingumas vaikui buvo akivaizdus. Kadangi atsakovė buvo išreiškusi norą pati auginti vaiką, jei tik turėtų pajamų, N. F. buvo surastos dvi darbo vietos, kad ji turėtų pajamų ir galėtų išlaikyti vaiką, bet ji pas darbdavius nenuvyko. Gyvenamąsias vietas, jos manymu, atsakovė keitė, nes keitėsi jos partneriai.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad ji kaip socialinė darbuotoja su atsakovais N. F. ir L. B. dirba tik nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Per tą laiką nepavyko įvertinti gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini), nes N. F. niekad nebūdavo. Pati ji atsakydavo, kad „gyvena tai šen, tai ten“. Keletą kartų kartu su L. B. buvo atvykusi į seniūniją susitvarkyti kompensacijos malkoms ir maisto produktų, tai sakydavo, kad bendrauja su vaiku telefonu, rūpinasi juo, bet neturi už ką nuvažiuoti. Vėliau paaiškėjo, kad N. F. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvens. Konsultacijų ar pagalbos dėl sūnaus susigrąžinimo atsakovai nesikreipė. Buvo nurodžiusi, kad neturi tam galimybių, todėl pasirodė keista, kad teisme atsakovė išreiškė norą pati auginti sūnų. Su L. B. kontakto iš viso nepavyko užmegzti. Susidarė įspūdis, kad pagalbos atsakovai nepriima.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo įrašų ir gimimo liudijimų kopijų matyti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra N. F. ir L. B. (bylos apyrašo I t., l. 11, 12). Atsakovai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AV-68 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (bylos apyrašo I t., l. 53). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 227 ir 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 103 atsakovams buvo paskirtos socialinės paslaugos: socialinė priežiūra – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose (bylos apyrašo I t., l. 55, 56). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. AS-151 (3.3) „Dėl laikinosios globos nustatymo J. B.“ J. B. buvo nustatyta laikinoji globa senelės V. G. šeimoje (bylos apyrašo I t., l. 54).

Į bylą pateiktais duomenimis ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikinoji globa J. B. nustatyta dėl netinkamos jo priežiūros, tėvų nepastovaus gyvenimo būdo, besikeičiančios gyvenamosios vietos, socialiniu darbu su atsakovais nepasiekus jokių ilgalaikių teigiamų pokyčių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai tinkamai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaiką, nepakankamai rūpinasi jo materialine, socialine ir dvasine gerove. Atsakovai minimaliai domisi sūnumi, jam esant pas globėją lanko retai, motyvuodami tai neturėjimu finansinių galimybių pas vaiką nuvykti. Atsakovė N. F. nurodė, jog nori pati auginti vaiką, tik dabar neturi tam galimybių; atsakovas L. B. nurodė, kad dėl ieškinio neprieštarauja, vaiko pats auginti negali, nes neturi darbo, pajamų, materialinio išlaikymo vaikui neteikia. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas L. B. niekur nedirba, išmokų negauna, N. F. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, nagrinėjant bylą teisme ji 2018 m. sausio 16 d. įsidarbino (bylos apyrašo I t., l. 158). Teismas pažymi, kad tėvų elgesys turi keistis ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas ir pan.

Tėvų valdžia gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų N. F. ir L. B. ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, jie berniuką, nors ir retai, aplanko pas globėją, atsakovė kartais paskambina, vertintina, kad dažnesnis (nors, manytina, ir nepakankamas) bendravimas vyksta su N. F.. Kaip nurodė globėja V. G., vaikas tėvus pažįsta, laukia, kad atvažiuotų, kartais paprašo, kad paskambintų mamai. Socialinių darbuotojų pagalbą N. F. priima nenoriai, reaguoja dažnai priešiškai, o L. B. bendravimo su darbuotojais netgi vengia.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas mano, kad tėvo valdžia L. B. sūnaus J. B. atžvilgiu turėtų būti apribojama neterminuotai, motinos valdžia N. F. sūnaus J. B. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

Įvertinus byloje esančiu įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovė N. F. savo sūnumi tinkamai rūpintis negali dėl socialinių įgūdžių stokos, skurdžios buities, nepakankamų pajamų. Duomenų apie nuolatinį atsakovės girtavimą (ar kitokius administracinius teisės pažeidimus) nėra. Po vaiko gimimo užfiksuotas vienas atsakovės netinkamos vaiko priežiūros atvejis, susijęs su girtumu (2015 m. balandžio 5 d.) (bylos apyrašo I t., l. 69). Nors atsakovė ir išreiškia norą pati auginti sūnų, tačiau, teismo vertinimu, nesiima tam pakankamos iniciatyvos, o tai sudaro pakankamą pagrindą apriboti jos valdžią sūnaus atžvilgiu. Pagrindine negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku priežastimi atsakovė nurodė nepakankamas finansines galimybes, socialinių įgūdžių trūkumą. Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovė visgi išreiškė norą pati auginti sūnų, vykstant bylos nagrinėjimui teisme susirado darbą, nors ir nepakankamai, tačiau aplanko sūnų savo mamos namuose, nėra visiškai atsiribojusi nuo sūnaus gyvenimo, teismas sprendžia nesant galimybės išvadai, kad esama padėtis, sąlygojanti netinkamą atsakovės pareigų vaikui vykdymą, nebejotinai negali pasikeisti (pvz. pasitelkus aktyvią socialinių darbuotojų pagalbą). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies, terminuotai apribojant atsakovei motinos valdžią vaiko J. B. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas L. B. neatliko, neatlieka ir neketina tinkamai vykdyti tėvo pareigų, nesirūpina sūnumi, jo auklėjimu, priežiūra, tėvo bendravimas su vaiku yra epizodiškas, toks bendravimo pobūdis, dažnumas, išlaikymo sūnui neteikimas atsakovo teisinamas lėšų neturėjimu, nors, atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis ir paties atsakovo paaiškinimu, jis sveikatos problemų neturi, yra pakankamai jauno amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, turi šiek tiek pajamų iš atsitiktinių darbų. 2017 m. kovo mėnesį raštu nurodė, kad J. B. rūpintis atsisako, yra dėl to apsisprendęs ir nuomonės nekeis (bylos apyrašo I t., l. 8); neketina stengtis suartėti su sūnumi, nenori jo lankyti ir rūpintis (bylos apyrašo I t., l. 48). Teigdamas, kad berniukas nėra jo sūnus, jokių priemonių tam įrodyti, teismo duomenimis, nesiėmė. Nors teismo posėdžio metu atsakovas ir nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po sūnaus gimimo 2013 m. L. B. net keturiskart buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (bylos apyrašo I t., l. 61-68). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas mano, kad tėvo valdžia L. B. sūnaus J. B. atžvilgiu turėtų būti apribojama neterminuotai. Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią atsakovams, sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės N. F. išlaikymą sūnui J. B., periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-287/2014m. J. B. iš atsakovo L. B. priteistą išlaikymo sumą, t. y. padidinti ją nuo 72 Eur (250 Lt) iki 150 Eur.

Atsakovė N. F. nuo 2018 m. sausio mėnesio dirba, jos atlyginimas už 2018 m. vasario mėnesį yra apie 438 Eur. Atsakovė jauno amžiaus, duomenų apie jos sveikatos problemas nėra, kitų išlaikytinių neturi, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, neturi įsiskolinimų ar kitų įsipareigojimų kreditoriams, todėl nesant duomenų apie atsakovės periodiškai teikiamą išlaikymą sūnui, iš N. F. priteistinas išlaikymas sūnui J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nors atsakovas J. B. nedirba, kaip pats nurodo, verčiasi iš atsitiktinių darbų, tačiau yra darbingo, pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų apie jo turimas sveikatos problemas, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi dėti maksimalias pastangas, kad teiktų vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Vaikų interesai yra pirmesni, todėl privalo būti prioritetiniai ir tenkintini. Teismo vertinimu, vaiko poreikiai, nuo to laiko, kai jam buvo kiek daugiau nei vieneri metai (t. y. priimant ankstesnį sprendimą dėl išlaikymo J. B. teikimo iš L. B.), yra išaugę ir nuolat auga, vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių (fiziologinių) jo poreikių tenkinimu, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis pakeistinas, t. y. padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį.

Byloje esant duomenims, jog atsakovė N. F. neišlaiko savo sūnaus nuo jo laikinosios globos pradžios, atsakovei neišreiškus prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo, iš atsakovės N. F. priteistinas sūnaus išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., vadovaujantis anksčiau aptartais argumentais taikant 150 Eur vieno mėnesio išlaikymo sumą, t. y. iš viso 1650 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-287/2014m. iš L. B. išlaikymas sūnui jau buvo priteistas, šioje byloje išlaikymo įsiskolinimas iš jo nepriteistinas. Tuo atveju, jei pagal minėtą teismo sprendimą priteisto išlaikymo L. B. nemoka ir savo prievolės išlaikyti sūnų nevykdo, gali būti kreipiamasi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka.

Sprendimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis. Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės N. F., iš jos priteistinas ir 78 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. (turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo) + 1650 Eur x 3 proc. (turtinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo)) žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Visiškai patenkinus ieškovo reikalavimą dėl iš atsakovo L. B. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) iš atsakovo priteistinas ir 21 Eur (78 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 400-409 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo J. B. gyvenamąją vietą nustatyti jo laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti atsakovams, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Išaiškinti atsakovams, kad jiems išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Priteisti iš atsakovės N. F. nepilnamečiui J. B. išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės N. F. nepilnamečiui J. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., iš viso 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-287/2014m. iš atsakovo L. B. nepilnamečiam sūnui J. B. priteisto išlaikymo dydį padidinant jį iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis.

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš L. B..

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos J. B. nustatymo įsiteisėjimo paskirti laikinąją jo globėją priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės N. F. 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo L. B. 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.